- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-16
- Bylos Nr.
- A-143-3047-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02977-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. P. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) prašymu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 10-S-16666; 2) įpareigoti atsakovą įskaityti į jo vidaus tarnybos stažą 1 metus 10 mėnesių ir 15 dienų.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1990 m. rugsėjo mėn. iki 1994 m. birželio 1 d. mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, o 1994 m. rugpjūčio 15 d. įstojo į Lietuvos policijos akademiją, nuo tada įgijo policijos pareigūno statusą. Tuo metu galiojusio Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad policijos pareigūnai yra ir Lietuvos policijos akademijos klausytojai, taip pat rezerve esantys asmenys, kai jiems paskirta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas. Jo tarnybos byloje esantis Lietuvos teisės akademijos Policijos fakulteto 1999 m. birželio 20 d. pažymėjimas Nr. 1130 patvirtina, kad, studijuodamas Lietuvos policijos akademijoje, palaikė viešąją tvarką. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. I-1311 patvirtinto Lietuvos policijos akademijos statuto (toliau – Akademijos statutas) 4.3, 4.4, 6.1, 6.2, 8.1 punktai taip pat patvirtina, jog jis, įstojęs į Lietuvos policijos akademiją, įgijo policijos pareigūno statusą. Po studijų 1999 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 670TE buvo paskirtas dirbti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos inspektoriumi. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1333/2009, kurioje teismas įpareigojo atsakovą įskaityti į vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje, kadangi baigęs mokymo įstaigą ir pradėjęs studijuoti Lietuvos policijos akademijos dieniniame skyriuje pareiškėjas iš karto buvo paskirtas vidaus tarnybos pareigūnu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 240) buvo išvardyti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į paminėtą stažą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1992 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 742 patvirtintos Pareigūnų tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 3.10 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad į tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 240, kiekvieni mokymosi metai civilinių aukštųjų, aukštesniųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti vidaus reikalų sistemos pareigūnais, įskaitomi kaip pusę metų. Pareiškėjas pažymėjo, kad, pasikeitus tarnybos skaičiavimą reglamentuojantiems teisės aktams, pusė jo mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje nebuvo įskaitoma, nors galiojęs teisinis reguliavimas nurodė tokią pareigą: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 83) 4.2 punktas bei tuo metu galiojęs Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 16 straipsnis nurodė, jog į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 konstatuota, kad sąvoka „iš karto“ nėra siejama su mokslo (studijų) baigimo momentu, tačiau ši sąvoka nustato tam tikrus laiko, per kurį asmuo turi būti paskirtas pareigūnu, apribojimus. Teigė, kad įstatymų leidėjas, pasirinkdamas sąvoką „iš karto“, siekė užtikrinti, kad asmenys nedelsdami pareikštų norą tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje bei pareigūnais būtų paskirti, t. y. įgytų pareigūno statusą, per kiek įmanoma trumpesnį laiką po mokslo (studijų) baigimo. Dėl to, pareiškėjo nuomone, pusė jo mokymosi laiko aukštesniojoje mokykloje turėjo būti įskaityta į stažą procentiniam priedui gauti, ir ši teisė turi išlikti visą laiką, kol jis vykdys tarnybą. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1349/2009.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 17–19) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme. Taigi būtini du kriterijai vidaus tarnybos stažui skaičiuoti: priėmimo į vidaus tarnybą data ir įskaitomi papildomi laikotarpiai, atitinkantys tam tikras sąlygas (mokymasis aukštojoje švietimo įstaigoje). Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad jo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje pradžia yra laikytina jo priėmimo į vidaus tarnybą pradžia. Pareiškėjo studijos Lietuvos policijos akademijoje, t. y. laikotarpis nuo 1994 m. rugpjūčio 15 d. iki 1997 m. birželio 27 d. (bakalauro studijos) bei iki 1999 m. birželio 18 d. (magistro studijos), nėra jo tarnyba policijoje. Be to, pareiškėjas prašė įskaityti pusę mokymosi laikotarpio ne aukštojoje, o aukštesniojoje mokymo įstaigoje. Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte nėra nustatyta, kad į vidaus tarnybos stažą gali būti įskaitoma pusė mokymosi laiko aukštesniosiose mokymo įstaigose. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1333/2009, nes šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi ir negali būti pripažintos analogiškomis. Nurodytoje byloje pareiškėjas nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas dieninio skyriaus I kurso klausytoju, jam suteiktas milicijos eilinio laipsnis. Remdamasis būtent šia aplinkybe, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, baigęs mokymo įstaigą, iš karto buvo paskirtas vidaus tarnybos pareigūnu. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad, pareiškėjui įstojus į Lietuvos policijos akademiją, jam būtų suteiktas koks nors pareigūno laipsnis. Iš pareiškėjo asmens byloje esančių dokumentų matyti, kad jis 1994 m. rugsėjo 30 d. pasirašė Lietuvos policijos akademijos studento priesaiką, o 1999 m. rugpjūčio 1 d. – policijos pareigūno priesaiką. Atsakovo nuomone, studento priesaika nėra policijos pareigūno priesaika, todėl remtis paminėta teismo nutartimi yra netikslinga. Be to, nurodytoje byloje pareigūnui buvo įskaitytas 1986–1990 m. laikotarpis, kai jis mokėsi Panevėžio hidromelioracijos tarybiniame ūkyje-technikume. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad vidaus tarnybos teisinių santykių atsiradimo metu galioję teisės norminiai aktai bei jų pagrindu paties Panevėžio rajono policijos komisariato priimti administraciniai aktai numatė, jog į vidaus tarnybos stažą privalo būti įskaičiuota pusė pareiškėjo mokymosi Panevėžio hidromelioracijos tarybiniame ūkyje-technikume laikotarpio 1986–1990 m. Teismas nurodė, kad šios suteiktos socialinės garantijos taikymas ir jos pagrindu susiformavę teisėti lūkesčiai negalėjo būti ribojami įsigaliojus Statuto 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms, nes toks Statuto taikymas neatitiktų nei įstatymų leidėjo tikslų, nei esminių pačiame Statute apibrėžtų vidaus tarnybos teisinių principų. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjui per visą jo tarnybos laiką niekada nebuvo įskaityta pusė jo mokymosi aukštesniojoje mokykloje laikotarpio į jo vidaus tarnybos stažą, todėl laikytina, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai nesusiformavo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1491/2006). Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos policijos akademija nėra vidaus reikalų sistemos įstaiga, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas studijų Lietuvos policijos akademijoje metu būtų gavęs tarnybinį atlygį, nuo kurio buvo skaičiuojami mokesčiai socialiniam draudimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, nėra įrodymų, jog pareiškėjo studijų laikotarpis buvo tarnyba vidaus reikalų sistemoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu (b. l. 74–80) atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl pusės mokymosi laiko Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. birželio 1 d. įskaitymo į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Statuto 37 straipsnio 1, 2 dalimis, 37 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktais. Teismas nustatė, kad po Statuto įsigaliojimo buvo surašytos 2003 m. gegužės 1 d. išvados dėl pareiškėjo vidaus tarnybos stažo ir Lietuvos valstybei stažo, kuris sudarė 8 metus 7 mėnesius ir 13 dienų. Tai patvirtina, kad pareiškėjui yra įskaitytas stažas už jo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laiką pagal Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą bei faktinis tarnybos vidaus reikalų įstaigose laikas pagal Statuto 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas, inicijuodamas šią bylą, siekia, kad jam būtų įskaitytas stažas pusės mokymosi laiko Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje pagal Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame nustatyta galimybė įskaityti į stažą ne vien mokymosi policijos aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose mokyklose laiką, bet ir mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiką esant šioje normoje nustatytoms sąlygoms, būtent jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad paminėtoje teisės normoje įtvirtintas reikalavimas, jog asmuo turi būti priimtas į vidaus tarnybą per tris mėnesius tam, kad į tarnybos stažą būtų įskaitytas paminėtas laikotarpis, yra būtina nustatyti, nuo kada asmuo laikomas priimtu į tarnybą vidaus reikalų sistemoje. Teismas pažymėjo, jog asmenų priėmimas į vidaus tarnybą yra reglamentuojamas Statuto 6–12 straipsniuose. Teismas atkreipė dėmesį į Statuto 10 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis, 12 straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat įvertino iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto (toliau – 1991 m. Statutas) 17, 18 punktus. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-984/2008. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje mokėsi nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. birželio 1 d., į Lietuvos policijos akademiją įstojo 1994 m. rugpjūčio 15 d., mokslus baigė 1999 m. birželio 18 d. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai sieja stojimą į Lietuvos policijos akademiją su priėmimo į vidaus tarnybą momentu. Pažymėjo, kad pareiškėjas generalinio komisaro 1999 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 670TE paskirtas dirbti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos inspektoriaus pareigas ir tą pačią dieną pasirašė policijos pareigūno priesaiką. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1333/2009. Tačiau nurodytoje byloje asmens mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas prilygintas vidaus tarnybos pradžiai dėl to, kad asmeniui studijų metu buvo suteiktas pareigūno laipsnis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad, pareiškėjui įstojus į Lietuvos policijos akademiją, jam būtų suteiktas koks nors pareigūno laipsnis. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad pareiškėjas į vidaus tarnybą priimtas pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam trijų mėnesių terminui, todėl atsakovas ginčo termino neįskaičiavo į vidaus tarnybos stažą. Be to, terminas negalėjo būti įskaičiuotas, nes paminėtoje teisės normoje yra minimas tik mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laikas. Pareiškėjas prašė taikyti šią normą mokymosi aukštesniojoje mokykloje laikui. Dėl to atsakovas teisėtai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjui vidaus tarnybos stažą, ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą teismo sprendimu atlikti šiuos veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 90 str.). Nesant pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui stažo, nėra pagrindo taikyti dėl stažo perskaičiavimo Statuto 37 straipsnio 2 dalyje numatytų socialinių garantijų. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo tarnybos byloje esančios išvados patvirtina, jog po Statuto įsigaliojimo buvo surašytos 2003 m. gegužės 1 d. išvados dėl pareiškėjo vidaus tarnybos stažo ir Lietuvos valstybei stažo, kuris sudarė 8 metus 7 mėnesius ir 13 dienų. Pareiškėjas nuo 2003 m. neginčijo šio vidaus tarnybos stažo apskaičiavimo teisėtumo nei pagrįstumo. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nuo 2003 m. nepasikeitė, faktinė padėtis dėl pareiškėjo vidaus tarnybos stažo taip pat nepasikeitė, dėl to nėra pagrindo spręsti pareiškėjo vidaus tarnybos stažo apskaičiavimo kitaip, negu buvo šis klausimas išspręstas 2005 m. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nurodydamas savo prašymo faktinį bei teisinį pagrindą, nurodė aplinkybes bei teisės aktus, kurie reglamentavo stažo skaičiavimo ir policijos pareigūno statuso nustatymą iki Statuto priėmimo. Pareiškėjas kreipėsi dėl stažo perskaičiavimo galiojant Statutui, kurio paminėtos ir kitos 37 straipsnio nuostatos įsakmiai nustato laikotarpius, kurie papildomai įskaitomi į vidaus tarnybos stažą. Šios normos turi būti aiškinamos pagal jų turinį, bet ne pagal praeityje galiojusius teisės aktus, šiose normose yra atsižvelgta į praeityje buvusius santykius ir yra nurodyta, į kuriuos klausimus turi būti atsižvelgta. Dėl to, aiškinant šių normų turinį, negalima vadovautis negaliojančiomis pareiškėjo minėtomis normomis, išskyrus atvejus, kai toks būtinumas iškyla atsižvelgiant į šių normų turinį (kaip paminėtas reglamentavimas dėl priėmimo į tarnybą). Teismas pažymėjo, jog Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Statuto įgyvendinimo įstatymas) 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintam Vidaus tarnybos statutui; pareigūnams paliekamos iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo suteiktos kvalifikacinės kategorijos. Nurodytu įstatymu buvo įtvirtintos minėtos ir kitos tarnybos tęstinumo normos. Nurodytos normos negali būti pagrindu netaikyti pareiškėjo atžvilgiu šiuo metu galiojančio Statuto reikalavimų, nes atsakovas neturi tam įstatymo pagrindo, tai nebuvo ir nėra numatyta Statuto įgyvendinimo įstatyme, Statute, nei kituose teisės aktuose. Teismas pažymėjo, jog mokymosi aukštesniojoje mokykloje faktas gali turėti reikšmės pareiškėjui kreipiantis dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo. Pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas šiuo metu yra pateikęs prašymą pareigūno valstybinei pensijai gauti, ir prašė perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą būtent tuo tikslu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 6.2 p.). Vadovaudamasis Pensijų įstatymo 3 straipsniu, teismas nurodė, kadangi pareiškėjas nepateikė prašymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos ir prašymo pensijai gauti, jo atžvilgiu nėra pagrindo skaičiuoti stažą pensijai gauti ir taikyti Nuostatų taisykles. Dėl to neturi reikšmės šiai bylai išspręsti pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl to, jog jis saugojo viešąją tvarką arba vykdė kitas policijai būdingas pareigas. Nei vidaus tarnybos įstaigos, nei administracinio teismo kompetencijai nepriskirta nustatyti juridinius faktus dėl vidaus tarnybos pareigūnų stažo trukmės būsimai pensijai gauti tais atvejais, kai pareigūnas abejoja, ar tam tikras laikotarpis ateityje bus įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų valstybinei pensijai gauti. Dėl nurodytų motyvų laikotarpio, kai asmuo mokėsi aukštesniojoje mokykloje, įskaitymo į tarnybos laiką klausimas gali būti sprendžiamas tuomet, kai pagal teisės aktus bus sprendžiamas klausimas dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo. Teismas, be to, pažymėjo, jog pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai nurodė, kad skundžiamas raštas, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo pareiškėją apie atsisakymą įskaičiuoti mokymosi aukštesniojoje mokykloje laikotarpį į vidaus tarnybos stažą, yra administracinis sprendimas, ir prašė jį panaikinti. Vadovaudamasis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, 15, 22, 88 straipsniais, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas padarė išvadą, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjo prašomu panaikinti raštu jam nėra nustatomos teisės ar pareigos, yra atsisakoma atlikti veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame naudojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 86–90) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą ir patenkinti prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Stojimo į Lietuvos policijos akademiją reikalavimai atitiko tuo metu galiojusius stojimo į vidaus tarnybą reikalavimus, o, įstojęs į Lietuvos policijos akademiją, įgijo policijos pareigūno statusą pagal tuo metu galiojusių teisės norminių aktų nuostatas. Tai patvirtina ir Mykolo Romerio universiteto 2011 m. vasario 23 d. raštas Nr. 3A(11.21-40101)-901. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1333/2009, 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1349/2009. Pusė mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje turi būti įskaitoma į stažą procentiniam priedui gauti, jeigu tokią mokyklą baigęs asmuo iš karto paskiriamas pareigūnu. Pusė jo mokymosi laiko aukštesniojoje mokykloje turėjo būti įskaityta į stažą procentiniam priedui gauti (o vėliau ir į vidaus tarnybos stažą), ir ši teisė turėtų būti saugoma visą laiką, kol jis vykdys tarnybą (Statuto 3 str. 8 d.).
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, taip pat ir kitose panašiose bylose, perskaičiavo pareigūnų vidaus tarnybos stažą pagal teisinį reguliavimą, kuris galiojo iki Statuto įsigaliojimo, nepaisant to, kad pareigūnai į teismą kreipėsi galiojant atitinkamoms Statuto nuostatoms. Todėl šiuo atveju ginčijamas laikotarpis į vidaus tarnybos stažą turėtų būti įskaičiuotas vadovaujantis teisiniu reguliavimu, galiojusiu stojimo į tuometinę Lietuvos policijos akademiją metu. Pateikė analogiškus prašymus dėl tarnybos stažo, kurie buvo patenkinti.
3. Teisingai suformulavo skundo dalyką, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą, kadangi skundžiamas sprendimas turi individualaus administracinio akto požymių, t. y. jis sukelia jam konkrečias teisines pasekmes. Skundžiamame sprendime yra atsakoma į pateiktą prašymą, kad jo teisė dėl ginčijamo laikotarpio įskaičiavimo į vidaus tarnybos stažą nebus realizuota. Taigi iš esmės šio sprendimo panaikinimas turės įtakos jo teisių apimčiai. Skundžiamas sprendimas numato pasekmes, galinčias turėti įtakos jo teisėms, todėl teisėtai kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuo 1990 m. rugsėjo mėn. iki 1994 m. birželio 1 d. pareiškėjas mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, o nuo 1994 m. rugpjūčio 15 d. iki 1999 m. birželio 18 d. – Lietuvos policijos akademijoje. 1999 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo paskirtas dirbti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos inspektoriaus pareigas. Byloje taip pat nėra ginčijama, kad paminėtas pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra įskaitytas į jo vidaus tarnybos stažą, bei tai, kad pareiškėjo mokymosi paminėtoje Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje laikas (ar šio laiko dalis) nebuvo įskaitomas į jo vidaus tarnybos stažą ir anksčiau, t. y. iki šio ginčo atsiradimo. Kolegija pažymi, kad nurodytas faktines bylos aplinkybes patvirtina atitinkami byloje esantys įrodymai, todėl ABTĮ taikymo požiūriu jos laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje.
Pareiškėjas, siekdamas įtraukimo į jo vidaus tarnybos stažą pusės jo mokymosi paminėtoje konservatorijoje laiko, šį savo reikalavimą, be kita ko, grindžia Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis. Atsakovas priešingą negu pareiškėjas poziciją - dėl šio laiko neįskaitymo į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą - taip pat grindžia šia materialinės teisės norma. Taigi konstatuotina, kad teisės taikymo požiūriu nagrinėjamas ginčas kilo dėl šalių skirtingo materialinės teisės normos – Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2008-07-15 įstatymo Nr. X-1705 redakcija) – supratimo. Todėl byloje yra būtina pateikti teisės normos aiškinimą.
Tai darydama, kolegija pirmiausia pažymi, kad Statuto 37 straipsnis yra speciali vidaus tarnybos stažo nustatymą reglamentuojanti teisės norma, kurioje, be kita ko, nurodyta tokio stažo skaičiavimo pradžia (pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą data) bei išvardinti atvejai, kai į šį stažą papildomai įskaitomi (visiškai arba iš dalies) tokiam stažui prilyginami laikotarpiai, tarp jų ir buvę iki 1990 m. kovo 11 d. Šiame straipsnyje nurodytas vidaus tarnybos stažo skaičiavimo reglamentavimas yra nukreiptas į retrospektyvų teisinių santykių, buvusių iki Statuto įsigaliojimo (2003-05-01), įskaitant laikotarpius iki 1990 m. kovo 11 d., vertinimą. Tai, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad šioje teisės normoje yra pateiktas išsamus ir baigtinis galimų įtrauktinų į pareigūno vidaus tarnybos stažą laikotarpių sąrašas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Statuto taikymo požiūriu pareiškėjo tarnybos stažo skaičiavimo pradžia yra siejama (tapatinama) su jo priėmimo į vidaus tarnybą data. Ši taisyklė yra nustatyta Statuto 37 straipsnio 1 dalies bendrojoje nuostatoje, pagal kurią vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą. Ji taip pat yra nurodyta šios straipsnio dalies atskiruose punktuose, kuriuose kalbama apie tam tikrų laikotarpių įskaitymą į vidaus tarnybos stažą, t. y. jų prilyginimą vidaus tarnybos stažui Statuto 37 straipsnio taikymo prasme. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamai bylai yra aktualus sampratos priėmimas į vidaus tarnybą (asmens paskyrimo į pareigas) aiškinimas. Kolegija pažymi, kad Statuto nuostatų tiesioginio taikymo požiūriu, t. y. jų taikymui santykiams, atsiradusiems po Statuto įsigaliojimo (2003-05-01), yra reikšmingos asmens priėmimą į vidaus tarnybą reglamentuojančios nuostatos, nurodytos Statuto 6 – 12 straipsniuose. Šių nuostatų taikymo požiūriu asmens priėmimas į vidaus tarnybą yra siejamas su vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymo dėl asmens priėmimo į vidaus tarnybą išleidimu bei pareigūno priesaikos davimu. Nagrinėjamai bylai yra aktualus priėmimo į vidaus tarnybą sampratos aiškinimas iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusių teisės aktų taikymo prasme. Būtinumą vadovautis tokiais teisės aktais suponuoja byloje taikytino Statuto 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį į pareigūno vidaus tarnybos stažą papildomai įskaičiuojamas faktinis tarnybos vidaus reikalų <...> sistemoje <...> laikas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas dienos.
Kaip paminėta aukščiau, pareiškėjas įstojo į Lietuvos policijos akademiją 1994 m. rugpjūčio 15 d., o 1999 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirtas dirbti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos inspektoriaus pareigas. Šių aplinkybių buvimo metu teisiniai santykiai dėl asmens priėmimo (paskyrimo) į vidaus tarnybą buvo reglamentuojami 1991 m. Statuto. Pagal šio teisės akto 17 punktą, asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigūnu. Nurodytos teisės normos taikymo požiūriu akivaizdu, kad pareiškėjo įstojimas į Lietuvos policijos akademiją negali būti laikomas paskyrimu į pareigūno pareigas. Tokį paskyrimą atitinka 1999 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjo paskyrimas dirbti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos inspektoriaus pareigas. Taigi konstatuotina, kad 1991 m. Statuto bei Statuto 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme pareiškėjo įstojimas į Lietuvos policijos akademiją negali būti laikomas paskyrimu į pareigūno pareigas.
Atskirai pasisakydama dėl Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams, kolegija pažymi, kad ši teisės norma (37 str. 1 d. 9 p.) skirta nustatyti (reglamentuoti) vidaus tarnybos pareigūno tarnybos stažo skaičiavimo taisykles tais atvejais, kai prieš priėmimą į vidaus tarnybą pareigūnas mokėsi (buvo baigęs mokslus) atitinkamose mokymo įstaigose. Pagal ją, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaičiuojamas mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme.
Kalbant apie nagrinėjamą situaciją, kolegija pažymi, kad pareiškėjo mokymasis Lietuvos policijos akademijoje (šio mokymosi laiko įskaičiavimas į jo vidaus tarnybos stažą) atitinka šioje teisės normoje nurodytą situaciją. Todėl, kaip pažymėta aukščiau, šio mokymosi laikotarpis visa apimtimi buvo įtrauktas į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą. Pareiškėjo manymu, jo atžvilgiu turi būti taikoma šio punkto nuostata dėl pusės mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko įskaitymo į vidaus tarnybos stažą. Tačiau, kaip yra aptarta aukščiau, pareiškėjo įstojimas į Lietuvos policijos akademiją negali būti laikomas (prilyginimo prasme) paskyrimu į pareigūno pareigas. Todėl ši pareiškėjo pozicija negali būti pripažinta pagrįsta.
Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų apie Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies ir Akademijos statuto 4.3, 4.4, 6.1, 6.2, 8.1 punktų taikymą nagrinėjamoje byloje, kolegija pažymi, kad šiose teisės normose yra kalbama apie Lietuvos policijos akademijos klausytojų (studentų) policijos pareigūnų funkcijų atlikimą viešosios tvarkos palaikymo srityje. Tokių ir panašių funkcijų atlikimas (praktinių įgūdžių įgijimo aspektu) yra sudedamoji mokymosi šioje akademijoje ir apskritai vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose dalis. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios visas mokymosi tokiose įstaigose laikas įskaitytinas į pareigūno vidaus tarnybos stažą (Statuto 37 str. 1 d. 1 p.). Nurodytos teisės normos turi būti suprantamos ir aiškintinos kaip policijos pareigūno teisių (statuso) suteikimas Lietuvos policijos akademijos klausytojams (studentams) tik tuo metu, kai jie vykdo (kai jiems tai pavesta) viešosios tvarkos palaikymo funkcijas, t. y. šios normos yra (buvo) nukreiptos į nurodyto statuso suteikimą ir jo pripažinimą viešojoje erdvėje. Tačiau tokių funkcijų atlikimas negali būti suprantamas ir aiškinamas kaip faktinis tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas Statuto 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme (pastarosios teisės normos aiškinimas kolegijos yra pateiktas aukščiau).
Pasisakydama dėl administracinių teismų praktikos laikymosi šioje administracinėje byloje, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais dėl skirtingų šios administracinės bylos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinių bylų Nr. A438-1333/2009, Nr. A556-984/2008 ir Nr. A662-1349/2009 faktinių aplinkybių ir pritaria šiems argumentams.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.