Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-26 · Administracinė byla Nr. eI-3229-428/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-26
Bylos Nr.
eI-3229-428/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
R. N.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3229-428/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01205-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3; 57.4 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 26 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras teismo prašo priteisti iš atsakovės R. N. 79,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims, bei 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223 – Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės). Nuostatai bei taisyklės viešai paskelbti Savivaldybės tinklalapyje www.jurbarkas.lt bei pareiškėjos tinklalapyje www.uabtratc.lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 13 straipsniu, šie aktai yra norminiai administraciniai aktai. Pareiškėja yra Tauragės regiono savivaldybių (iš jų ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.). Nuostatų 4 punktas apibrėžia, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Jurbarko rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį Jurbarko rajone, todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovės atžvilgiu Jurbarko rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo, todėl nėra teisinio pagrindo jai atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, jog nuo 2011 m. vasario 5 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) , negyveno, pareiškėjo siunčiamų mokėjimų ir raginimo negavo. Be to, (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų pastatų nėra, kadangi aplink atsakovės turėtą nekilnojamąjį turtą ir po jo pamatais buvo atkurta nuosavybė tretiesiems asmenims. Taip pat nurodė, jog apie 2007 m. iš vietos gyventojų sužinojo, jog statiniai sudegė, tiksli statinių sunaikinimo data nežinoma. Apie tai užfiksuota 2008 m. vasario 29 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje. Nurodė, jog nebuvo sudaryta elektros tiekimo sutartis ginčo laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims, bei 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223 – Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles. Pareiškėja yra Tauragės regiono savivaldybių (iš jų ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Pagal Nuostatų 31–33 punktus pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoti sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikti jas mokėtojams. Metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 20 p.). Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.).

Taigi, vadovaujantis Nuostatais, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Atitinkamai, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tenkinama minėta sąlyga dėl ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo, kad atsakovė galėtų būti pripažinta Nuostatuose nurodytais aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoja.

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, yra nurodęs, jog aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr. pvz. 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-556/2015, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016).

Taigi, pagal bendrą taisyklę, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ji laikytina aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoja. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., 2017 m. vasario 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-870-858/2017).

Atsakovė nesutikimą mokėti vietinę rinkliavą argumentuoja tuo, jog pastato nėra, jis sudegęs, pareiškėja nuo 2011 m. išvykusi į JAV ir ten gyvena, elektros energijos nevartojo, sutartis nesudaryta, elektros energija netiekiama, atliekų nesusidarė. Pareiškėja neigia aplinkybę, jog ji laikytina atliekų turėtoja Nuostatų taikymo prasme.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nuo 2011 m. vasario 15 d. yra deklaravusi išvykimą į JAV (Gyventojų registro išrašų duomenys), iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. kovo 28 d. pažymos matyti, kad objekte, adresu (duomenys neskelbtini) R. N. vardu, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. su bendrove nebuvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis, elektros energija netiekiama. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Seredžiaus seniūnija informavo teismą, kad seniūnija apie R. N. bei apie jai priklausantį nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą neturi jokių duomenų.

Atsakovė pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2008 m. vasario 29 d. pažymą, iš kurios matyti, kad Tauragės apskrities viršininkė 2007 m. lapkričio 21 d. rašte pažymėjo, kad 2007 m. rugsėjo 5 d., dalyvaujant R. N., Jurbarko rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams bei Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento specialistei, natūroje buvo apžiūrėtas žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį R. N. pageidavo pirkti kaip namų valdą. Nustatė, kad pastatų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išraše nėra.

Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus duomenis apie tai, kad ginčo laikotarpiu ji ar kiti asmenys atsakovei priklausančiame nekilnojamojo turto objekte negyveno, juo nesinaudojo, todėl, teismo nuomone, atsakovė įrodė, jog pareiškėjos nurodytu laikotarpiu atliekų neturėjo, dėl to negali būti laikoma atliekų turėtoja.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos reikalavimas dėl 79,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės R. N. atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė