Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, deklaruota ir gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš 2016m. rugsėjo 22 dienos 9:40 valandą medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 3 matyti, kad kaltinamasis A. R. atsisakė tikrintis. Iš bendravimo su A. R. nustatė, jog jis pilnai orientuotas (b. l. 81).

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami kaltinamojo A. R. kaltei pagrįsti. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaltinamasis A. R. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad kaltinime nurodytomis dienomis jis konfliktavo su savo žmona, smurtavo prieš ją fiziškai, dėl ko atsirado padariniai, t. y. nukentėjusiajai padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Sužalojimų mastas pagrįstas medicinos specialisto išvada. Nukentėjusioji E. R. veikos prieš ją padarymo metu gyveno kartu su kaltinamuoju šeimos nariu (BK 248 straipsnio 2 dalis). Dėl išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. R. kaltė yra įrodyta. Jo veiksmai susiję su fizinio smurto panaudojimu prieš savo šeimos narį – žmoną (BK 248 straipsnio 2 dalis), veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas baigtas, kaltinamojo veiksmai padaryti praėjus vos dvejiems metams, t. y. po ikiteisminio tyrimo nutraukimo 2014 08 27 pagal BK 38 str. kaltinamajam A. R. susitaikius su nukentėjusiąja E. R. ( b. l. 140).

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo bylą nutraukti ir A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. t. y. pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo tėvą S. R..

2014 08 27 ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 38 str. kaltinamajam A. R. susitaikius su ir nukentėjusiąja E. R.. Veika analogiška, vėl panaudotas smurtas prieš žmoną. Pirmas kartas, nutraukiant ikiteisminį tyrimą kaltinamajam įtakos nepadarė. A. R. baustas ir administracine tvarka. Įžeidinėjo pareigūnus (b. l. 141-145). Nėra psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitoje (b. l. 160).

Kaltinamojo elgesys teismo neįtikino, kad pasitaisys ateityje. Nėra sąlygų laidavimui. Turi būti išpildytos 4 sąlygos, kad atleisti pagal laidavimą. Tai - nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; visiškai prisipažino ir gailisi; žalos atlyginimas; nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2)visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010).

Net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Įvertinus bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą taikyti A. R. baudžiamąją atsakomybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kėsinimosi dalykų vertingumą, konkrečią veikos padarymo aplinkybes, smurto intensyvumu prieš silpnesnį žmogų - moterį), motyvus (smurtauta dėl menkavertės dingsties, visiškai neadekvačiai reaguojant į prašymą neišeiti iš namų) Iš 2016-11-24 papildomos specialisto išvados Nr. pG2070/2016 matyti, kad (03 nurodyta, kad pagal apžiūros metu nustatytų sužalojimų lokalizaciją E. R. kūne išskiriama septyniolika trauminio poveikio vietų, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nuteistojo asmenybę. Įvertinus šiuos dalykus, iš Baudžiamajame kodekse numatytų teisinės atsakomybės formų viešųjų darbų skyrimas, teismo nuomone, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarinius, nesumenkina nukentėjusiojo interesų ir užtikrina bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios E. R. civilinis ieškinys - 5000 eurų dėl neturtinės žalos ir 100 eurų dėl išlaidų už advokatės konsultacijas (b. l. 51-54, 55). Nukentėjusioji ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltininko.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo tvarkos, pareikštą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. R. pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.

Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. R. pilnai įrodė neturtinės žalos egzistavimą.

Tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas prašomas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Kaip matyti iš kaltinamojo A. R. parodymų, susiformavusios teismų praktikos, neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas, nes kaip jau minėta, teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamajam jau yra teisinga satisfakcija už nukentėjusiosios patirtą skriaudą. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, patirtos neturtinės žalos dydį ir laikantis teismų praktikos bylose dėl analogiškų sužalojimų ir patirtos skriaudos, neturtinė žala mažintina.

Vadovaujantis LR BPK 104 str. E. R. turėtos išlaidas 100 (vienas šimtai eurų) advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš A. R., nukentėjusiosios E. R. naudai.

Kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. R., nesiartinti prie nukentėjusiosios, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 123-124).

2016-11-30 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą 5000 eurų sumai, nuo 2016-11-30 iki 2017-05-30. (b. l. 154-155, 157-158).

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas turi išspręsti daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą (BPK 94 str.). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla, CD kompaktinis diskas su garso įrašu apžiūrėtas ir laikomas prie baudžiamosios bylos. (b. l. 59-60), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos.

A. R. laikinai sulaikytas 2016-09-22 7. 25 val. paleistas į laisvę 2016-09-23 15. 20 val. (b. l. 88). Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b p. p., į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laiką nuo 2016-09-22 7. 25 val. iki 2016-09-23 15. 20 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 3 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b p. p., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-09-22 7. 25 val. iki 2016-09-23 15. 20 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios E. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies - priteisti 2500 eurų neturinei žalai atlyginti, kuriuos kaltinamasis turi sumokėti iki 2017 05 01. Iš kaltinamojo A. R. priteisti 100 eurų turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios turėtas proceso išlaidas.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. R., nesiartinti prie jos, palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Nuosavybės teisių apribojimą palikti iki 2017-05-30.

Diską kaip įrodomąją medžiagą palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.