Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-09-16 · Civilinė byla Nr. 2-976-860/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-16
Bylos Nr.
2-976-860/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Ieškovas
T. M.
Atsakovas
J. L.
Išvadą teikia
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-976-860/2014Teisminio proceso numeris 2-52-3-00328-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 76.4; 77.3; 77.7; 78.2.1; 93.1; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 99.11; 107; 113.1; 114.1; 114.2; 114.3; 114.9.1; 114.9.3.1; 114.11; 114.12; 116.4; 125.3.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 16 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovei T. M., jos atstovui adv. padėjėjui Marek Paškevič, atsakovui J. L., jo atstovei adv. Snaiguolei Mažeikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui J. L., institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė T. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-6), kuriuo prašo:

- nustatyti, kad atsakovas J. L. yra nepilnamečio G. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas;

- nustatyti nepilnamečio G. M. gyvenamąją vietą su motina T. M. (ieškove);

- priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui G. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės;

- paskirti ieškovę vaikui teikiamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

- priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui G. M. 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui;

- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) m., o (duomenys neskelbtini) metais pradėjo gyventi kartu pas atsakovo motiną. (duomenys neskelbtini) jai ir atsakovui gimė sūnus G. M., tačiau nuo pat gimimo atsakovo motina buvo prieš, jog atsakovas gimimo liudijime būtų įrašytas tėvu, dėl ko atsakovas tėvystės nepripažino. Nuo to momento santykiai su atsakovu labai pablogėjo, jis girtavo, girtas ją ir sūnų mušdavo, terorizuodavo, varydavo iš namų. (duomenys neskelbtini) metais atsakovas ją su sūnumi visam laikui išvarė iš namų. Nuo to laiko ieškovė viena rūpinasi sūnumi ir jį išlaiko, tenkina jo poreikius. Per šį laiką atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Pažymi, kad biologinis G. M. tėvas yra atsakovas, kuris niekada tėvystės neneigė, tačiau nesutiko tėvystę pripažinti įstatymo nustatyta tvarka, todėl šį faktą prašo nustatyti teismą. Taip pat prašo nustatyti nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamąją vietą su ieškove, nes ją su sūnumi sieja artimas motinos ir vaiko ryšys, nuo pat vaiko gimimo vaiku rūpinosi, auklėjo jį. Kadangi atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, atsižvelgiant į teismų praktiką, į minimalios mėnesinės algos dydį, kuria šiai dienai yra 1 000 Lt, į tai, kad išlaikymą nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai, prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už pastaruosius trejus metus, t.y. 18 000 Lt (36 mėn. x 500 Lt).

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime (b.l. 26 - 27) su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad G. M. yra jo biologinis sūnus ir, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nesutiko su reikalaujamo priteisti išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžiu bei reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Atsiliepime nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. su ieškove gyveno pas jo motiną G. S., o nuo (duomenys neskelbtini) m. išėjo gyventi atskirai. Gimus vaikui, jis norėjo pripažinti tėvystę įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovė kategoriškai tam prieštaravo, nes norėjo gauti vienišos motinos pašalpą. Su ieškove gyveno ir vedė bendrą ūkį iki tol, kol ieškovė susirado draugą D. C. ir (duomenys neskelbtini) išvarė jį (atsakovą) iš namų. Taip pat nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, t.y. po 500 Lt kas mėnesį, sutinka su 350 Lt išlaikymo dydžio suma. Nesutinka su reikalavimu dėl 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes ieškovė nuslėpė faktą, kad jam ir ieškovei gyvenant kartu nuo 2004 m., jis savo vardu buvo paėmęs ne vieną kreditą, iš viso 52 437,35 Lt, ieškovės buto, esančiam (duomenys neskelbtini), remontui, taip pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur ir dabar ieškovė gyvena, remontui bei dulkių siurbliui, kompiuteriui, įvairioms išlaidoms, nes ieškovė niekada niekur nedirbo.

Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (b.l. 41-43) nurodė, kad, jeigu vaiko tėvu bus pripažintas atsakovas, tai skyrius palaikys ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kurio dydis neturi būti mažesnis kaip 500 Lt per mėnesį. Nurodo, kad reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą gali būti tenkinamas tik jei bus įrodyta, kad atsakovas per visą tariamo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo išlaikant vaiką.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį visiškai palaikė. Papildomai paaiškino, kad atsakovo paskolos buvo paimtos jo motinos buto remontui, nes nebuvo nei šildymo, nei šulinio, net lauko tualeto. Ji siūlė atsakovui nuomotis, tačiau šis nesutiko, nenorėjo palikti motinos. Būstas buvo sutvarkytas, pagyveno neilgai, nes atsakovo motina ją su vaikais išvarė. (duomenys neskelbtini) m. ji išsikraustė gyventi į socialinį būstą, ten atėjo gyventi ir atsakovas. Socialiniame būste buvo pakeisti langai, tapetai, remontą darė pati, padėjo ir atsakovas. Būstas buvo aptvarkytas iš bendrų lėšų, o paskutinius metus, tik iš jos gaunamų lėšų. Atsakovo motina nuolat ją su atsakovu kiršino, iš atsakovo algos pinigų likdavo mažai, nes reikėjo mokėti už paskolas, atsakovas buvo rūkantis ir geriantis žmogus. Ji tuo metu taip pat dirbo barmene ir padėjo atsakovui išmokėti paskolą. Paskutinė atsakovo paskola buvo sudaužius automobilį, kai reikėjo jį pasiimti iš aikštelės. Šiuo metu nedirba, bet tam ir nėra sąlygų, reikia vežti vaiką į mokyklą, duoti dienpinigių. Jai padeda kartu gyvenantis draugas, kuris dirba, turi nuosavą verslą. Vaikas lanko choro, sporto bei teatro būrelius. Būreliams per mėnesį išleidžia apie 60 - 70 Lt. Vaikui per mėnesį išleidžia apie 1 000 Lt, perka maistą, drabužius, avalynę, žaislus. Reikia ir lėšų gydymui, nes dažnai serga, perka vitaminus, probiotikus, vaistus. Išsiskyrus su atsakovui jam atidavė visus daiktus bei kartu pirktą automobilį. Su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2012-10-18. Iki 2012-10-18 atsakovas gyveno socialiniame bute (duomenys neskelbtini), po to atsakovas išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą pas seserį, o ji liko gyventi tame socialiniame būste, kurį suteikė seniūnija, kaimynė padėjo įsivesti elektrą ir kt. Atsakovas neteikė išlaikymo, buvo atvažiavęs porą kartų, vieną kartą davė 30 Lt, kitą kartą atvežė Lego konstruktorių, buvo atvažiavęs vaiko aplankyti į ligoninę, davė 100 Lt, kurių dalį ji jam grąžino, nes atsakovas sirgo ir neturėjo pinigų kelionei. Daugiau prie išlaikymo neprisidėjo, pas vaiką neatvažiuoja. Sutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo datos, kai šalys nebegyvena kartu. Ji turi nekilnojamojo turto, yra įsigijusi kelis žemės sklypus, kilnojamąjį namuką, kuris apšiltintas ir kol kas stovi sesers žemės sklype. (duomenys neskelbtini) esantį butą paveldėjo po tėčio mirties, jį pardavė. Turi automobilį (duomenys neskelbtini), kitų transporto priemonių nėra, jos tik neišregistruotos.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu sutiko tik iš dalies. Paaiškino, kad pripažįsta esąs vaiko tėvas ir sutinka, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Kartu su atsakove nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė vaiką prastai prižiūrėjo, jis nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba vienoje darbovietėje, todėl negalėjo nuolat vaiko prižiūrėti. Nesikreipė dėl prastos vaiko priežiūros į Vaikų teisių apsaugos skyrių, nes gyveno kartu su ieškove. Išlaikymo neteikė, nes ieškovė neleisdavo su vaiku matytis. Be to, tuo metu buvo paėmęs daug paskolų, neturėjo kur gyventi, ieškovė buvo jį sukiršinusi su šeima. Vieną kartą ką turėjo piniginėje, tą ir atidavė. Automobilių neturi, automobilį (duomenys neskelbtini) atidavė draugui, o automobilį (duomenys neskelbtini) pridavė į metalo laužą. Paskolas ėmė mamos butui bei socialiniam būstui tvarkyti, automobiliui pirkti, ieškovės paveldėto buto remontui. Taip pat paėmė paskolą investuoti į ieškovės verslą grožio salone. Ieškovei paveldėjus po tėvo mirties butą (duomenys neskelbtini), pradėjo jį remontuoti. Nuo (duomenys neskelbtini) negalėjo mokėti vaikui išlaikymo, nes pats negalėjo išgyventi, turėjo grąžinti paimtas paskolas. Šiuo metu gyvena su drauge, (duomenys neskelbtini) nuomojasi būstą, nuomos kaina mėnesiui 300 Lt, komunalinius mokesčius padeda susimokėti kartu gyvenantis draugės brolis. Draugė nedirba. Šiuo metu taip pat moka kreditus, ėmė juos teismo išlaidoms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad atsakovas J. L. yra G. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

CK 3.161 straipsnio 2 dalis nustato, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal CK 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 389 straipsnyje.

Kaip matyti iš G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko motina įrašyta ieškovė T. M., duomenys apie tėvą nenurodyti (b.l. 7, 25).

Ieškovė teigia, kad jos sūnaus G. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas. Atsakovas tiek teismui pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad yra nepilnamečio G. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo posėdyje apklausti liudytojai G. V., M. Z., J. P., G. S..

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, t.y. pripažintina, kad atsakovas J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko G. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas G. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), – atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas (LR CPK 392 str., CK 3.146, 3.148 str. 1 d.).

Kadangi šalys nekėlė klausimo dėl vaiko pavardės po tėvystės nustatymo, todėl G. M. paliktina jo turėta pavardė „M.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atsakovas šiam reikalavimui prieštaravimo nepareiškė. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės reikalavimą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Šiuo metu nepilnametis šalių vaikas gyvena su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimas, tėvas su vaiku bendrauja ir jį lanko retai. Nepilnametis G. M. teismui paaiškino, kad juo rūpinasi mama ir mamos sugyventinis, tėvas aplanko jį retai, „dėl jo nieko nedaro“, labiau patinka bendrauti su mama, su tėčiu norėtų bendrauti dažniau, tačiau nenori likti nakvoti.

Ieškovė šiuo metu su vaiku gyvena socialiniame būste, tačiau nuosavybės teise jai priklauso trys žemės sklypai ir šiuo metu, kaip paaiškino ieškovė, yra įsigijusi kilnojamąjį namelį, kuris yra apšiltintas ir tinkamas gyventi žiemos metu. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nuomojasi būstą su drauge bei jos broliu.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad ieškovė turi geresnes sąlygas ir galimybes užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko gyvenimui, vystymuisi ir auklėjimui, deda pastangas, kad pagrindinės vaiko teisės ir pareigos būtų įgyvendintos, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus G. naudai išlaikymą, po 500 Lt dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės bei 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo ieškinio padavimo.

Atsakovas sutinka mokėti vaikui išlaikymą tik po 350 Lt kas mėnesį ir nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu. Atsakovas iš esmės neginčija, kad jis neteikia savo nepilnamečiui vaikui būtino išlaikymo, nurodo, kad tai nedaro dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių, nepakankamą lėšų turėjimą paties pragyvenimui, kreditų mokėjimą ir pan.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 - 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., LAT 2009-11-10 nutartį c.b. Nr. 3K-3-495/2009).

Pagal LR Vyriausybės 2012-12-19 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt.

Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė T. M. nedirba, gauna (gavo) socialinę pašalpą ir išmokas vaikui, kurios nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (14 mėnesių) sudarė 6 308 Lt, nuo 2012-01-01 iki 2014-02-01 (2 m. 1 mėn.) - 12 220,84 Lt, t. y. vidutinės ieškovės pajamos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-01 buvo ~ 450,57 Lt, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-02-01 buvo ~ 488,83 Lt per mėnesį (b.l. 10, 11). Nuo 2010-07-01 ieškovė yra registravusi T. M. individualią įmonę (b.l. 15). Ieškovė turi nekilnojamojo turto: 3 žemės sklypus. Jos vardu registruotos 4 transporto priemonės: (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2013 m.), F. M. (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2006 m.), (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data 1999 m.), (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2007 m.), kurios yra areštuotos (b.l. 18-19). Be to, ieškovė paaiškino, kad realiai paskutinių trijų automobilių nėra, jie yra arba priduoti į metalo laužą, arba parduoti, tačiau dokumentai nesutvarkyti.

Atsakovas J. L. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokesti laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-01-31 buvo ~ (duomenys neskelbtini)Lt (b.l. 20-21, 28). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 22), jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2011 m. ) ir (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2010 m.); (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) areštuota (b.l. 23). Atsakovas paaiškino, kad transporto priemonę (duomenys neskelbtini) yra perdavęs draugui, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) yra priduota į metalo laužą, tačiau nenuimta nuo įskaitos. Iš atsakovo asmeninės kredito istorijos matyti, kad atsakovas nuo 2011-04-05 iki 2012-10-18 (kai šalys kartu nebegyveno) turėjo 58 475,20 Lt dydžio kreditinius įsipareigojimus, dokumentų teismui pateikimo dienai visų įsiskolinimų likutis buvo 7 318,04 Lt (b.l. 29-35). Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad šiuo metu nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini), gyvena su drauge, kuri nedirba, būsto nuomos ir mokesčius už komunalines paslaugas dalinasi su kartu gyvenančiu draugės broliu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Teismas, įvertinę šalių turtinę padėtį bei kitus byloje esančius reikšmingus duomenis, daro išvadą, kad šalių galimybės teikti savo vaikui išlaikymą yra panašios. Tai, kad atsakovas šiuo metu turi skolinių įsipareigojimų, nėra priežastis dėl ko jis galėtų būti atleistas nuo išlaikymo teikimo. Dėl susidariusios situacijos iš esmės yra kaltas pats atsakovas, dažnai imantis kreditus, todėl tai nėra kliūtis mažinti iš atsakovo priteisiamo vaikams išlaikymo dydį ar didesnę išlaikymo teikimo naštą perkelt ieškovei. Juo labiau, minėta, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, gyvena socialiniame būste, be to, ieškovei tenka didesnė našta, kadangi su ja lieka gyventi vaikas.

G. M. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą (b.l. 8). Ieškovė nurodė, kad šalių vaiko poreikiai mėnesiui yra apie 1 000 Lt. Ieškovė kasdien vaiką vežioja į mokyklą (duomenys neskelbtini) (apie 7 km. nuo tos vietos kur gyvena), tai kainuoja; vaikui duoda dienpinigių – 3 - 5 Lt per dieną. Vaikas lanko įvairius būrelius (choro ir pan.), kurie nors ir nekainuoja, tačiau papildomoms išlaidoms (priemonėms, kelionėms ir pan.) mėnesiui išleidžia 60 - 70 Lt. Be visa to pagrindinės išlaidos sudaro vaiko maistui, rūbams, žaislams; turi dviratį. Be to, šiuo metu šalių vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai, jis dažnai serga, reikia lėšų vaistams, probiotikams, vitaminams ir pan.; vaikas turi problemų su skrandžiu. Nors ieškovė nepateikė šiuos paskaičiavimus pagrindžiančių įrodymų, tačiau teismas įvertinęs nurodytas išlaidas, daro išvadą, kad jos nėra nepagrįstos, ar nepagrįstai padidintos. Tad laikytina, kad vieno vaiko poreikiai yra ne mažesni kaip 1 000 Lt per mėnesį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, kad reali suma, reikalinga šalių vaiko išlaikymui, yra 1 000 Lt, o tėvai turi lygias galimybes vaikui teikti išlaikymą, tad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki jo pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 11 str.).

Ieškovė, minėta, taip pat ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą, kuris už paskutinius 36 mėnesius, skaičiuojant po 500 Lt už kiekvieną mėnesį, sudaro 18 000 Lt; bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų priteistas nuo 2012-10-18, kai šalys kartu nebegyva. Atsakovas su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2012-10-18, t.y. nuo to momento kai šalys nebegyvena kartu, išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikė. Tai patvirtino ir pats atsakovas, nurodydamas, kad 2012-10-18 išsikėlęs gyventi kitur iš esmės neteikė sūnui išlaikymo, nes ieškovė neleido matytis su sūnumi, be to, jam reikėjo padengti paimtus kreditus, kurie buvo naudojami jo motinos, socialinio būsto remontui, automobiliui pirkti ir kitiems šalių poreikiams tenkinti. Tuo tarpu iki tol, kol šalys gyveno kartu (iki (duomenys neskelbtini)), ieškovė neįrodė, kad atsakovas būtų nesirūpinęs vaiku, neteikęs jam išlaikymo; kita vertus, minėta, pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas nuo jų faktinio gyvenimo skyrium, t.y. nuo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovui pareiga teikti savo sūnui išlaikymą atsirado nuo tada, kai jis nebeteikia jam išlaikymo, t. y. nuo 2012 m. spalio 18 d. Atsakovo nurodomos priežastys, kad jis turėjo mokėti kreditus, neturėjo pakankamai lėšų pragyvenimui ir kt., negali būti pagrindu atsakovą atleisti nuo išlaikymo savo vaikui teikimo, t.y. nuo LR Konstitucijoje įtvirtintos pareigos vykdymo. Vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai yra prioritetiniai (CK 3.3 str. 1 d.). Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, tad jis turėjo pats dėti daugiau pastangų tam, kad tinkamai galėtų vykdyti savo konstitucines pareigas.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis ėmė kreditus ir darė ieškovės bute remontus ir pan., nėra niekaip susijusi su vaikui išlaikymo teikimu, tai šalių tarpusavio turtiniai klausimai, tad teismas plačiau dėl jų nepasisako, nes šalių turtiniai klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė teigė sūnaus išlaikymui išleisdavusi apie 1 000 Lt per mėnesį, ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas išlaikymo savo vaikui neteikė nuo 2012 m. spalio 18 d., į tai, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra apie (duomenys neskelbtini) Lt (b.l. 20-21, 28), į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje ir ieškovės teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, liudytojų G. V., M. Z., J. P., G. S. parodymus, kad atsakovo materialinė padėtis dėl skolinių įsipareigojimų buvo sunki, jis neturėjo kur gyventi, todėl negalėjo išlaikyti savo nepilnamečio vaiko ir jo neišlaikė, kartais aplankydavo, vieną kartą padovanojo žaidimą „Lego“, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 7 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-10-18 iki 2014-01-30 (ieškinio padavimo teismui dienos).

Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į pareikštus reikalavimus, ieškinys (reikšmingesnė jo dalis) neabejotinai buvo priimtas ieškovės naudai. Todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims dalintinos santykiu atitinkamai 85 / 15 proc.

Už ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 290 Lt žyminį mokestį (b.l. 2, 68) bei patyrusi 2 740 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu: 240 Lt išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu ir 2 500 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b.l. 54, 70). Nuo šios sumos (3 030 Lt) 85 proc. sudaro 2 575,50 Lt. Atsakovas patyrė iš viso 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 55). Nuo šios sumos 15 proc. sudaro 225 Lt. Taigi, iš viso iš atsakovo ieškovei priteistinos 2 350,50 Lt (2 575,50 – 225 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu, ieškovė už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), į priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui dydį, bei vadovaujantis CPK 96 straipsniu iš atsakovo priteistina 85 proc. mokėtino žyminio mokesčio, t.y. 344 Lt (180 Lt + 225 Lt x 85 proc.), į valstybės biudžetą. Iš atsakovo taip pat priteistina 85 proc. teismo turėtų pašto išlaidų, t.y. 9,56 Lt, valstybei. Iš viso iš atsakovo priteistina 353,56 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 282 straipsniu, 392 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas. G. M. paliktina jo turėta pavardė „M.“.

Nepilnamečio vaiko G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500 Lt (penkis šimtus litų) arba 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 500 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 350,50 Lt (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 353,56 Lt (tris šimtus penkiasdešimt tris litus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo nuorašą per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai padaryti įrašą vaikų gimimo įrašuose apie tėvą ir išduoti naujus gimimo liudijimus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis