Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-05-09 · Civilinė byla Nr. e2-403-868/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-09
Bylos Nr.
e2-403-868/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15199-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Advokatai
Antanas Danielius, Povilas Rėklaitis
Kategorijos
Civilinė bylos Nr. e2-403-868/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15199-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,sekretoriaujant Viktorijai Beduchai, Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei, Elžbietai Strižen,dalyvaujant ieškovės R. B. atstovui advokatui Antanui Danieliui,atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl teisingos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 7 000 Eur papildomą neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad R. A. su atsakove buvo sudaręs draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 7 d. apie 14 val. 10 min Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), R. A., vairuodamas transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmęs visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, iškilus grėsmei eismo saugumui ir atsiradus kliūčiai kelyje, per automobilių stovėjimo aikštelę, iš kairės pusės į dešinę pagal automobilių judėjimo kryptį einant pėsčiajai ieškovei, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė ieškovę, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio ieškovei buvo padaryti sveikatos sužalojimai. Teigia, kad 2021 m. kovo 7 d. 14 val. 49 min (t. y. po eismo įvykio) greitosios medicinos pagalba pristatė ieškovę į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas. Ieškovė nurodė, kad skundėsi veido, abiejų kelių, dešinės krūtinės pusės skausmu. Pirminės apžiūros metu nustatyta nubrozdinimų kaktos ir nosies srityse, ieškovė nuskausminta medikamentais. 2021 m. kovo 9 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose nustatyta, kad ieškovė patyrė kairės kojos kelio sąnario 2,5x2 cm nubrozdinimus, aplinkui buvo paraudę, patinę, aplink nubrozdinimą buvo susidariusi žiedo formos mėlynė (24x20 cm), violetinės spalvos. Dešinės kojos kelio sąnario, viršutinėje blauzdos ir apatinėje šlaunies srityje buvo matoma plati violetinės spalvos mėlynė su patinimu. Priekinėje dešinio peties srityje 3x3 cm mėlynė su patinimu. Kaktoje matomas nubrozdinimas, lokalizuotas kairiau nuo vidurio linijos (2,5x3 cm). Dešinio žando srityje nubrozdinimas, patinimas, mėlynė, violetinės spalvos, su paraudimu aplink. Matomos periorbitalinės hematoma abipus su kairės akies lateralinės dalies junginės kraujosruva. Nubrozdinimas nosies galiukas (0,8x1 cm). Kairio žando srityje, prie lūpos kampo, matomas patinimas ir violetinės spalvos mėlynė. 2021 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus tyrėjas nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 21131979532) priėmė nutarimą, kuriuo R. A. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė baudą – 150 eurų. R. A. pripažino padaręs minėtą administracinį nusižengimą, nutarimas administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjęs. Ieškovė 2021 m. birželio 3 d. kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas dėl išlikusio kairiojo kelio skausmingumo, apsunkintos eisenos, kalbos sutrikimų, dėl pradėto strigti ir traškėti dešiniojo kelio sąnario, be to, ortopedo – traumatologo įtariamas menisko plyšimas. Ieškovė gydymo įstaigai nurodė, kad po 2021 m. kovo mėn. autoįvykio pradėjo varginti kairiojo kelio skausmingumas, koją sunku priminti, laisvai lankstyti, dienos bėgyje skausmas intensyvėja, darbinėje aplinkoje pradėjo gauti pastabų, kad „nespėja“. Ieškovė pastebėjo, kad lėčiau mąsto, dėl to patiria stresą, sunku atlikti darbines funkcijas, stringa kalba. Apžiūros metu nustatyta, kad meninginių simptomų stebima afazija (pacientės kalba klampi, dažnai neranda žodžių), kairysis kelis skausmingas palpuojant lateraliau, čiuopiamas nelygumas (skausmingas) pakinklyje, kelio sąnarys kiek padidėjusios apimties, pasyvūs ir aktyvūs judesiai apriboti (saikiai) skausmingumo. Nurodė, kad 2021 m. birželio 7–17 d. ieškovė buvo gydyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose dėl neefektyvaus ambulatorinio gydymo psichologiniam – psichiatriniam gydymui dėl suintensyvėjusio dirglumo, emocijų kontrolės stokos, nerimo, liūdnos nuotaikos, suprastėjusios dėmesio koncentracijos. Ieškovei 2021 m. birželio 22 d. atlikus radiologinius tyrimus UAB „Affidea Lietuva“ nustatytas menisko plyšimas (horizontalus išilginis apatinį menisko paviršių siekiantis plyšimas). 2021 m. liepos 19 d. ieškovė buvo gydyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose dėl kairio kelio skausmo, funkcijos sutrikimo, kurie patirti 2021 m. kovo mėn. autoįvykio metu. 2021 m. liepos 19 d. 12.00 – 13.10 val. atlikta kelio operacija. 2021 m. rugsėjo 2–18 d. ieškovei buvo paskirta individuali kineziterapija po traumos, elektros srovės (elektrostimuliavimas), o 2021 m. rugsėjo 11–19 d. – apatinės galūnės masažai. Nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovei nustatė (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygį. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. spalio 19 d. lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose dėl atminties sutrikimų, disforijos, nerimo, pykčio epizodų, sutrikusio miego, negalėjimo susikaupti, išlaikyti dėmesį, kantrybę, negalėjimo dirbti, kurie išryškėjo dėl įvykusio autoįvykio 2021 m. kovo mėn. Specialistas nustatė, kad liga lėtinė, sunkiai koreguojama.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, kad nuo eismo įvykio, įvykusio 2021 m. kovo 7 d., iki 2021 m. spalio mėn. faktiškai be perstojo buvo išduodami elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. Vėliau, grįžusi po pakankamai ilgo nedarbingumo, ieškovė dar tris mėnesius (t. y. 2021 m. spalio–gruodžio mėn.) dirbo, tačiau dėl sveikatos būklės jai buvo labai sunku dirbti. Ieškovė iki eismo įvykio, nutikusio 2021 m. kovo 7 d., dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose (duomenys neskelbtini), buvo ilgametė (duomenys neskelbtini) darbuotoja, dirbusi nuo 1987 metų. Ieškovė nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose nebedirba, nes dėl kelio skausmo, lėto mąstymo, kalbos strigimo nebegalėjo tinkamai atlikti darbinių funkcijų, paliko darbą savo noru. Nurodė, kad 2022 metais keitė ne vieną darbą, tačiau dėl kelio skausmo, lėto mąstymo, nerimo, sutrikusio miego, negalėjimo susikaupti, išlaikyti dėmesį, kantrybę, baimės, kad negali dirbti, nesugeba vėl įsilieti į darbo rinką (keletą dienų dirbo valytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, vieną dieną dirbo valytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“). Nuo 2022 m. vasario 2 d. iki šiol ieškovė registruota Užimtumo tarnyboje, šiai mokama nedarbo draudimo išmoka, sveikatos būklė išlikusi tokia pati.

Ieškovė nurodė, kad 2022 m. sausio 11 d. atsakovė žalos byloje Nr. CLT2332712 ieškovei išmokėjo 3 194,48 Eur draudimo išmoką, kurią sudarė 3 000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, 70,33 Eur negautoms pajamoms laikinojo nedarbingumo laikotarpiui atlyginti ir 124,15 Eur gydymo išlaidoms atlyginti. Ieškovė pažymėjo, kad 2002 m. vasario 11 d. taip pat eismo įvykio metu buvo patyrusi (duomenys neskelbtini), dėl to metus laiko buvo nedarbinga. Nuo 2002 m. gruodžio 2 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. profesinio darbingumo netekimas. Nuo 2006 m. gruodžio 21 d. iki 2008 m. gruodžio 20 d. ieškovei dėl ligų nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis ir (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Nuo 2008 m. liepos 3 d. iki 2009 m. liepos 2 d. dėl ligos nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis ir (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis dėl ligų. O nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis dėl ligų. Pastaruoju atveju tai susiję su autoįvykiu, nutikusiu 2021 m. kovo 7 d., atvėrusiu praeities žaizdas. Ieškovė teigia, kad jos sveikatos būklė iki šiol nėra gera, ją vargina kelio skausmas (einant skauda), sulėtėjęs mąstymas, sutrikęs miegas, negali tinkamai susikaupti, išlaikyti dėmesį, jaučia baimę dėl savo ateities, dėl negalėjimo įsilieti į darbo rinką. Ieškovė pažymėjo, kad dėl eismo įvykio, įvykusio 2021 m. kovo 7 d., ieškovė patyrė žymų fizinį, ilgai trunkantį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Kita vertus, ieškovei ilgą laiką buvo išduodami nedarbingumo pažymėjimai, o nuo šių metų pradžios ieškovei apskritai sudėtinga dėl savo sveikatos būklės įsidarbinti, neišvengiamai tenka keisti ir pačią kvalifikaciją. Po šio eismo įvykio atsivėrė ankstesnės traumos, patirtos 2002 m. vasario 11 d. eismo įvykio metu, padariniai. Iki šiol ieškovė patiria tęstinio pobūdžio neturtinę žalą, t. y. žalos veiksniai tęsiasi ir toliau – ieškovę kamuoja kelio skausmas, atminties sutrikimai, nerimas, negalėjimas susikaupti, išlaikyti dėmesį, kantrybę. Dėl to ieškovei sunku susirasti nuolatinį darbą, be to, jai teko palikti jos mėgiamą (duomenys neskelbtini) darbą, kurį dirbo daugiau nei 30 metų. Nurodė, kad 2022 m. spalio 18 d. ieškovės atstovas advokato padėjėjas Povilas Rėklaitis papildomai kreipėsi su prašymu (pretenzija) į atsakovę dėl teisingos neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas išmokėti ieškovei papildomą 7 000 Eur draudimo išmoką (neturtinę žalą). 2022 m. lapkričio 11 d. raštu atsakovė atsisakė išmokėti ieškovei papildomą 7 000 Eur draudimo išmoką (neturtinę žalą). Ieškovės teigimu, nors ir atsakovė yra padengusi 3 000 Eur neturtinę žalą už sveikatos sužalojimą, tačiau ši suma tik minimaliai atlygina ieškovės skriaudą, todėl nėra teisinga ir protinga kompensacija. Atsižvelgdama į tai, ieškovė Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pareiškia papildomai 7 000 Eur dydžio reikalavimą atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Nurodė, kad nukentėjęs asmuo savo pasirinkimu turi teisę pareikšti tiek ieškinį dėl žalos atlyginimo už ją atsakingam asmeniui, tiek ieškinį draudimo bendrovei dėl draudimo sutarties vykdymo ir draudimo išmokos priteisimo. Atsakovė žalos ieškovei nėra padariusi, todėl ir ieškinys dėl žalos atlyginimo jai negali būti reiškiamas. Kaip jau buvo minėta, draudikas, sudarydamas draudimo sutartį su draudėju, ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui, įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, bet ne prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ir ją atlyginti. Šiuo atveju ieškovė gali reikalauti draudimo išmokos, bet negali reikalauti žalos, kurios atsakovė nėra padariusi, atlyginimo. Teigia, jog sutinka, kad dėl eismo įvykio ieškovė patyrė neturtinę žalą, tačiau ji sudaro 3 000 Eur ir jau yra kompensuota draudimo išmokos forma, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė įvykio metu buvo apdraudusi atsakingo už žalos padarymą asmens civilinę atsakomybę. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovė privalo įrodyti ne tik jos nurodomus sveikatos sutrikimus, bet ir teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp šių sutrikimų ir eismo įvykio. Nurodė, kad įvertinus su ieškiniu pateiktus dokumentus matyti, kad dalis ieškovės ieškinyje nurodytų sveikatos sutrikimų arba nėra patvirtinti medikų išvadomis (medicininiuose dokumentuose užfiksuoti tik anamnezės forma), arba nesusiję su ginčo įvykiu. Pažymėjo, kad pati ieškovė 2021 m. gegužės 9 d. medikams nurodė, jog atvyko konsultacijai, nes pastaruosius metus du kartus nukentėjo eismo įvykių metu kaip pėsčioji, patyrė daugybinius kūno sumušimus – paskutiniajame 2021 m. kovo mėn. stipriai sumuštas veidas, kojos. Kitaip tariant, bent dalį ieškovės nurodytų sveikatos sutrikimų galėjo lemti ankstesnis (pasak ieškovės, pakankamai neseniai įvykęs), o ne ginčo įvykis. Atsakovės teigimu, ieškovė medikų išvadomis nepagrindžia, kad būtent dėl ginčo įvykio atsirado kalbos sutrikimai, mąstymas tapo lėtesnis, dėl to pasidarė sunku dirbti, atsirado atminties sutrikimai, disforijos, nerimo, pykčio epizodai, sutrikusio miego, nepavyksta susikaupti, išlaikyti dėmesį. Ieškovė taip pat nepagrindė nurodytos aplinkybės, jog būtent dėl ginčo įvykio reikia persikvalifikuoti, bei to, kad po ginčo įvykio atsivėrė ankstesnės traumos, patirtos 2002 m. vasario 11 d. eismo įvykio metu, padariniai. Papildomų abejonių dėl nurodomų sveikatos sutrikimų sąsajų su ginčo įvykiu sukelia ir ta aplinkybė, kad ieškovė dėl nurodytų problemų į gydytojus kreipėsi tik 2021 m. gegužės 9 d., t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams po įvykio. Atsakovė nurodė, kad ieškovė su ieškiniu pateikė 2021 m. lapkričio 8 d. darbingumo nustatymo tarnybos 2021 m. lapkričio 8 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog ieškovei jau nuo 2002 m. gruodžio 2 d. periodiškai nustatomas invalidumas, profesinio darbingumo netekimas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) proc.

Teigia, kad dėl dar 2002 m. patirtos galvos traumos buvo atlikta ypač sudėtinga operacija, o minėto įvykio pasekmės pasireiškė jau nuo 2002 m. gruodžio 2 d. nustatomais darbingumo sumažėjimo lygiais. Be to, atkreipė dėmesį į ieškovės pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Šioje pažymoje užfiksuota, kad ieškovės nedarbingumas tęsėsi nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., tačiau pastebėjo, kad nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo buityje tęsėsi tik iki 2021 m. kovo 29 d., vėliau nedarbingumo priežastis – liga. O tai taip pat suponuoja, kad nedarbingumas dėl ginčo įvykio tęsėsi iki mėnesio. Visgi, kaip nurodė ir 2022 m. lapkričio 11 d. atsakyme ieškovei, dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su ginčo įvykiu, ieškovės sveikatos sutrikdymo mastas nesunkus, todėl buvo priimtas sprendimas išmokėti 3 000 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai kompensuoti.

Atsakovė nurodė, kad ieškovės sužalojimai, susiję su įvykiu, laikytini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sveikatos sutrikdymas, tačiau nėra nustatyta ir mediciniškai patvirtinta, kad bus ilgalaikių pasekmių. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo ieškovės patirtų sužalojimų vertinti kaip sudėtingesnių, turinčių negrįžtamų pasekmių jos sveikatai ir pan. Pažymėjo, jog transporto priemonės vairuotojas eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Po įvykio iš įvykio vietos nepasišalino, atsakomybės nevengė ir tai yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą. Ginčo atveju, ieškovės patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, o tai turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Ieškovei nebuvo nustatytas darbingumo sumažėjimas dėl ginčo įvykio (darbingumo sumažėjimą lėmė ankstesnė galvos trauma). Taigi dėl įvykio ieškovė nepatyrė sužalojimų, kurie negrįžtamai visam laikui pakeistų jos gyvenimą. Byloje taip pat nėra duomenų apie nepalankias gydytojų prognozes dėl ieškovės pasveikimo galimybių, liekamuosius reiškinius, kurie neleistų ieškovei gyventi iki tol įprasto gyvenimo, ribotų profesines galimybes ar kita. Pažymėjo, kad gijimo procesas beveik visuomet sukelia tam tikrų nepatogumų ir/ar neigiamų išgyvenimų, tačiau jie ir yra įvertinti teismų praktikoje. Ginčo atveju, ieškovė nenurodė pagrįstų įrodymais argumentų, kodėl jos situacija turėtų būti vertinama kaip išskirtinė ir sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių panašiose bylose. Šioje byloje ieškovė savo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus vertina 10 000 Eur. Tokios sumos priteisiamos už sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl vien šiuo aspektu akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Byloje nenustatyta jokių ekstraordinarinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti didesnės draudimo išmokos, nei draudikas išmokėjo. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turėtų būti vadovaujamasi teisingos žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Žalos atlyginimas privalo remtis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Priešingu atveju, t. y. priteisiant nepagrįstai dideles, teismų praktikos neatitinkančias sumas, paneigiamos visų TPVCA sistemos dalyvių (įskaitant ir valstybės, savivaldybių institucijas ir įstaigas, piliečius ir įmones) teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas interesų balansas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šiuo metu nedirba, gauna netekto nedarbingumo išmoką. Ieškovė visiškai nedirba nuo 2022 m. sausio 1 d. Nurodė, jog negalėjo dirbti jokio darbo, kadangi buvo per sunku, nesugebėjo atlikti savo įprasto darbo. Prieš eismo įvykį dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose moterų konsultacijos (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog buvo sunkiai įsimenama, negalėjo atlikti tam tikrų darbų, reikėjo jėgų, laiko, taip pat šalia prižiūrinčio asmens, kuris sakytų / primintų, ką reikia daryti, vienai atlikti tam tikrų darbų nepavykdavo. Pažymėjo, jog darbo metu kamuodavo nuolatinė įtampa, susierzinimas, nervinis stresas ir dirglumas. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2021 m. kovo 7 d. Po eismo įvykio viskas tapo sunku, patirta galvos trauma, skausmai, nepasitikėjimas savimi. Iki įvykio viskas buvo gerai, dirbti galėjo, problemų atliekant darbines pareigas nebuvo. Dirbant nuolatinį (duomenys neskelbtini) darbą ieškovės sveikata buvo kartą į metus tikrinama, ir nebuvo nustatyta, jog ieškovė negali dirbti šio darbo. Eismo įvykio metu buvo sužalota galva, koja, veidas. Vairuotojas atėjo pažiūrėti, kaip jautėsi ieškovė, ir iškvietė greitąją pagalbą. Ieškovę išvežė į Kauno klinikas. Ieškovė teigia, kad prarado sveikatą, energiją, atsirado nuolatinė baimė. Ieškovei paskyrė gerti antidepresantus iškart po 2021 m. kovo 7 d. eismo įvykio. Iki eismo įvykio beveik 4 metus turėjo 100 proc. darbingumą. Ieškovė dirbo valytoja įstaigoje, bet reikėjo pačiai vairuoti transporto priemonę, skirtą valymui. Ieškovė bijo valdyti mašinas. Taip pat „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kavinėje pagalbine darbuotoja, valė tam tikras patalpas ir plovė indus. Dirbo socialine darbuotoja 3 mėnesius, reikėjo eiti pas neįgalius asmenis, padėti jiems ir aprūpinti juos tam tikrais maisto produktais, daiktais. Negalėjo dirbti dėl ilgų darbo valandų, įtampos, dirglumo, nerimo, per didelio krūvio. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1987 metų. Nurodė, kad yra tėvas, kuris padeda materialiai. Teigia, kad susirasti darbą yra sunku.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 7 d. apie 14 val. 10 min Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), R. A., vairuodamas transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per automobilių stovėjimo aikštelę, iš kairės pusės į dešinę pagal automobilių judėjimo kryptį einant pėsčiajai ieškovei R. B., nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė ieškovę, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio ieškovei buvo padaryti sveikatos sužalojimai. 2021 m. kovo 7 d. 14 val. 49 min greitosios medicinos pagalba pristatė ieškovę R. B. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas. Pirminės apžiūros metu nustatyta nubrozdinimų kaktos ir nosies srityse, ieškovė nuskausminta medikamentais. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2021 m. kovo 9 d. ambulatorinio apsilankymo matyti, kad ieškovė patyrė kairės kojos kelio sąnario nubrozdinimus (2,5x2 cm), aplinkui buvo paraudę, patinę, aplink nubrozdinimą buvo susidariusi žiedo formos mėlynė (24x20 cm), violetinės spalvos; dešinės kojos kelio sąnario, viršutinėje blauzdos ir apatinėje šlaunies srityje buvo matoma plati violetinės spalvos mėlynė su patinimu; priekinėje dešinio peties srityje – 3x3 cm mėlynė su patinimu; kaktoje matomas nubrozdinimas, lokalizuotas kairiau nuo vidurio linijos (2,5x3 cm); dešinio žando srityje nubrozdinimas, patinimas, mėlynė, violetinės spalvos su paraudimu aplink; matomos periorbitalinės hematoma abipus su kairės akies lateralinės dalies junginės kraujosruva. Nubrozdinimas nosies galiukas (0,8x1 cm); kairio žando srityje, prie lūpos kampo, matomas patinimas ir violetinės spalvos mėlynė. R. A. su atsakove ADB „Gjensidige“ buvo sudaręs draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. balandžio 20 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5754-2021, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, ir skirta bauda – 150 Eur. R. A. pripažino padaręs minėtą administracinį nusižengimą, nutarimas administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjęs. 2022 m. sausio 11 d. atsakovė ADB „Gjensidige“ žalos byloje Nr. CLT2332712 ieškovei išmokėjo 3 194,48 Eur draudimo išmoką, kurią sudarė 3 000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, 70,33 Eur negautoms pajamoms laikinojo nedarbingumo laikotarpiui atlyginti ir 124,15 Eur gydymo išlaidoms atlyginti.

Pareikštu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą dėl 7 000 Eur papildomos neturtinės žalos atlyginimo, kuris, pagal ieškovę, gali būti laikytina pakankamu atlyginant ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojantį ieškovės patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą ir kitus neturtinių vertybių pažeidimus.

Su pareikštu ieškiniu atsakovės atstovas nesutinka.

Byloje yra iš esmės ginčas tik dėl neturtinės žalos (draudimo išmokos) dydžio. Nes 3 000 Eur neturtinės žalos (draudimo išmokos) atsakovė (draudikas) jau sumokėjo, o ieškovė teigia, kad dėl 2021 m. kovo 7 d. eismo įvykio jai stipriai pablogėjo sveikata, todėl mano, kad 3 000 Eur dydžio neturtinė žala (draudimo išmoka) nėra teisinga ir protinga kompensacija.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD) 11 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

Kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą patirtos žalos atlyginimą. Tai išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir Civilinio kodekso 6.250, 6.263, 6.283–285 straipsnių.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl padarytos žalos atlyginimo (turtinės ir neturtinės), privalo nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių civilinė atsakomybė iš viso neatsiranda: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė, žala (CK 6.245–6.249 straipsniai).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.).

Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 4.2.2. punktas numato, kad orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimo laikotarpį nuo 1 iki 3 mėn. – iki 5 MMA.

Teismas byloje paskyrė R. B. sveikatos būklės ekspertizę.

Valstybinė teismo medicinos tarnyba pateikė teismui ekspertizės aktą Nr. EKG 8(59)/2024 (01) (el. b. 2 t. b. l. 15-27), kuriame, be kita ko, nurodė:

- negalima teigti, kad menisko plyšimas įvyko būtent eismo įvykio metu 2021-03-07;

- nėra priežastinio ryšio tarp 2021-03-07 eismo įvykio patirtų kūno sužalojimų ir 2021-03-30 - 2023-09-29 laikotarpiu nustatyto (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygio, nes šio eismo įvykio metu nebuvo konstatuota galvos smegenų traumos;

- trumpalaikis nedarbingumo pažymėjimo išdavimas tuoj po 2021-03-07 eismo įvykio galėjo būti pagrįstas. Mano, kad nedarbingumo pažymėjimų tęsimas iki 2021-09-30 buvo ne dėl 2021-03-07 patirtų kūno sužalojimų, bet dėl gretutinių ligų bei iš dalies dėl 2021-07-19 atliktos kelio sąnario menisko operacijos.

Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovei nuo 2021-09-30 iki 2023-09-20 (duomenys neskelbtini) proc. nedarbingumo lygis nustatytas ne dėl eismo įvykio 2021-03-07d., ir nustatyta, jog ieškovei 3 000 Eur dydžio draudimo išmoka (nuostolių atlyginimas) jau išmokėta, ir atsakovė iš esmės neginčija, kad tai buvo kompensacija ir dėl menisko plyšimo, todėl nėra nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti dar 7 000 Eur neturtinės žalos (draudimo išmokos).

Rekomendacijoje aiškiai nurodyta, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikimui, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimo laikotarpį, jeigu jis iki 3 mėnesių, tai neturtinės žalos dydis yra iki 5 MMA. 2021 metais MMA buvo 642 Eur, tai atitinkamai ieškovei buvo galima išmokėti iki 3210 Eur (642 x 5 = 3210 Eur). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021-03-07 iki 2021-09-30 ieškovei buvo išduoti elektroniai nedarbingumo pažymejimai dėl nelamingų atsitikimų buityje ir dėl kitų ligų. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad šie nedarbingumo pažymėjimai buvo tęsiami ne dėl 2021-03-07 patirtų kūno sužalojimų, bet ir dėl gretutinių ligų bei iš dalies dėl 2021-07-19 atliktos kelio sąnario menisko operacijos.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl 2021-03-07 eismo įvykio ieškovei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o dėl nurodyto eismo įvykio ieškovei darbingumas nesumažėjo, ir atsakovė ieškovei jau yra išmokėjusi 3 000 Eur neturinės žalos (draudimo išmokos), ieškovės ieškinys netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259–270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska