Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-257-784/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-22
Bylos Nr.
1-257-784/2012
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02140-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
Z. M., M. M., A. P.
Advokatai
Danguolė Elena Mikalauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-257-784/2012Proceso Nr. 1-18-1-02140-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,gynėjams advokatams Danguolei Elenai Mikalauskaitei,Vidmantui Omilevičiui,nukentėjusiesiems Z. M., M. M., A. P.,nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą D. P.,Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai inspektorei Birutei Jauniškienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nesimokantis, teistas: 1) 2007-01-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., uždrausta lankytis viešose kompiuterių žaidimų ir interneto paslaugų įstaigose; 2) 2007-12-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, uždrausta per laisvės apribojimo laiką lankytis viešoje kompiuterių ir interneto paslaugų įstaigoje, įpareigotas nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, toliau mokytis; 3) 2008-06-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, uždrausta per laisvės apribojimo laiką lankytis viešoje kompiuterių ir interneto paslaugų įstaigoje, įpareigotas nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-12-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 10 mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždraudžiant lankytis viešose kompiuterių žaidimų ir interneto paslaugų įstaigose, į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-12-22 nuosprendį atliktą bausmės dalį, 2009-03-16 Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo nutartimi 2008-06-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto, 4) 2009-08-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; 5) 2010-04-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-08-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių; 2010-06-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos, 2010-09-13 išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, registruotas darbo biržoje, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji Z. S. ir M. B. padarė plėšimą:

jie 2011 m. lapkričio 28 d. apie 15 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, abiem priėjus prie nepilnamečių M. M., A. P., P. M., stovėjusių netoli suolelio, ir K. V., T. V., sėdėjusių ant suolelio, Z. S. pagrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir pareikalavo atiduoti visus su savimi turimus pinigus, paėmė nepilnamečių M. M., A. P., P. M., K. V. ir T. V. surinktus 5,15 Lt, po ko M. B. panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė galva nepilnamečiui nukentėjusiajam A. P. į kaktą ir praskėlė antakį, sukeldamas A. P. fizinį skausmą, Z. S. pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir grasino panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, o M. M. ištraukus mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X6“ ir laikant priešais save rankoje, M. B. iš nukentėjusiojo M. M. rankos ištraukė nukentėjusiajam Z. M. priklausantį 700 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X6“, o Z. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu, t. y. sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu pastarajam į dešinės pusės šonkaulių sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, ir tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam Z. M. priklausantį 700 Lt vertės turtą, padarydami nurodyto dydžio turtinę žalą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną kartu su M. B. važiavo į (duomenys neskelbtini) pas kaimynę V.. Bevažiuodami pamatė penkis nepilnamečius, iš jų du jam buvo iš matymo pažįstami. Jam trūko alui, atrodo, 4 litų, jis nusprendė pinigus pasiskolinti. Nepilnamečiai buvo kieme, jie priėjo, jis pasisveikino, kalbėjosi, jis paprašė paskolinti 4 litus, atrodo, jam davė A. ar kitas ten buvęs nepilnametis 30 centų. Po to M. B. sudavė galva A. P., paskui M. B. priėjo prie M. M. ir pasiėmė telefoną. Jis pats žodžiais kažką pagrasino, tiksliai nepamena, ką, ir jie išėjo. Jis pripažįsta, kad iš nepilnamečių prašė paskolinti 4 litus, kurių jam reikėjo alui, jokio tikslo pagrobti telefoną neturėjo. Prieš tai jis dar du ar tris kartus atstūmė M. B., pastarasis dar norėjo lįsti prie nepilnamečių. Jis žinojo, kur M. B. pardavė telefoną, nes paskui su juo tą pačią dieną vakare gėrė pas M. B. namuose, ryte atsikėlė, M. B. pasakė, kad jam bloga, ir, kad reikia parduoti telefoną. M. B. nuėjo pas jų bendrą pažįstamą, su kuriuo bendrauja jo motina, ir pasiūlė telefoną parduoti. Tačiau M. B. pinigų negavo, pasakė, kad pinigus atveš po pusvalandžio ir po to juos suėmė. Tą dieną, kai norėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir, kuomet buvo įvykis, jis su M. B. buvo truputį išgėrę, jis pats buvo išgėręs butelį alaus. Po to, kai M. B. sulaikė, jis nuėjo pas M. B. į namus ir jį policija ten sulaikė. Jis iškart pasakė policijai, kam M. B. pardavė telefoną, parodė, kaip viskas buvo. Kuomet buvo kieme (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis atstūmė kelis kartus M. B., po to M. B. jam pradėjo kišti mobiliojo ryšio telefoną, liepė ištraukti kortelę, jis sakė, kad jam telefono nereikia, pasakė, kad tegul tas, kas atiduoda telefoną, pats ir išsitraukia. Jis išvis nebuvo paėmęs į rankas telefono. Kitą dieną jis buvo kartu su M. B. nuėjęs pas telefono pirkėją K.. Kad įvykio metu buvo paimtas telefonas, jis pamatė vėliau automobilyje. Suprato, kad M. B. neteisėtai paėmė telefoną, bet jis M. B. sakė, kad jam telefono nereikia. Jis suprato, kad neša parduoti neteisėtai gautą daiktą. M. B. A. trenkė į kaktą tuomet, kai vaikai davė kažkiek pinigų. Jis tuo metu stovėjo prie A., matė, kad pastarajam teka kraujas. Jis priėjo prie A. pažiūrėti, kas šiam su akimi, bet praskelta nebuvo. Kas atidavė telefoną, tiksliai neatsimena. Matė juodos spalvos telefoną šalia vaikinų Jis pasiskolintus pinigus būtų atidavęs, (duomenys neskelbtini) pamatęs nepilnamečius, iš kurių skolinosi. Įvykio metu jis bijojo M. B., šis buvo girtas, pažinojo pastarąjį tik apie metus laiko. Gerti su M. B. nebijojo, tuomet šis nebuvo piktas. Kokiais žodžiais M. B. prašė telefono, neatsimena. Taip pat neprisimena, kokiais žodžiais prašė paskolinti pinigų, gal dėl to, kad buvo išgėręs. Galbūt vaikai buvo išigandę. Jis daug gėrė – alų, vyną, sidrą. Savo poelgį vertina blogai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną važiavo kartu su Z. S., netoli (duomenys neskelbtini) Z. S. paprašė užvažiuoti, nes jis ten gyveno ir kažką pažinojo. Privažiavus, pamatė keturis ar penkis vaikinus, ir Z. S. pasakė, kad jam kažkas skolingas. Jie abu su Z. S. prie vaikinų priėjo, šie atsakė, jog pinigų atiduoti skolą neturi. Pasakė, kad gali atiduoti telefoną. Vienas iš vaikinų padavė telefoną, jis nelabai atsimena, ar padavė jam, ar Z. S.. Jis nepamena, kas ištraukė telefono kortelę. Smūgio neatsimena. Pripažįsta, kad trenkė vienam iš vaikinų į kaktą. Atsisėdę į automobilį nuvažiavo namo, dar išgėrė, paskui paskambino K., pas pastarąjį buvo nuėjęs telefono užstatyti ar parduoti, tiksliai nepamena. Iš pradžių, bevažiuojant, Z. S. pamatęs vaikinus pasakė, kad ten yra kažkoks jo skolininkas. Jam niekas iš vaikinų nebuvo skolingas. Jis išvis nieko (duomenys neskelbtini) nepažįsta. Jis neatsimena, ar vaikinas, kuris atidavė telefoną pats ištraukė kortelę, taip pat neatsimena, ar telefoną padavė jam ar Z. S.. Jis tikslo plėšti ar vogti neturėjo. Z. S. neturi pagrindo jo bijoti. Įvykio metu jis buvo išgėręs. Jam yra buvę epilepsijos priepuolių, būdavo, kad gerdavo daug. Jam yra sunkumų viską prisiminti. Ką įvykio metu vaikinams kalbėjo Z. S., jis nelabai pamena. Pamena, kad kažkuris iš vaikinų padavė du litus, o ką su vaikinais kalbėjo Z. S., nepamena. Bet jis pats sakė, kad reikia atiduoti skolas ir kažkaip vaikinui sudavė. Jis negali pasakyti, ar vaikai atrodė išsigandę, jis pagalvojo, kad jie yra Z. S. klasiokai. Nepamena, kiek po įvykio išgėrė, gal butelį. Jis prisimena, kad įvykio metu tikrai laikė rankose telefoną. Nepamena, kam vaikinai padavė du litus, ar jam, ar Z. S.. Jam atrodo, kad vaikai pinigų davė Z., nes jis turėjo savų pinigų. Mašinoje jis atidavė telefoną Z., tiesiog prie jo padėjo, nes telefonas jam nereikalingas. K. yra jo pažįstamas. Prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) su Z. S. nebuvo kalbos apie nusikaltimą. Visiškas atsitiktinumas, kad pravažiuodami pamatė vaikus. Atidavęs telefoną K., iš pastarojo pinigų negavo, K. jam sakė, kad telefoną buvo atnešęs Z. S., jam pačiam tuo metu buvo bloga. Negali paaiškinti, kodėl nukentėjusiajam jis trenkė į galvą, bet jaučiasi kaltas, jam gaila, kad taip įvyko.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. M. parodė, kad jis su kitais vaikinais buvo kieme, pamatė, kad Z. S. su draugu priėjo prie jų. Iš karto pradėjo bendrauti Z. S. ir K. V., jie sužinojo faktą, kad A. S. Išvakarėse buvo išėjęs iš kalėjimo, tada jiems liepė rinkti pinigus benzinui. Surinkus pinigus ir juos skaičiuojant T. V., Z. draugas galva trenkė A. P. ir praskėlė antakį. Kuomet T. V. suskaičiavo pinigus, Z. S. su draugu pasakė, kad jiems negana, kad dar kažko reikia, liepė parodyti telefonus. Kiti vaikinai pasakė, kad telefonų neturi, o jis vienintelis pasakė, kad turi telefoną. Jam liepė ištraukti telefoną, jis telefoną ištraukė iš kišenės, prašė, kad gal būtų galima kaip nors susitarti ir telefono neatimti, bet jam iškart iš rankų Z. S. paėmė telefoną ir įsidėjo į kišenę. Po to Z. S. draugas buvo priėjęs prie P. M., žiūrėjo pastarojo kuprinę. P. M. rodė, kad neturi telefono. Tada jam davė jo telefoną, kad jis išsitrauktų kortelę, jis išsitraukęs kortelę vėl atidavė telefoną, šįkart telefoną paėmė Z. draugas, ar atvirkščiai, tiksliai nepamena. Tada Z. jam pasakė, kad jis telefoną „pametė“ ir, kad nesikreiptų į policiją. Z. grasino, kad jei kreipsis į policiją, jiems gali baigtis blogai, pakas po velėna ar panašiai, tada Z. S. jam sudavė, dar kažką pagrasino ir išėjo. A. P. sudavė Z. S. draugas. Jam atrodo, kad įvykio metu tiek Z. S., tiek ir šio draugas buvo paėmę į rankas jo telefoną. Iš pradžių rodyti telefoną liepė jaunesnis vaikinas – Z. S.. T. V. sakė, kad iš jo mama atėmė telefoną už rūkymą. Taip pat įvykio metu vyresnis vaikinas klausė, ar jį jie laiko buku, nes kuprinėse rodo tik tuos skyrius, kuriuose sudėtos knygos. Jam Z. S. sudavė kumščiu į dešinį šoną. Pagrobtas telefonas yra jo tėčio nuosavybė. Telefoną vėliau atgavo. Pirmą kartą telefoną jam ištraukė iš rankų, paskui, po SIM kortelės ištraukimo, jis pats padavė telefoną. Buvo taip, kad po smūgio A. P. Z. S. ramino savo draugą. Vėliau Z. S. jam, M. M., pats sudavė. Jis suprato, kad jei neatiduos telefono, jį gali sumušti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Z. M. parodė, kad telefoną „Nokia“ jis pirko, vėliau atidavė sūnui kaip dovaną. Apie incidentą sužinojo po paros visiškai atsitiktinai, nes jo sūnus bijojo prisipažinti nukentėjęs, buvo prigąsdintas. Vėliau jam aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad visi vaikinai buvo smarkiai išsigandę, apie Z. S. sklando labai negeros kalbos, pažįstami pasakė, kad Z. S. žinomas teisėsaugai. Tada jis nutarė netylėti, pasakė sūnui ir draugams, kad tokio dalyko atleisti negalima ir reikia kreiptis į policiją. Jis turi telefono dokumentus. Telefoną jiems grąžino pareigūnai, telefonas veikė, bet buvo ištrinta visa jame buvusi informacija, telefonas buvo jau paruoštas pardavimui, net telefono viduje užklijuoti lipdukai. Sūnus jam sakė, kad gavo smūgį, jei būtų telefono nedavęs, ko gero, būtų sumuštas smarkiau, tas faktas, kad draugui praskėlė antakį rodo, kad užpuolikai buvo nusiteikę, vaikinai bijojo, kad nebūtų ginklų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. P. parodė, kad tuomet, kai atidavė surinktus pinigus T. V., jis gavo smūgį iš Z. draugo, kuris prieš tai priėjęs kažką pasakė, jis tiksliai nepamena, ką, bet pastarajam parodė savo piniginę, kuri buvo tuščia, ir tuomet Z. draugas jam sudavė. Tuo metu pinigai jau buvo surinkti, bet dar neatiduoti Z. S. ir jo draugui. Už ką jam suduoda, Z. S. draugas nesakė. Iš pradžių, kai Z. S. su savo draugu (kuris byloje yra kaltinamasis M. B.) prie jų priėjo, Z. S. paprašė pinigų benzinui. Jis tiksliai nepamena, bet galėjo būti, kad Z. S. ramino savo draugą. Kai jis gavo smūgį, Z. kažką su jais dar kalbėjo, po to jis pastebėjo, kad jam bėga kraujas ir jis paprašė servetėlės. Pamatęs praskeltą antakį, Z. draugas M. B. jo atsiprašė. Kuomet jis išgirdo, kad bus renkami telefonai, jis paėjo į šalį ir paslėpė savo telefoną, tuomet jo klasioką K. V. pakvietė pastarojo draugė G., jis tuo metu dar nežinojo, kad K. V. jai buvo atidavęs savo telefoną. Po to, kai M. B. jo atsiprašė dėl smūgio, kaltinamieji reikalavo telefonų. Jie sakė, kad neturi telefonų, M. B. buvo priėjęs prie P. M., liepė parodyti kuprinę. P. jam rodė kuprinę, bet M. B. kažkas nepatiko ir M. B. bandė kakta trenkti P. M., Z. S. jį ramino, kad nemuštų. Kaltinamieji kalbėjo rusiškai. Jis rusiškai nelabai supranta, tada kaltinamieji priėjo prie M. M. ir iš jo paėmė telefoną. Jis savo telefoną buvo užsikišęs už šaliko, paskui paslėpė po kepure kišenėje. Jis buvo išsigandęs, Z. S. pažinojo iš matymo, buvo apie pastarąjį girdėjęs gandų. Jam atrodo, kad telefoną iš M. M. paėmė Z. S..

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. V. parodė, kad po pamokų mokykloje nuėjo su draugais pasėdėti į kiemą. Jie buvo penkiese. Prie jų priėjo Z. S. su draugu, kuris yra kitas kaltinamasis byloje, paprašė pinigų benzinui. Jie pasakė, kad neturi, surinko apie 5 litus ir atidavė. Tada, berods Z., pasivaišino dviem cigaretėm iš jo klasioko. Jie šiaip stovėjo, šnekėjosi, po to Z. paprašė parodyti, kokius jie turi telefonus. M. iškart pasakė, kad turi gerą telefoną ir parodė, tada Z., berods, pasakė savo draugui, kad paimtų M. telefoną. M. paprašė, kad atiduotų SIM kortelę, atidavęs telefoną, Z. sutrenkė M.. Pinigų rinkimas nebuvo paskola, jam asmeniškai kažkiek centų nebuvo gaila. Jis asmeniškai neturi pretenzijų Z. S. ir M. B.. Jis žinojo, kad Z. S. anksčiau teistas. Berods Z. S. sakė, kad išvakarėse išėjo iš kalėjimo. Surinktus pinigus Z. S. padavė T. V.. Po to jį pakvietė G., jis paėjo į šoną ir G. padavė savo mobiliojo ryšio telefoną, nes nujautė, kad gali atimti telefonus. Sugrįžęs atsisėdo šalia T. V., tada Z. S. paprašė parodyti, kokius jie turi telefonus. Telefoną iš M. M. paėmė su Z. S. buvęs vaikinas, o Z. sakė, kad šis paimtų telefoną. Jis girdėjo, kad Z. sakė M. M., kad „tu telefoną pametei, niekas jo nepavogė, jeigu tu kreipsies į policiją, tai nevaikščiosi“. Z. S. liepė iš telefono išimti SIM kortelę. Jis nematė, kaip Z. S. draugas trenkė A.. Jis išgirdo, kaip A. prašo servetėlės, atsisuko ir pamatė, kad A. bėga kraujas. Jis negali teigti, kad kaltinamieji buvo išgėrę, nes neužuodė jokio alkoholio kvapo. Jam atrodo, kad Z. draugas trinktelėjo ir P. M.. Policijoje jis pagal nuotraukas atpažino M. B.. Jis žinojo, kad Z. S. užsiima blogais dalykais, jis pastarojo bijojo, tiesiog nenorėjo problemų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas P. M. parodė, kad atsimena, kad su draugais po pamokų nuėjo į kiemą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiesiog paprastai leido laiką, kuomet pamatė, kad atėjo du vyrukai – kaltinamieji. Jie sakė, kad reikia 50 litų, bet tiksliai neatsimena, benzinui, jie pradėjo šiuos pinigus kaupti ir iš visų surinko pinigus. Vienas iš tų dviejų vyrukų priėjo prie jo draugo A. P. ir galva prakirto A. antakį. Jis nesuprato kodėl, gal taip bandė gąsdinti. T. V. suskaičiavo, kad yra surinkta apie 5 litus, tada buvo paprašyta parodyti, ar jie turi gerus telefonus. Tada klasiokai K. V., A. P., T. V. ir jis pasakė, kad telefonų neturi, o M. ištraukė telefoną ir pasakė, kad gavo neblogą per gimtadienį, prašė neatimti telefono. Telefono prašė ne tik Z. S., bet ir jo draugas. Jis tiksliai nepamena, bet lyg tai abu kaltinamieji apžiūrėjo pagrobtą telefoną, po to Z. S. trenkė M. M. į petį, pagrasino, jei jie kreipsis į policiją. Jis tyrimo metu sakė tiesą. Kaltinamieji buvo išgėrę, smarkiai svyravo. Jis jautė baimę, bet dėl paimtų 1,02 Lt pretenzijų neturi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas T. V. parodė, kad po mokyklos nuėjo į kiemą pasėdėti. Prie jų su draugu atėjo Z. S., girdėjo, kaip einant prie jų Z. pasakė draugui nemušti. Atėję prie jų, pasakė duoti 50 litų benzinui, nes reikia nuvažiuoti į stotį, jie pasakė, kad tiek neturi. Tuomet jiems liepė duoti, kiek turi. Iš visų surinko pinigus ir jis juos skaičiavo, bet iš baimės negalėjo pinigų suskaičiuoti, tuomet Z. S. jo paklausė, ar jam blogai su matematika. Jis suskaičiavo apie 5 litus ir juos padavė Z.. Tada Z. pasakė parodyti, kokius jie turi gerus telefonus. Jis pasakė, kad neturi, o M. pasakė, jog gavo gerą telefoną dovanų per Kalėdas ar gimtadienį. Paprašius parodyti, vienas iš kaltinamųjų, nepamena, kuris, paėmė telefoną ir įsidėjo į kišenę. Prieš tai dar K. V. buvo atidavęs savo telefoną G.. Tuomet kaltinamieji prašė parodyti telefonus ir kitų klasiokų, bet visi atsakė, kad telefonų neturi. Z. draugas trenkė A., praskėlė antakį. Z. trenkė M. į pilvą. Jis nepamena, kuris iš kaltinamųjų paėmė telefoną iš M.. Smūgis A. P. buvo suduotas prieš pat pinigų rinkimą. Jie davė pinigus, nes jiems kaltinamieji liepė juos duoti, galvojo, kad blogai baigsis, jei neduos. Situacija buvo bauginanti. Jis nepamena, ar kaltinamieji prašė pinigų, ar reikalavo paskolinti. Berods, prašė duoti degalams, tipo, jiems reikia nuvažiuoti iki stoties. Kaltinamieji, sprendžiant iš eisenos, buvo išgėrę, nuo jų sklido kvapas. Jis suprato, kodėl Z. S. prašė parodyti telefonus, suprato, kad atims.

Teisiamajame posėdyje remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo K. I. parodymai.

2011 m. gruodžio 14 d. apklausos metu liudytojas K. I. parodė, kad M. B. ir Z. S. jis pažįsta. Su M. B. jis dirba neoficialiai, nes M. B. dirba baldininku, o jis jam padeda. Z. S. jis pažįsta nuo mažų dienų, kadangi Z. S. motina su keturiais vaikais gyveno netoli jo. 2011-12-01 apie 10 val. į jo namus (duomenys neskelbtini) atėjo M. B. ir Z. S.. Jis su jais kalbėjosi prie vartelių į jo sklypo teritoriją, nes Z. S. nenori įleisti į vidų, kad jis ko nors iš jo nepavogtų. Iš M. B. išvaizdos jis suprato, kad jis iš vakaro buvo gėręs alkoholio, nes jis labai blogai atrodė ir blogai jautėsi. M. B. jam padavė juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, modelio negali pasakyti, nežino, liečiamaekranį, pasakė, kad jis jam yra skolingas 125 Lt, bet prašė paskolinti 120 Lt, o kaip užstatą jis palieka mobiliojo ryšio telefoną. Jis suprato, kad M. B. pinigų reikėjo, kad išgerti. Jis M. B. paklausė, iš kur jis gavo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, į ką jam M. B. atsakė, kad jam atidavė draugas už skolas. Jis net nepagalvojo, kad M. B. galėjo tą telefoną pas ką nors pavogti, nes M. B. yra mėgėjas išgerti, bet ne vagis. Tuo labiau, kad M. B. ir Z. S. nesakė, kad tas telefonas yra vogtas. Jis dar iš karto nenorėjo imti to telefono, bet Z. S. jį įtikinėjo paimti telefoną, kad jis naujas, geras. Jis paėmęs telefoną pamatė, kad jame nėra sim kortelės, o kai įjungė telefoną pamatė, kad prašo įvesti kažkokį apsaugos kodą. Viso pokalbio metu M. B. tupėjo prie vartelių, po to jis atsikėlė ir nieko nesakęs nuėjo savo namų link. Jis nespėjo M. B. perduoti jo prašomų paskolinti 120 Lt, o Z. S. pinigų nenorėjo duoti. Jis M. B. nuėjus, Z. S. ir pasakė, kad su juo nekalbės. Mobiliojo ryšio telefonas liko pas jį. Kažkur po pusvalandžio jis važiavo pas M. B. į namus, bet privažiavęs pamatė, kad du asmenys M. B. vedasi į automobilį. Jis M. B. dar paklausė, ar jis turi problemų. Tuo metu M. B. mobiliojo ryšio telefono neatidavė, nes pamatė su juo nepažįstamus žmones. Po to jis sugrįžo į savo namus. Sugrįžęs į namus jis dirbo kieme, kai praėjus gal 2,5 val., gal apie 12-13 val. jis pamatė, kad jo namų link eina Z. S. su tuo pačiu vyriškiu, kurį prieš tai matė pas M. B.. Jis suprato, kad su Z. S. eina policijos pareigūnas, todėl iš karto nuėjo į savo namus, nuo palangės paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir per vartelius perdavė Z. S. ir atėjusiam policijos pareigūnui. M. B. jis ir anksčiau yra skolinęs pinigų, kuriuos jis sugrąžindavo. M. B. jam kartą ar du buvo užstatęs savo daiktus, prašydamas paskolinti pinigų, bet po to visada skolą jam grąžindavo. Tą kartą, kai M. B. jam atnešė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ jis taip pat nieko blogo nepagalvojo, o tik suprato, kad M. B. nori išgerti, todėl ir skolinasi pas jį pinigus palikdamas kaip užstatą telefoną (t. 1, b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 1 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Z. S. pateikė juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X6“ (t. 1, b. l. 21). Šis telefonas apžiūrėtas, surašant 2011 m. gruodžio 1 d. apžiūros protokolą, nufotografuotas (t. 1, b. l. 22-24) ir grąžintas nukentėjusiajam Z. M. (t. 1, b. l. 25). Iš 2011 m. gruodžio 8 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. M. pateikė šio telefono garantinės pažymos kopiją Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36-37).

Iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 8 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. M. iš pateikto albumo atpažino asmenį nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) (M. B.), kuris trenkė A. P. kakta į kaktą ir praskėlė antakį, o iš jo atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat atpažino asmenį nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Z. S.), kuris prašė pinigų ir jam trenkė kumščiu ( t. 1, b. l. 29-32).

Iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. M. iš jam pateiktų atpažinti 4 asmenų nuotraukų, iš kurių nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra Z. S., atpažįsta asmenį, esantį nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tą, kuris 2011-11-28 apie 15 val. prie (duomenys neskelbtini), grasino jam ir kartu su juo buvusiems paaugliams, pareikalavo atiduoti su savimi turėtus pinigus, po ko jis atidavė 10 centų, o draugai taip pat atidavė, bendrai 5 Lt, po to pareikalavo iš jo mobiliojo ryšio telefono, o vėliau rankos kumščiu trenkė jam vieną kartą į dešinės pusės šonkaulius. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus- gan plačią nosį, plaukų kirpimo formą ( t. 1, b. l. 38-39).

Iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. M. iš jam pateiktų atpažinti 4 asmenų nuotraukų, iš kurių nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra M. B., atpažįsta asmenį, esantį nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tą, kuris 2011-11-28 apie 15 val. prie (duomenys neskelbtini), trenkė kakta A. P. į kaktą, po ko tikrino P. M. kuprinę ieškodamas mobiliojo ryšio telefono, o po to jam iš rankos ištraukė jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X6“, be to, šokinėjo tiek į jo, tiek į jo draugų pusę tarsi norėdamas trenkti (t. 1, b.l. 40).

Iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 1 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusyis A. P. iš pateikto albumo atpažino asmenį nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) (M. B.), kaip asmenį, kuris 2011-11-28 apie 15 val. prie (duomenys neskelbtini), trenkė jam kakta į kaktą ir praskėlė antakį, o M. M. iš rankų ištraukė mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 49).

Iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 2 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. P. atpažino M. B. kaip asmenį, kuris 2011-11-28 apie 15 val. prie (duomenys neskelbtini), priėjo prie jo M. M., pareikalavo 50 Lt, vėliau pasakė, kad užteks ir 40 Lt, liepė parodyti pinigines. Parodžius pinigines jis padavė su juo buvusiam Z. S. 30 centų, o M. B. jam trenkė kakta į kaktą ir praskėlė antakį. Taip pat jis iš M. M. rankos paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Atpažino pagal veido bruožus, kūno sudėjimą, žymę, likusią ant kaktos nuo jam suduoto smūgio, nes jis matė kaip M. B. prasiskėlė sau kaktą ir bėgo kraujas. Jis yra tikras, kad tai tas pats žmogus (t. 1, b.l. 73).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamųjų Z. S. ir M. B. parodymai iš dalies nesutampa su nukentėjusiųjų M. M., A. P. ir liudytojų K. V., P. M. bei T. V. parodymais. Teismas visų šių asmenų parodymus vertina atsižvelgdamas į jų nuoseklumą ir patikimumą.

Nukentėjusieji M. M. ir A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad po pamokų mokykloje su draugais nuėjo į kiemą, prie jų priėjo kaltinamieji Z. S. ir M. B., kurie liepė rinkti pinigus benzinui. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtino visi trys tiesioginiai įvykio liudytojai – K. V., P. M. ir T. V.. Beje, pastarieji du liudytojai konkrečiai įvardijo Z. S. ir M. B. reikalautą sumą – 50 litų. Šie nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai visiškai paneigia kaltinamojo Z. S. versiją, kad jis, pastebėjęs minėtus nepilnamečius vaikinus, iš jų ketino pasiskolinti tik apie 4 litus alui. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamųjų Z. S. ir M. B. parodymai dėl kaltinamųjų veiksmų ir žodžių įvykio pradžioje nesutampa ne tik su nukentėjusiųjų M. M., A. P. bei minėtų liudytojų parodymais, bet ir tarpusavyje: Z. S. teigia ketinęs pasiskolinti iš vaikinų pinigų, tuo tarpu M. B. nurodo, kad Z. S. jam sakė, kad būtent minėti vaikinai yra pastarajam skolingi. Todėl šiuos kaltinamųjų parodymus teismas vertina kritiškai.

Akivaizdu, kad toks kaltinamųjų reikalavimas surinkti pinigus nebuvo tik prašymas paskolinti atitinkamą pinigų sumą, kadangi kaltinamieji, dar neįvykdžius šio reikalavimo, prieš nukentėjusiuosius ir kitus kartu buvusius asmenis pavartojo fizinį smurtą ir grasinimus. Kaltinamasis M. B. smogė nukentėjusiajam A. P., kuris prieš tai jam parodė tuščią piniginę. Abu kaltinamieji priekaištavo dėl per mažos surinktų pinigų sumos, kaltinamasis Z. S. klausė pinigus skaičiavusio liudytojo T. V., ar šiam blogai su matematika. Taigi, kaltinamųjų reikalavimas atiduoti pinigus buvo lydimas grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir fizinio smurto panaudojimo, vadinasi, tokiais veiksmais kaltinamieji Z. S. ir M. B. betarpiškai pradėjo realizuoti plėšimo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Be to, taip kaltinamieji nepilnamečiams nukentėjusiesiems ir kartu su jais buvusiems kitiems nepilnamečiams asmenims sukėlė bauginančią, aiškų nesaugumo jausmą ir baimę dėl tolesnių kaltinamųjų veiksmų keliančią situaciją.

Nukentėjusiųjų M. M., A. P. bei minėtų trijų liudytojų – K. V., P. M. ir T. V. parodymai dėl tolimesnių kaltinamųjų veiksmų taip pat yra nuoseklūs, vienas kitą patvirtinantys ir papildantys, todėl patikimi. Nukentėjusysis M. M. parodė, kad T. V. suskaičiavus pinigus, Z. S. ir M. B. pasakė, kad jiems negana, jog dar kažko reikia ir liepė parodyti telefonus. Pastarąją aplinkybę patvirtino tiek nukentėjusysis A. P., tiek liudytojai P. M., T. V., K. V.. Visi šie asmenys parodė, kad abu kaltinamieji apžiūrėjo vaikinų kuprines, o liudytojas K. V. – ir tai, kad kaltinamasis M. B. Z. S. liepimu paėmė mobiliojo ryšio telefoną iš nukentėjusiojo M. M.. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. M. negalėjo tiksliai nurodyti, kuris iš kaltinamųjų pirmas paėmė jo telefoną, bet patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų nukentėjusiojo M. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad mobiliojo ryšio telefoną jam liepė parodyti jaunesnis vaikinas (Z. S.), o iš rankų telefoną ištraukė vyresnis vaikinas (M. B.) – t. 1, b. l. 26-27. Šie parodymai pilnai atitinka tiek minėtus liudytojo K. V. parodymus teisiamajame posėdyje, tiek iš esmės ir nukentėjusiojo A. P. bei liudytojų T. V. bei P. M. parodymus. Paėmus telefoną, kaltinamasis Z. S. pagrasino nukentėjusiajam M. M., kad šis dėl jų veiksmų nesikreiptų į policiją, bei pastarojo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą – sudavė į dešinės pusės šonkaulių sritį. Akivaizdu, kad šie grasinimai ir fizinis smurtas tiesiogiai susiję su ketinimu išlaikyti pagrobtą turtą – mobiliojo ryšio telefoną, todėl pagrįstai įvertinti kaltinamiesiems pareikštame kaltinime kaip plėšimo nusikaltimo sudėties požymis.

Vėlesni kaltinamųjų veiksmai, susiję su užvaldytu mobiliojo ryšio telefono „Nokia X6“, tai yra, ketinimas šį telefoną parduoti ar užstatyti už skolą liudytojui K. I., nors ir neturi tiesioginės įtakos jų veiksmų kvalifikacijai, tačiau kartu su jau aptartomis aplinkybėmis patvirtina jų tyčios pagrobti svetimą turtą ir turėti iš to materialinės naudos, bendrumą.

Todėl teismas laiko, kad kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo faktinės aplinkybės teisminio bylos nagrinėjimo metu pilnai pasitvirtino. Nustatyti bendri ir suderinti kaltinamųjų Z. S. ir M. B. veiksmai rodo, kad jie turėjo bendrą ketinimą panaudojant fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti užvaldyti neapibrėžtos vertės svetimą turtą bei šį ketinimą realizavo, pagrobdami smulkių pinigų (dėl kurių nukentėję asmenys jiems neturi pretenzijų) ir 700 litų vertės nukentėjusiajam Z. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X6“, kurį įvykio metu su savimi turėjo nukentėjusysis M. M..

Apibendrindamas teismas pažymi, kad kaltinamųjų Z. S. ir M. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant fizinį smurtą (abu šie alternatyvūs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos plėšimo nusikaltimo sudėties požymiai kaltinime yra suformuluoti tinkamai ir apibūdinti, todėl apibendrinanti kaltinimo nuoroda pradžioje (kurioje teigiama, kad kaltinamieji kaltinami pagrobę svetimą turtą panaudoję fizinį smurtą, taigi nurodomas tik vienas plėšimo sudėties požymis) laikytina formaliu netikslumu, nevaržančiu kaltinamųjų teisės į gynybą). Kaltinamųjų veikos juridiniam įvertinimui neturi įtakos ir tai, kad betarpiškai nuo jų veiksmų nukentėję P. M., K. V. ir T. V. jiems jokių pretenzijų nereiškia (iš byloje esančių šių nepilnamečių liudytojų atstovų pagal įstatymą pareiškimų matyti, kad jie nepageidauja turėti nukentėjusiojo procesinį statusą ir turtinių pretenzijų dėl pagrobtos smulkios pinigų sumos nereiškia – t. 1, b. l. 53, 57, 60). Abiejų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai šių asmenų atžvilgiu teisingai aprašyti pareikštame kaltinime ir parodo jų padaryto nusikaltimo eigą ir vystymąsi. Todėl teismas laiko, kad kaltinamųjų Z. S. ir M. B. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Kaltinamųjų Z. S. ir M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinačiomis aplinkybėmis yra tai, kad jie veiką padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jų nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas kaltinamajam Z. S. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis, nors būdamas jauno amžiaus, yra teistas penkis kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo tyčinius nusikaltimus, šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, taigi, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme kaltinamasis Z. S. yra recidyvistas, be to, kaltinamasis yra baustas administracine tvarka), nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam Z. S. gali būti pasiekta tik jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (M. B. anksčiau neteistas, mokosi, tačiau baustas administracine tvarka, piktnaudžiauja alkoholiu – jam nustatytas priklausomybės sindromas, pasichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį), nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad M. B., nepaisant to, kad jis teisiamas pirmą kartą, skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, atsižvelgiant į teistumo nebuvimą, kaltinamojo neakivaizdines studijas, atidėtinas. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam M. B. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, paskiriant teismo įpareigojimus.

Kadangi kaltinamajam Z. S. neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai, iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paliktina galioti kardomoji priemonė suėmimas.

Kaltinamajam M. B. paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto – terminas baigėsi 2012 m. gegužės 2 d., todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl šios kardomosios priemonės teismas nebepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

Z. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti Z. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - suėmimą Z. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir Z. S. nukreipti atlikti bausmę.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti M. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. gruodžio 1 d. 11 val. iki 2011 m. gruodžio 2 d. 14 val. (dvi dienas). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir, nuteistojo sutikimu, gydytis nuo alkoholizmo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis