Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-484-718/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-23
Bylos Nr.
1-484-718/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Nukentėjusysis
A. L.
Kaltinamasis
T. J.
Advokatai
Dainius Žiedas, Juozapas Surblys
Baudžiamoji byla Nr. 1- 484-718/2016Proceso Nr. 01-1-316622-2016-9Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.4.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.12.; 1.2.7.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, V. Ž., dalyvaujant:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Editai Mikalainienei,nukentėjusiajai A. L.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Juozapui Surbliui,kaltinamajam T. J.,kaltinamojo gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. sav., nevedęs, iki suėmimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) krovėju, teistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (2 veikos), vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 64¹ str., paskirta subendrinta bausmė – 8 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. pasikėsino padaryti išžaginimą, tai yra: T. J., 2016-04-08 apie 22.00 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, aikštelėje prie kelio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja A. L. prieš jos valią panaudojo fizinį smurtą : parvertė nukentėjusiąją ant žemės, tempė ją už plaukų, kelis kartus jos galvą trenkė į grindinį, nurengė viršutinius rūbus, atsegė kelnes, o nukentėjusiajai priešinantis užlaužė jos ranką ją sukdamas, tokiu būdu padarė galvos sumušimą su poodine kraujosruva pakaušio dešinėje, kairės plaštakos V piršto vidurinės falangos lūžimą, odos nubrozdinimą abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, dešinės pėdos I piršto nugariniame paviršiuje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi privažiavo ir signalizuojant garso signalu sustojo pro šalį važiavęs automobilis, dėl ko T. J. iš įvykio vietos pabėgo.

Kaltinamasis T. J. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo sodyboje, priklausančioje krikšto tėvui G. L., (duomenys neskelbtini). Tą dieną vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Yra priklausomas nuo alkoholinių gėrimų vartojimo. Kadangi buvo neblaivus, įvykio aplinkybių nepamena. Pamena, kad iš sodybos išėjo, pėsčiomis ėjo namo į (duomenys neskelbtini) g. Nukentėjusioji jo, kaltinamojo, klausė kur jis eina, rodė kelią. Pamena, kad kilo konfliktas su nukentėjusiąja, jis tampė ją už plaukų, buvo supykęs. Teigia nevartojęs fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu. Nukentėjusiosios atsiprašo, žada gydytis nuo alkoholizmo. Gailisi dėl šio savo poelgio, negali paaiškinti tokio elgesio priežasties. Nežino, kodėl tampė nukentėjusiąją už plaukų. Teigia nenorėjęs lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja. Jis, T. J., tuomet turėjo draugę, nukentėjusiajai į galvą nesudavė, jos kelnių neatsegė. Pamena, kaip prie jo ir nukentėjusiosios privažiavo automobilis, pamena, kaip jis, kaltinamasis, šaukė ant automobilio vairuotojo. Jis, kaltinamasis, turėjo kuprinę, kurioje buvo žibintuvėlis, kavos puodelis, telefonas, vilkėjo darbinę aprangą. Atgavo sąmonę būdamas ligoninėje, drabužių nusirengęs nebuvo. pasižada nukentėjusiajai žalą atlyginti. Paaiškino, kad būdamas neblaivus elgiasi agresyviai.

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad 2016-04-08 jai esant namuose, jos mama pranešė, kad prie jos namų sėdi vaikinas, reikalauja jį įleisti. Nuėjusi iki motinos namų pamatė prie namo lauko durų sėdintį kaltinamąjį, šalia jo buvo padėta kuprinė, alkoholio butelis. Vaikinas liepė įleisti jį į namus, matėsi, kad yra girtas. Kaltinamasis teigė, kad čia nuomojasi butą. Ji, nukentėjusioji, pasikvietė ateiti sutuoktinį. Pamatęs jos sutuoktinį kaltinamasis nurimo. Sutuoktinis kaltinamąjį pakėlė, apvilko striukę, uždėjo kuprinę, nuvedė iki vartelių. Vyras sakė jai kaltinamąjį palikti, tačiau jai, nukentėjusiajai, pagailo vaikino, nes kaltinamasis buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, todėl ji nusprendė palydėti jį iki namų (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Eidamas kaltinamasis užsinorėjo ją, nukentėjusiąją, apkabinti. Ji, A. L., nesutiko, tačiau kaltinamasis T. J. ištraukė savo ranką iš jos rankos ir ją apglėbė per pečius. Kaltinamasis pasakė, kad jos nebepaleis, sakė, kad nori su ja pasimylėti, siūlė jai 100 Eur. Jai atsisakius, kaltinamasis pasidarė agresyvus. Tarp jų įvyko susistumdymas, kaltinamasis čiupo už jos striukės rankovės ir ją nutempė. Ji, A. L., stipriai stumtelėjo T. J. nuo savęs ir pradėjo bėgti. T. J. ją pasivijo, griebė už plaukų ir nutempė į aikštelę prie pagrindinio kelio. Kaltinamasis ją parvertė ant žemės, užlipo ant jos, pradėjo daužyti galvą, kelis kartus trenkė jos galvą į grindinį. Kaltinamasis nutempė nuo jos megztinį, atplėšė džinsinių kelnių sagą, ji liko tik su apatiniais marškinėliais. Ji, A. L., kaltinamajam priešinosi, šaukėsi pagalbos. Pamatė atvažiuojantį automobilį, pastūmė kaltinamąjį, šaukė pagalbos. Automobilis sustojo, o vairuotoja liepė jai bėgti į automobilį. Minėta moteris ją, nukentėjusiąją, nuvežė namo, būdama namuose apie įvykį pranešė policijai, po to ji, nukentėjusioji, vyko atpažinti kaltinamąjį. Vėliau sužinojo, kad kaltinamąjį partrenkė automobilis ir jis yra ligoninėje. Jai atvykus į Klaipėdos Universitetinės ligoninės priimamąjį pamatė sėdintį kaltinamąjį. Kaltinamasis elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. Po įvykio ją, nukentėjusiąją, apžiūrėjo, jai skaudėjo galvą, buvo sužalota ranka, išrauti plaukai. Be to, jos striukė ir kelnės buvo suplėšyti. Teigia, kad kaltinamasis norėjo ją išžaginti, jis sakė, kad „gali bet kokią išžaginti“. Ji, A. L., liepė kaltinamajam ramintis, sakė, kad gali būti jam močiute. Suprato, kad kaltinamasis nori ją išžaginti, nes jis nuolat tai kartojo, du kartus buvo ją užgulęs. Nepamena kai kurių įvykio aplinkybių, kadangi trumpam nuo smūgio buvo praradusi sąmonę. Iš pradžių kaltinamasis nuplėšė striukę paėmęs už rankovės, po to megztinį paėmęs už apykaklės. Kaltinamasis jai grasino, šaukė, kad tylėtų ir kad ją užmuš, keikėsi. Po minėto įvykio patyrė stresą, turi sveikatos problemų, bijo pasilikti viena, lankosi pas psichologą, vartoja medikamentus.

Liudytoja D. J. parodė, kad yra kaltinamojo T. J. mama. 2016-04-08 sūnus išėjo į darbą. Jai yra žinoma, kad po darbo sūnus buvo sodo namelyje, priklausančiame G. L., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), po to ėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmadienį sužinojo, kad sūnus yra sulaikytas ir laikomas areštinėje. T. J. teigė, kad nieko nepamena. Paaiškino, kad sūnus yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, dėl ko siūlė jam gydytis nuo alkoholizmo. Blaivas T. J. daug dirba, elgiasi atsakingai, o kai išgeria, tampa agresyvus.

Liudytoja N. M. parodė, kad 2016-04-08 apie 22.00 val. važiavo su dukra pro (duomenys neskelbtini) link parduotuvės. (duomenys neskelbtini) g. pamatė gulinčią ant žemės moterį, o vyriškis sėdėdamas ant žemės prie moters galvos tampė ją už plaukų. Ji sustojo, signalizavo ir atidariusi automobilio langą pradėjo šaukti. Tuo metu vyriškis atsistojo, o ji, liudytoja, liepė moteriai lipti į automobilį. Moteris sunkiai atsistojo. Moteris buvo šoko būklės, vilkėjo tik apatinius marškinėlius, buvo basa, jos kelnių užtrauktukas buvo prasegtas, rankose turėjo džemperį nuo sportinio kostiumėlio. Moteris pasakė, kad buvo užpulta, ją norėjo išprievartauti, buvo išsigandusi, drebėjo, susipurvinusi, iš savo galvos ištraukė pilną kumštį plaukų. Nukentėjusiąją parvežė namo, paskambino policijai. Kaltinamasis vilkėjo kasdienius drabužius, matė prie jo kuprinę. Nukentėjusioji papasakojo, kad norėjo kaltinamąjį palydėti namo, o jis ją užpuolė, vieną kartą buvo nuo pabėgusi, tačiau jis ją pavijo, sakė, kad jei „neduos“, ją užmuš.

Liudytojas R. L. parodė, kad 2016-04-08 buvo su savo žmona A. L. namuose. Apie 22.00 val. paskambino sutuoktinės motina ir pasakė, kad kažkas daužo jos duris. Žmona išėjo pasižiūrėti kas vyksta, o netrukus ji paskambino ir pasakė jam, kad ateitų. Atėjęs prie uošvienės namų pamatė sėdintį vaikiną, kuris buvo neblaivus. Vaikinas teigė, kad čia gyvena, vos stovėjo ant kojų. Jis, liudytojas, vaikiną pakėlė, surinko jo daiktus, išvedė iš uošvienės kiemo. Vaikinas minėjo, kad gyvena netoliese, už (duomenys neskelbtini) kolonėlės. Kadangi vaikinas buvo labai girtas, žmona jį nutarė palydėti iki pagrindinio kelio. Žmona ilgai negrįžo, todėl jai paskambino. Į skambutį atsiliepusi A. L. pasakė, kad vaikinas vos jos neužmušė ir norėjo išprievartauti. Po pusvalandžio sutuoktinę į namus parvežė nepažįstama moteris. Žmona buvo be striukės, basa, susipurvinusi, jos plaukai slinko kuokštais. Ji skundėsi, kad jai skauda galvą ir ranką. A. L. pasakojo, kas vaikinas, kurį ji lydėjo, ją norėjo išprievartauti, vaikiną atstūmus, jis labai supyko, parvertė žmoną ant žemės, plėšė nuo žmonos drabužius, tampė už plaukų ir daužė jai galvą. Netrukus į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir žmoną išsivežė. Po šio įvykio pablogėjo žmonos sveikata, ji vartoja vaistus nuo nervinės įtampos.

2016-04-12 specialisto išvadoje Nr. G 657/2013(03) nustatyta, jog A. L. buvo padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva pakaušio dešinėje, kairės plaštakos V piršto vidurinės falangos lūžimas, odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, dešinės pėdos I piršto nugariniame paviršiuje. Dėl pirštakaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) todėl A. L. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Sužalojimai patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais- sumušant, atsitrenkiant. Sužalojimai įgauti 2016-04-08 paros antroje pusėje. Sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, įgautiems apsigynimo metu (1 t., b.l. 44-46).

Iš 2016-04-21 daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėti daiktai, išimti iš nukentėjusiosios A. L.. Apžiūrėti striukė, kurios kišenė išplėšta, striukė sutepta purvu, kuprinė, kurioje yra stiklainis, ovali dėžutė su užrašu „Sachalinas“, cigarečių pakelis „LD“, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ (1 t., b.l. 28-31).

Iš 2016-04-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kad nukentėjusioji A. L. parodė vietą, kurioje ji buvo užpulta, nurodė įvykio aplinkybes ( 1 t., b.l. 35-41).

Iš Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos tyrėjo M. J. 2016-04-08 tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2016-04-08 22.40 val. buvo gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį Klaipėdos r. kelyje (duomenys neskelbtini) (168 kelias), per kurį nukentėjo pėsčiasis. Nuvykus nurodytu adresu vairuotojas N. K. paaiškino, kad vairavo automobilį Saab 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini). Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) km., važiavo antra eismo juosta link (duomenys neskelbtini), apie 60-70 km/h greičiu. Į antrą eismo juostą iš kairės pusės išbėgo neblaivus pėsčiasis, kuris vilkėjo tamsios spalvos drabužius, be atšvaitų. Bandydamas išvengti susidūrimo jis rikiavosi į pirmą eismo juostą ir kliudė pėsčiąjį. Apie eismo įvykį informavo policiją ir M. P. T. J. nustatytas 2,82 prom. girtumas, jis pristatytas į ligoninę (1 t., b.l. 70).

Iš 2016-04-21 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad išklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus. Garso įraše užfiksuotas moters, prisistačiusios A. L., ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis, moteris praneša, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės ją užpuolė ir norėjo išprievartauti vyriškis. Vaikinas yra 25 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, 1,76 m ūgio, vilkintis tamsios spalvos drabužius, neblaivus, jį lydėjo namo. Vaikinas ją nurengė, sumušė. Įvykį matė automobiliu pro šalį važiavę asmenys (1 t., b.l. 92-94).

Iš alkotesterio Drager Alcotest 7510 parodymų kvito matyti, kad 2016-04-08 22.58 val. T. J. nustatytas 2,82 prom. girtumas. Iš specialisto išvados Nr.G 715/2016(03) matyti, kad T. J. kūne sužalojimų nekonstatuota 2016-04-08 23.05 val. paimtame kraujyje rasta 3, 18 etilo alkoholio ( 1 t., b.l. 99, t.1, b.l. 122-123).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Fizinis smurtas, pažeidžiant nukentėjusiojo kūno neliečiamumą, naudojamas siekiant palaužti esamą ar galimą nukentėjusiojo pasipriešinimą. Pasikėsinimas padaryti šią nusikalstamą veiką pasireiškia tyčiniais kaltininko veiksmais, kuriais pradedami realizuoti šios nusikalstamos veikų sudėties objektyvieji požymiai, tai yra, kaltininkas pradeda tiesiogiai kėsintis į nukentėjusiojo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sukelia realų pavojų nukentėjusiajam, tačiau nepabaigia nusikalstamos veikos dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis T. J. 2016-04-08 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie kelio (duomenys neskelbtini), pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja A. L. prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą. Kaltininko panaudotos prievartos tikslas ir pobūdis nustatomi atsižvelgiant į visas reikšmingas tuo klausimu bylos aplinkybes. Nukentėjusiosios pasipriešinimui įveikti kaltinamasis T. J. panaudojo fizinį smurtą: pargriovė ją ant žemės, užgulė nukentėjusiąją, tampė ją už plaukų, trenkė jos galvą į grindinį, užlaužė jos ranką, tuo padarydamas A. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Nutarimas dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose Nr. 49, 6 p.). Kaltinamasis T. J. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl įvykio aplinkybių nepamena. Nurodė, kad nukentėjusioji jį, kaltinamąjį, lydėjo namo, pamena, kad ant nukentėjusiosios supyko ir ją tampė už plaukų. Neigia norėjęs lytiškai su ja santykiauti, neigia vartojęs prieš ją smurtą. Pamena privažiavusio automobilio šviesas, sąmonę atgavo būdamas ligoninėje. Taigi, kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiąją už plaukų tampė supykęs, o ne siekdamas su ja lytiškai santykiauti. Nors kaltinamasis dėl pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją A. L. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Teismo nuomone, kaltinamojo T. J. ketinimas lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja A. L. atsiskleidžia per objektyviąją nusikaltimo pusę: nukentėjusioji A. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir duodama parodymus teisme nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis, lydint jį namo, netikėtai ją apglėbė per pečius, pasiūlė pasimylėti už 100 eurų. Jai atsisakius T. J. pasidarė agresyvus, tarp jų įvyko susistumdymas, kaltinamasis čiupo už jos striukės rankovės ir ją nutempė. Ji, A. L., pradėjo bėgti, tačiau T. J. ją pasivijo, griebė už plaukų ir nutempė į aikštelę prie pagrindinio kelio. Kaltinamasis ją parvertė ant žemės, užlipo ant jos, pradėjo daužyti galvą, kelis kartus trenkė jos galvą į grindinį, šaukė, kad „ją išdulkins“, grasino užmušti. Kaltinamasis nuplėšė striukę, po to megztinį, atplėšė džinsinių kelnių sagą. Nukentėjusioji A. L. parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat detaliai parodė nusikaltimo aplinkybes. Pažymėtina, kad tuoj po įvykio nukentėjusioji skambino Bendrajam pagalbos centui ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės ją užpuolė ir norėjo išprievartauti vaikinas, kurį ji lydėjo namo. Vaikinas ją nurengė ir sumušė (1 t., b.l. 92-94). Nukentėjusiosios A. L. teisme duoti parodymai yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, jais netikėti teismas pagrindo neturi. Nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad T. J. siekė ją išžaginti. Liudytoja N. M. parodė, kad važiuodama automobiliu link (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini) pamatė ant žemės gulinčią nukentėjusiąją, o šalia jos galvos sėdintis vyriškis tampė nukentėjusiąją už plaukų. Jai pasignalizavus, kaltinamasis moterį paleido, tuo metu pakvietė nukentėjusiąją lipti į automobilį. Nukentėjusioji laikė rankose megztinį, sunkiai orientavosi, buvo išsigandusi ir drebėjo. Moteris buvo tik su apatiniais marškinėliais, be batų, kelnių užtrauktukas buvo prasegtas, ji buvo susipurvinusi, jai kuokštais slinko plaukai. Nukentėjusioji tvirtino, kad kaltinamasis ją užpuolė ir norėjo išprievartauti. Liudytojas R. L., nukentėjusiosios sutuoktinis, paties įvykio nematė, tačiau parodė, kad A. L. jam pasakojo, kad kaltinamasis, kurį jį lydėjo namo, ją užpuolė ir norėjo išžaginti. Į namus sutuoktinę parvežė liudytoja N. M., žmona buvo išsigandusi, vilkėjo tik apatinius marškinėlius, jai slinko plaukai, buvo sužalota ranka ir skaudėjo galvą. Gretinant ir lyginant nukentėjusiosios ir šių liudytojų parodymus bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad jie tarpusavyje sutampa ir todėl jais abejoti jokio objektyvaus pagrindo nėra, juolab kad byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas pakenti ar nepagrįstai apkalbėti T. J.. Nei liudytojai, nei nukentėjusioji kaltinamojo anksčiau nepažinojo. Be paminėtų įrodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta 2016-04-12 specialisto išvada Nr. G 657/2013(03) kurioje nurodyta, kad A. L. padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. A. L. sužalojimai - galvos sumušimas su poodine kraujosruva pakaušio dešinėje, kairės plaštakos V piršto vidurinės falangos lūžimas, odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, dešinės pėdos I piršto nugariniame paviršiuje, galėjo būti padaryti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant ir pan. Sužalojimai padaryti galimai 2016-04-08 paros antroje pusėje (1 t., b.l. 44-46). Taigi ši išvada paneigia kaltinamojo T. J. versiją, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, o supykęs ją tik tąsė už plaukų. Nukentėjusiosios parodymai visiškai sutampa su specialisto išvada, jais netikėti teismas pagrindo neturi. T. J. siekė su nukentėjusiąja lytinių santykių ir jų norėjo. Fizinis smurtas buvo naudojamas A. L. pasipriešinimui įveikti, turint tikslą lytiškai santykiauti, o ne dėl kitų motyvų. Minėtų įrodymų pakanka pagrįsti kaltinamojo kaltei. Kaltinamojo T. J. parodymai apie tai, kad jis nesikėsino išžaginti nukentėjusiosios, o ginčo metu tik ją tąsė už plaukų, vertintini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams bei kaip kaltinamojo siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo veiksmai nusikaltimo metu: nukentėjusiosios vijimasis, nukentėjusiosios užgulimas savo kūnu, jos viršutinių rūbų nurengimas jėga, smūgių sudavimas, tąsymas už plaukų, rankos užlaužimas, rodo jo siekimą atlikti lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią. Teismui nekyla abejonių, kad šiais veiksmais kaltinamasis stengėsi fiziniu smurtu palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir su ja atlikti prievartinius lytinius santykius. Nustatyta, kad kaltinamasis siekė apnuoginti nukentėjusiosios lytinius organus nuplėšiant kelnes, be to, nustatyta, kad kaltinamasis A. L. už lytinį aktą siūlė 100 Eur, o nukentėjusiajai nesutikus, šaukė, kad vis tiek ją „išdulkins“. Pažymėtina, kad kaltinamasis T. J. dėl neblaivumo - 2016-04-08 22.58 val. T. J. nustatytas 2,82 prom. girtumas, gali neatsiminti įvykio aplinkybių. Nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, nes nukentėjusioji aktyviai pasipriešino, be to tam sutrukdė pašalinis asmuo - kaltinamojo nusikalstamus veiksmus pastebėjo pro šalį automobiliu važiavusi liudytoja N. M., kuri pradėjo signalizuoti ir T. J. iš įvykio vietos pabėgo.

Teismų praktikoje lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo valią yra laikomas tuomet, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti to asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais, pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant ar kitokio pobūdžio veiksmais, t. y. verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, vartojant fizinį ar psichinį poveikį ar kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti vartoja fizinį smurtą, grasinimus, pasinaudoja bejėgiška jo padėtimi, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl pavartoto prieš jį smurto, tačiau kaltininkas šiuo atveju turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Šie apibūdinimai akivaizdžiai rodo, kad asmens nesutikimas lytiškai santykiauti gali būti išreikštas įvairiai, net nebūtinai aktyviais veiksmais. Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji savo nesutikimą lytiškai santykiauti su T. J. išreiškė aktyviais veiksmais - stūmė kaltinamąjį nuo savęs, bandė ištrūkti, šaukėsi pagalbos, kol ją pastebėję pašaliniai asmenys nutraukė T. J. neteisėtus veiksmus. Be to, kaip aptarta, kaltinamasis siekė su nukentėjusiąja lytiškai santykiauti pavartodamas prieš ją fizinį smurtą, kas patvirtina, jog jis suvokė, kad laisva valia ji lytiškai santykiauti su juo nesutinka. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Kaltinamasis nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia: suprasdamas nukentėjusiosios atsisakymą lytiškai santykiauti, panaudojo prieš ją fizinį smurtą ir pasikėsino prieš jos valią lytiškai santykiauti ir norėjo taip veikti.

Nusikalstamai kaltinamojo veiksmais A. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarime Nr. 49 išaiškinta, kad jei dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas, padaryta veika papildomai pagal BK 138, 139 ar 140 straipsnius nekvalifikuojama. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas išžaginti nukentėjusiąją. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam, net jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis T. J. parvertė nukentėjusiąją ant žemės, tempė ją už plaukų, kelis kartus jos galvą trenkė į grindinį, nurengė viršutinius rūbus, atsegė kelnes, o nukentėjusiajai priešinantis užlaužė jos ranką ją sukdamas, taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis. Atėmimas galimybės priešintis yra perteklinis, todėl šalintinas iš kaltinimo, kadangi visi šie kaltinime nurodyti veiksmai laikomi fizinio smurto panaudojimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

T. J. pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą, numatytą 149 straipsnio 1 dalyje. Skiriant bausmę atsižvelgtina, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikaltimas nutrūko realizavus nedidelę dalį nusikalstamo ketinimo: kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, pargriovė nukentėjusiąją ant žemės, nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, tačiau lytinio akto neatliko dėl aktyvaus A. L. pasipriešinimo bei sutrukdžius pašaliniam asmeniui. T. J. anksčiau buvo teistas už nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, nusikalto neišnykus teistumui, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Kaltinamasis iki suėmimo dirbo, darbovietėje charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas darbuotojas, materialiai išlaikytinų asmenų neturi, nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti pripažįsta iš dalies. Kaltinamasis atlygino tik labai mažą dalį neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. L.- 50 Eurų ( t.2, b.l. 37), todėl tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

T. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats kaltinamasis prisipažino, kad iki nusikaltimo jis vartojo alkoholinius gėrimus, jautėsi girtas. Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad nusikaltimo metu kaltinamasis T. J. buvo neblaivus, jo iškvėptame ore rasta 2.82 prom. etilo alkoholio (1 t., b.l. 99).

Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. J. paskyrus BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas jos vidurkis. Atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas mano, kad tik realios laivės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam padės pasiekti BK numatytus bausmės tikslus (BK 41 straipsnis). Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik esant tvirtam teismo įsitikinimui, kad kaltinamasis nebekelia pavojaus, nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padaręs, ir kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti be jo izoliacijos nuo visuomenės. Atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis proceso metu nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismas mano, kad tik realios laivės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam padės pasiekti BK numatytus bausmės tikslus (BK 41 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką T. J. padarė 2016-04-08, t.y. po 2016-03-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina su 2016-03-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu.

Kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo T. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-04-09 iki nuosprendžio paskelbimo (1 t., b.l. 126, 134, 171-172).

Nukentėjusioji A. L. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti kaltinamojo T. J. nusikalstamais veiksmais padarytą 10 000 Eur neturtinę žalą (2 t., b.l. 13-14). Nukentėjusioji paaiškino, kad patyrė ne tik fizinius sužalojimus ir skausmą, bet ir didelį psichologinį sukrėtimą. Kaltinamojo veiksmais buvo pažeminta, patyrė emocinę depresiją, sumažėjo jos bendravimo galimybės, buvo priversta lankytis pas psichologą, vartoti raminančiuosius vaistus, ją kamuoja nemiga, nuolatinis nerimas. Be to, dėl patirtų sužalojimų negalėjo padėti šeimai tvarkyti buitinius, kitus kasdienius reikalus. Šeimos narių pagalba vyko pas gydytojus, reabilitacines įstaigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė psichologinį sukrėtimą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiajai A. L. buvo padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su poodine kraujosruva pakaušio dešinėje, kairės plaštakos V piršto vidurinės falangos lūžimas, odos nubrozdinimas abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, dešinės pėdos I piršto nugariniame paviršiuje.

Nustatyta, kad kaltinamasis T. J. netikėtai užpuolė nukentėjusiąją A. L., siekdamas patenkinti lytinę aistrą prieš jos valią, pargriovė ant žemės, nurengė viršutinius drabužius, sudavė smūgius į galvą, tąsė už plaukų, užlaužęs suko ranką, nesunkiai sutrikdydamas jai sveikatą. Dėl netikėto užpuolimo, laikymo ir bandymo apnuoginti jos lytinius organus, nukentėjusioji patyrė ir dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiosios darbo, šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Lytinio akto kaltinamasis neatliko (nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje). Nukentėjusioji nurodė, kad lankėsi pas psichologą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodomų nepateikė, psichinės sveikatos sutrikimas jai nebuvo diagnozuotas. Nepateikė nukentėjusioji ir duomenų, kad po nusikaltimo sumažėjo jos darbingumas, pasikeitė bendravimo galimybės ir pan. Nors nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo priteisti tik jai padarytą neturtinę žalą, neabejotinai dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų ji taip patyrė ir turtinę žalą – buvo suplėšyti jos rūbai, ji pirko vaistus ir pan. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, iki suėmimo dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Teismas, atsižvelgęs į baudžiamosios bylos įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos pasekmes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, specialisto išvada, nukentėjusiajai A. L. padarytą neturtinę žalą įvertina 3000 Eur. Įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir A. L. priteisiama 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino 50 Eur neturtinės žalos (2 t., b.l.37), iš kaltinamojo T. J. priteistinas 2950 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai A. L.. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas J.Surblys prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios A. L. išlaidas, patirtas teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti. Prašymas priteisti iš kaltinamojo 300 Eur nukentėjusiosios išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateikto kvito (2 t., b.l. 15) matyti, kad nukentėjusiosios A. L. išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jos atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 300 Eur. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiosios išlaidos yra pagrįstos ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Tyrimui reikšmingi daiktai – striukė, kuprinė, stiklainis, ovali dėžutė su užrašu „Sacharinas“, cigarečių pakelis „LD“, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele, saugomi Klaipėdos AVPK KP SNTV 3-op skyriaus tarnybinėse patalpose (1 t., b.l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam T. J..

Skaitmeninė laikmena su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-03-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju paskirta bausme - prie šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2016-03-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu neatliktos bausmės, ir paskirti T. J. galutinę subendrintą vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-04-09 iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios A. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo T. J. 2950,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo T. J. nukentėjusiajai A. L. 300,00 Eur jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Skaitmeninę laikmeną - CD su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Tyrimui reikšmingus daiktus: striukę, kuprinę, stiklainį, ovalią dėžutę su užrašu „Sacharinas“, cigarečių pakelį „LD“, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, saugomus Klaipėdos AVPK KP SNTV 3-op skyriaus tarnybinėse patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam T. J..

Nuosprendį per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė