- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-151-579/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinei ligonių kasai
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
A. K., vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pripažintas pavojingu recidyvistu.
- nukentėjusiajam A. L. 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
- civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 6 595,61 Eur išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 22 d., apie 15.20 val., viešoje vietoje, kavinės-baro patalpose, adresu P. Lukšio g. 38, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų, t. y. panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį dėl to, kad A. L. nenupirko alkoholinių gėrimų ir apkalbėjo, ištempė nukentėjusįjį iš baro patalpų į koridorių, kur tyčia sudavė rankomis ir spyrė ne mažiau 16 kartų A. L. į įvairias kūno vietas – galvą, veidą, krūtinę, šonus, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktoje, žanduose, smilkiniuose, dešiniame skruoste, pereinant į žandą, akių vokuose, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, akiduobių lateralinių sienelių, kairio žandinio ančio visų sienelių skeveldrinius, dešinio žandinio ančio lateralinės sienelės, nosikaulių skieveldrinius, skruostikaulių lankų skeveldrinius, pleištakaulio priekinių nuožulniųjų ataugų, dešinių VI, VII, VIII, IX, XII, kairių VII, IX, X šonkaulių, daugybinius juosmens 1-3 slankstelių skersinių ataugų lūžius, plaučių sumušimą, oro ir kraujo susikaupimą pliauros ertmėse, ko pasėkoje dėl pleištakaulio priekinių nuožulniųjų ataugų lūžių, plaučių sumušimo, komplikavusių ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, reikalavusio dirbtinės plaučių ventiliacijos, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. L. sveikatą. A. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. A. K. apeliaciniame skunde prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog nuteistasis ištempė nukentėjusįjį A. L. iš baro patalpų į koridorių, yra nelogiška, nes to niekas nematė, nors baras ir buvo pilnas lankytojų. Liudytojas G. V. parodė, kad stovėjo lauke, kur rūkė apie 10 minučių, bet nematė, kad kas būtų išėjęs iš baro, o grįžus į barą prie staliuko sėdintis E. Š. liudytojui pasakė, jog nukentėjusysis A. L. nukrito. Nors liudytojas G. V. nepatikėjo tokiu paaiškinimu, bet tai tėra liudytojo subjektyvi nuomonė, nes G. V. paties įvykio nematė. Šis liudytojas patvirtino bandęs pasodinti ant kėdės nukentėjusįjį, paskui jį nutempęs į koridorių prie vyrų tualeto, kur bandė pasodinti ant grindų. Kitas liudytojas E. N. nurodė, kad jam E. Š. sakė, jog sudavė smūgį A. L.. Taigi, nė vienas iš liudytojų nieko nenurodė apie A. K., kas tik patvirtina, jog įvykio metu nuteistasis jau buvo išėjęs iš baro. Taip pat jokių ryšių, siejančių A. K. su nusikaltimu, nenustatyta ir ekspertizės metu ištyrus nuteistojo vilkėtą striukę.
2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į akivaizdžiai melagingus liudytojos K. B. parodymus, neva liudytoja nebuvo su A. K. tą dieną ir nesilankė bare. Skundo autorius tvirtina, kad K. B. įvykio dieną buvo bare, bet meluoja, nes, tikėtina, kerštauja dėl to, jog nuteistasis buvo susipykęs su liudytoja, jai pasakė, jog nebus pora. Be to, K. B. teigė, kad apie įvykį sužinojo iš kaimyno S. Š., o pastarasis nurodė, kad apie įvykį sužinojo iš šios liudytojos.
2.3. Skundo argumentai dėl neišsamiai ištirtų bylos aplinkybių motyvuojami tuo, kad nebuvo apklausti A. K. artimieji (motina E. K., brolis R. K.), kurie būtų patvirtinę, kur nusikaltimo dieną buvo nuteistasis ir kada grįžo namo. Taip pat tyrėjai nepatikrino aplink barą esančių kamerų vaizdo įrašų, kas būtų padėję nustatyti, kada ir kas išėjo iš baro bei kada ir su kuo atėjo į barą. Be to, pirmosios instancijos teismas apsiribojo pateiktos telefoninių pokalbių su dviem asmenimis išklotinės vertinimu, nors tuo metu nuteistasis kalbėjosi su daugeliu asmenų ir tuose pokalbiuose buvo kalbama, kad jis yra nekaltas. Kita vertus, net ir teismo vertintuose telefoniniuose pokalbiuose nėra nurodyta, jog nusikaltimą padarė būtent A. K..
2.4. Taip pat skunde nesutinkama su išvada, jog konfliktą išprovokavo pats nuteistasis, reikalaudamas nupirkti degtinės, o A. L. nenupirko. Tokia teismo išvada yra visiškai nelogiška, nes skundo autorius (A. K.) žinojo, kad nukentėjusysis neturi pinigų ir nusikaltimo dieną pats buvo vaišinamas kito asmens, todėl nebuvo prasmės nukentėjusiojo ko nors prašyti. Skunde tvirtinama, kad A. K. neturėjo jokio motyvo sužaloti A. L., priešingai, apeliantas teigia padėjęs jam susitvarkyti socialinę pašalpą, ne vieną kartą yra palydėjęs iki namų, kad šis nugriuvęs nesušaltų, A. K. nukentėjusysis nėra nieko blogo padaręs. Net baro savininkė J. D. apibūdino nuteistąjį kaip normalų lankytoją, dėl kurio elgesio niekas nesiskundė.
2.5. Skundo autoriaus teigimu, ankstesni teistumai turėjo būti išnykę, be to, vien ankstesnis teistumas savaime nepatvirtina, kad jis (apeliantas A. K.) sužalojo A. L..
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas, remdamasis byloje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais pagrįstai pripažino, kad būtent A. K. tyčia, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. L. sveikatą. Nuteistojo veika kvalifikuota tinkamai, jam paskirta bausmė – teisinga ir proporcinga.
Dėl A. K. kaltės
5. A. K. nuteistas už sunkų nukentėjusiojo A. L. sveikatos sutrikdymą. Pats nuteistasis viso proceso metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, tuo tarpu nukentėjusysis įvykio detalių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme tiksliai neprisiminė. Nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi A. L. parodymais dėl A. K. smūgio jam (nukentėjusiajam) sudavimo (jog nuteistasis sudavė smūgį bare, prie stalo, kur visi vartojo alkoholinius gėrimus), tokie nukentėjusiojo parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais – jog A. K. būtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį pagrindinėje baro patalpoje nepatvirtino nei vienas toje patalpoje buvęs ir byloje apklaustas liudytojas. Apygardos teismo nuosprendyje aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes taip pat nurodyta, jog veika buvo padaryta ištempus A. L. iš baro patalpų į koridorių, ne pagrindinėje baro patalpoje. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo A. L. parodymais, kiti byloje surinkti duomenys buvo įvertinti tinkamai, o A. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo.
6. Nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių nustatymą šioje byloje apsunkino dalies liudytojų, o taip pat ir paties nukentėjusiojo būsena įvykio metu – tiek A. L., tiek liudytojai G. V. ir E. Š. įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. G. V. nurodė nuo ryto kartu su A. L. bare gėręs degtinę ir alų, E. Š. teigė į barą atėjęs apie 12 valandą, bare gėręs tuos pačius (kaip nukentėjusysis su G. V.) alkoholinius gėrimus. Liudytojas A. A. P. įvykio dieną taip pat buvo bare, tačiau kartu su minėtais liudytojais ir nukentėjusiuoju alkoholinių gėrimų nevartojo, nurodė buvęs prie lošimo aparato ir iki 15 val. išgėręs pusantro bokalo alaus, viską gerai pamenantis. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šio liudytojo parodymai yra tiksliausi tiek dėl konflikto, kilusio tarp A. K. ir A. L., tiek dėl pastarojo išvedimo iš baro patalpos į koridorių, kur nukentėjusysis buvo sužalotas, priežasčių ir aplinkybių. Liudytojas A. A. P. nurodė girdėjęs dvi konfliktines situacijas tarp A. K. ir A. L. – pirmą kartą nuteistasis reikalavo iš nukentėjusiojo A. L., jog jis nupirktų butelį degtinės, kadangi šis A. K. buvo pralošęs biliardo partiją, antrą kartą konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad nuteistasis A. L. kaltino dėl neįvardintų asmenų įskundimo. Po antrojo konflikto A. K., kartu su liudytoju E. Š., išvedė nukentėjusįjį iš baro patalpos, kitas liudytojas, G. V. tuo metu liko salėje. Šią aplinkybę (dėl nukentėjusiojo išvedimo) patvirtino ir E. Š.. Praėjus gal penkiolikai minučių G. V. priėjo prie A. A. P. ir pasiūlė išeiti parūkyti. Tik atidarę baro duris, netoli vyrų tualeto jie pamatė ant šono pasvirusį, gulintį veidu žemyn A. L.. Pamanęs, jog pastarasis guli ten dėl girtumo, A. A. P. kartu su G. V. išėjo į lauką, parūkė, o grįždami nusprendė pasodinti A. L.. Atvertę pamatė kruviną nukentėjusiojo veidą.
7. Kaip matyti iš aptartų liudytojo A. A. P. parodymų, į patalpą, kur vėliau buvo rastas sužalotas, nukentėjusįjį nuvedė būtent A. K.. Kartu su jais ėjęs E. Š. nurodė, jog šioje patalpoje nuteistąjį A. K. ir A. L. paliko vienus. Netrukus po minėtų asmenų išėjimo iš baro patalpos, praėjus penkiolikai minučių, išėję A. A. P. ir G. V. rado A. L. jau sužalotą. Duomenų apie tai, kad iki A. L. suradimo iš baro būtų išėję kiti jame buvę asmenys, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė nei vienas liudytojas. Taigi tam tikrą laiko tarpą, išėjus E. Š., patalpoje prie tualeto, kur vėliau buvo surastas, A. L. liko vienas su nuteistuoju. Nors aptarta įvykių eiga nepaneigia A. K. versijos, neva nukentėjusysis susižalojo nukritęs nuo laiptų, aplinkybę, jog fizinį smurtą A. L. atžvilgiu, sutrikdydamas jam sveikatą, naudojo būtent nuteistasis, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, liudytojui A. A. P. nukentėjusysis iš karto po sužalojimo nurodė, jog jį sumušė (o ne, kad nukrito nuo laiptų) „ruda striukė“. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu A. K. namuose buvo rasta ruda striukė (su A. K. asmens dokumentu joje), o dauguma liudytojų, kurie lankėsi bare, patvirtino, jog nuteistasis nuolat dėvėjo rudą odinę striukę. Taigi nukentėjusysis iš karto po jo sužalojimo nurodė išskirtinį jį sužalojusio asmens požymį, dėvėtą rudą striukę, kuri, kaip nustatyta, buvo nuolatinė nuteistojo aprangos detalė. Aplinkybė, jog ant striukės nebuvo rasta jokių nusikaltimo pėdsakų (pavyzdžiui, kraujo žymių), A. K. kaltės nepaneigia.
8. Aplinkybę, jog A. L. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, taip pat patvirtina specialisto išvada dėl jo sužalojimų bei galimo jų atsiradimo mechanizmo (1 t., b. l. 127-129). Nustatyti sužalojimai A. L. padaryti kietais bukais daiktais, labiausiai tikėtina, koja (ar kojomis), apauta batu, ne mažiau šešiolika trauminių poveikių; poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje bei dešiniame kelyje galėjo išsivystyti ir griuvimo metu. Kaip matyti, tik keli sužalojimai galėjo atsirasti dėl griuvimo, tuo tarpu visi kiti, tarp jų ir patys sunkiausi, lėmę sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą (pleištakaulio priekinių nuožulniųjų ataugų, kurios įeina į kaukolės pamato sudėtį, lūžiai, plaučių sumušimas, kuris komplikavosi ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu), buvo padaryti koja (kojomis), tai yra spardant. Tokia specialisto išvada, visų pirma, paneigia nuteistojo versiją, neva nukentėjusysis nukrito nuo laiptų ir taip susižalojo, antra, aplinkybė, jog sužalojimai buvo, tikėtina, padaryti A. L. spardant, paaiškina, kodėl jokie pėdsakai nebuvo rasti ant nuteistojo striukės.
9. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-32/2010, 2K-224/2014, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018, 2K-229-495/2021). Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl A. L. sužalojimo, tam tikrą laiką buvo klausomasi A. K. asmeninių pokalbių ((duomenys neskelbtini) str.), šios procesinės prievartos priemonės taikymo metu buvo užfiksuoti keli pokalbiai, kurių metu nuteistasis kalbėjo apie A. L. sužalojimo aplinkybes. Pokalbio su K. B. metu pastaroji nuteistajam nurodė, jog „reikėjo eit medį padaužyt prieš l.“ (A. L. pravardė), „ten tu turėjai jį normaliai suvaryt“, į ką A. K. atsako „turėjai ar suvariau“ (2 t., b. l. 104-107), taip, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtindamas smurto prieš A. L. naudojimo faktą. Kalbėdamas su G. V. nuteistasis prašė pastarojo, jog šis sakytų, kad A. L. nukrito nuo laiptų („Ten karoče, jeigu kas, sakyk nuo laiptų jisai“, 2 t., b. l. 108, 109). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir liudytojo R. A. parodymus, kuomet jis nurodė iš paties nuteistojo girdėjęs, kad A. L. sumušė būtent jis (A. K.). Nors aptarti duomenys yra tik netiesioginiai padaryto nusikaltimo įrodymai, jie visgi papildo anksčiau aptartus įrodymus (paties nukentėjusiojo iš karto po įvykio nurodytą aplinkybę, jog jį sumušė būtent A. K. („ruda striukė“), specialisto išvadą dėl sužalojimų mechanizmo) bei padeda formuotis vidiniam teismo įsitikinimui dėl A. K. kaltės.
10. A. K. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, jog nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė jo, kaip prieš nukentėjusįjį smurtą naudojusio asmens (2.1. punktas), taip pat teigia, kad apklausus (A. K.) artimuosius jie būtų patvirtinę, kad įvykio metu nuteistasis jau buvo grįžęs namo, be to, nuteistojo išėjimo iš baro laikas galėjo būti nustatytas peržiūrėjus aplink barą esančių vaizdo kamerų įrašus (2.3.). Galiausiai, teismo išvada, neva konfliktą išprovokavo A. K., anot skundo autoriaus, yra nepagrįsta (2.4. punktas). Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad teisingą teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 270 straipsniu teismas, spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva. Proceso dalyvių prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-17-976/2020, 2K-29-976/2022).
11. A. K. viso proceso metu tvirtino smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojęs, teigė, neva sužalojimai A. L. atsirado pastarajam nukritus nuo laiptų. Nuteistasis A. K. nurodė, jog nukentėjusįjį tik palydėjo iki tualeto durų ir paliko, tuomet kartu su K. B. užlipo laiptais ir išėjo iš baro, išėjęs girdėjo, kaip kažkas nukrito (nuo laiptų), tačiau pažiūrėti, kas atsitiko, negrįžo. Siekdamas patvirtinti tokią įvykio versiją apeliaciniame skunde nuteistasis, kaip jau minėta, prašo apklausti jo artimuosius, kurie galėtų patvirtinti jo grįžimo namo laiką, bei peržiūrėti aplink barą esančių vaizdo kamerų įrašus. Teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik liudytojų, bet ir paties A. K. parodymus, daro išvadą, jog nurodyti prašymai yra pertekliniai, neturintys jokios įrodomosios reikšmės vertinant skundo autoriaus veiksmus. Visų pirma, A. K. pats nurodė, jog iš baro jis išėjo tuo metu, kai A. L., nuteistojo teigimu, galimai nukrito nuo laiptų ir susižalojo, taigi apelianto artimųjų apklausa dėl jo grįžimo namo laiko netenka prasmės. Nukentėjusysis A. L. buvo rastas prie pagrindinės baro patalpos, netoli laiptų ir tualeto patalpų. Liudytojas A. A. P. patvirtino matęs, jog link šios patalpos kartu su liudytoju E. Š. A. L. už parankių nuvedė būtent A. K. (kartu vedęs nukentėjusįjį patvirtino ir E. Š.). Nors liudytojų, mačiusių nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, šioje byloje nustatyta nebuvo, tačiau atsižvelgiant į A. L. radimo vietą, jis, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo sužalotas būtent minėtoje patalpoje, tai yra pastato viduje. Atsižvelgiant į tai, neturi jokios prasmės aplink barą esančių vaizdo kamerų įrašų (juolab, kad duomenų apie tokių vaizdo kamerų buvimą byloje nėra) peržiūra. Vienintelė vaizdo kamera patalpų viduje, kaip nurodė liudytoja J. D., neveikia, ši kamera, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolų, yra laiptų viršuje (ne apačioje, kur buvo sužalotas A. L.), be to, nukreipta į kitą pusę nei laiptai, vedantys link nukentėjusiojo sužalojimo vietos (1 t., b. l. 35-39, 46-53).
12. Nors skunde nuteistasis prašo vadovautis G. V. parodymais (2.1. punktas), kaip minėta anksčiau, įvykio dieną šis liudytojas dideliais kiekiais vartojo alkoholinius gėrimus, be to, aptarto pokalbio su A. K. metu, kuris vyko jau po nukentėjusiojo sužalojimo, pats teigė nematęs paties sužalojimo aplinkybių. Tai, kad tam tikru momentu liudytojas buvo išėjęs parūkyti ir nematė asmenų, išeinančių iš baro (šios aplinkybės akcentuojamos skunde), jokios reikšmės A. K. veiksmų vertinimui neturi. Liudytojas G. V. patvirtino rūkyti ėjęs ne vieną kartą, taigi dėl suvartoto alkoholio kiekio galėjo tiksliai neprisiminti dienos eigos. Be to, liudytojas A. A. P. patvirtino, jog tuo metu, kai nuteistasis su liudytoju E. Š. vedė nukentėjusįjį iš baro, pats G. V. liko pagrindinėje baro patalpoje, parūkyti su A. A. P. išėjo jau po to, kai pamatė gulintį ant grindų nukentėjusįjį. Skunde taip pat akcentuojami liudytojo E. N. parodymai, kuomet jis nurodė girdėjęs iš E. Š., jog smūgį nukentėjusiajam sudavė ir jis. Pažymėtina, jog sudavęs smūgį nukentėjusiajam apklausoje ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats liudytojas E. Š. (2 t., b. l. 9, 10), tačiau šios apklausos metu jis nurodė galėjęs tai padaryti pagrindinėje baro patalpoje, sėdint prie stalo, juokais. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių galimus liudytojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, byloje nėra.
13. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojami liudytojos K. B. parodymai pažymint, jog ši liudytoja melavo teigdama, neva įvykio dieną su nuteistuoju nebuvo (2.2. punktas). Kaip matyti, ši liudytoja buvo apklausta tik ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 22, 23), į posėdžius pirmosios instancijos teisme ji neatvyko, surasti K. B. nepavyko. Atsižvelgęs į tai, apygardos teismas, motyvuodamas A. K. kaltę dėl A. L. sužalojimo, šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nesivadovavo. Taigi nagrinėjamu atveju skunde nuteistasis kaip melagingus nurodo parodymus asmens, kurio nurodytos aplinkybės teismo net nebuvo vertinamos. Be to, aplinkybę, jog liudytojos įvykio dieną bare iš tiesų nebuvo, patvirtina kitų liudytojų parodymai – jog su nuteistuoju ir kitais bare buvusiais asmenimis būtų buvusi moteris nenurodė nei liudytojas A. A. P., nei liudytoja D. D., dirbusi barmene. Liudytojas G. V. aplinkybės dėl su A. K. buvusios draugės tiksliai neprisiminė, E. Š. ikiteisminio tyrimo metu antrojoje apklausoje teigė, jog įvykio dieną į barą buvo atėjusi nuteistojo draugė (K. B.), tačiau kuriuo metu tai buvo ir kiek laiko K. B. neva praleido bare, liudytojas neprisiminė (2 t., b. l. 9, 10), taigi pagrindo vadovaujantis tokiais liudytojo parodymais teigti, jog K. B. įvykio dieną išties buvo bare, šiuo atveju nėra. Atsižvelgiant į tai, neaktualūs nagrinėjamu atveju yra ir prieštaravimai tarp K. B. ir liudytojo S. Š. parodymų dėl to, kuris iš kurio sužinojo apie nagrinėjamą įvykį, kadangi nei vienas iš jų įvykio dieną bare nesilankė ir įvykio patys nematė.
14. Proceso dalyvių prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-17-976/2020). Nors nuteistasis A. K. neigė naudojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tokius jo parodymus paneigia aukščiau aptarti duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinti įrodymais ir tinkamai įvertinti. Liudytojai A. A. P. ir E. Š. patvirtino, jog A. L. iš pagrindinės baro patalpos išvedė būtent nuteistasis (kartu su liudytoju E. Š.), netrukus, praėjus penkiolikai minučių, koridoriuje prie baro nukentėjusysis buvo rastas sužalotas. Specialistas, ištyręs A. L. sužalojimus, nustatė, jog dauguma jų, taip pat ir patys sunkiausi, buvo padaryti naudojant fizinį smurtą, tai yra spardant (koja (kojomis)). Nuteistasis A. K., po įvykio kalbėdamas su artimu žmogumi, liudytoja K. B., pastarajai patvirtino smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Pakankamai tikslias A. L. sužalojimo aplinkybes nuteistasis nurodė ir liudytojui R. A.. Teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi apelianto kaltę pagrindžiančius įrodymus, atmetusi nuteistojo versiją dėl nukentėjusiojo susižalojimo nukritus nuo laiptų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusįjį sužalojo būtent A. K..
Dėl chuliganiškų paskatų
15. Skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog konfliktą su nukentėjusiuoju išprovokavo būtent jis. A. K. teigia, jog jo santykiai su nukentėjusiuoju buvo normalūs, netgi draugiški (2.4. punktas). Kaip matyti, iš esmės nuteistasis ginčija jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tai yra kaip padarytus dėl chuliganiškų paskatų.
16. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-120-628/2018, 2A-2-458/2021).
17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog konfliktą išprovokavo pats A. K., pasinaudodamas menkaverte dingstimi (reikšdamas nukentėjusiajam reikalavimus nupirkti degtinės dėl praloštos bilijardo partijos, ar reaguodamas esą į jo atžvilgiu išsakytus necenzūrinius žodžius). Jog įvykio dieną tarp nuteistojo ir A. L. buvo kilusios kelios konfliktinės situacijos, patvirtino liudytojas A. A. P., kaip minėta anksčiau, jis nurodė girdėjęs nuteistojo pretenzijas nukentėjusiajam A. L. dėl nenupirkto degtinės butelio, taip pat dėl to, jog nukentėjusysis neva įskundė neįvardintus asmenis. Kaip matyti, visos aptartų konfliktų priežastys iš esmės buvo mažareikšmės, kas patvirtina nuteistojo veiksmų chuliganiškas paskatas. Be to, tuo metu, kai buvo išvestas iš pagrindinės baro patalpos, nukentėjusysis dėl suvartoto alkoholio kiekio sunkiai paėjo (dėl to jį ir vedė nuteistasis bei liudytojas E. Š.), kaip nurodė liudytoja D. D., pieš išvedimą A. L. buvo padėjęs galvą ant stalo ruošdamasis miegoti. Tokia nukentėjusiojo būklė smurto prieš jį naudojimo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog nuteistasis, smurtaudamas prieš pasipriešinti negalintį sunkiai apgirtusį asmenį, tiesiog siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Taigi jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.
Dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu, paskirtos bausmės
18. Skunde A. K. teigia, jog ankstesni jo teistumai nuosprendžio priėmimo metu turėjo būti išnykę (2.5. punktas). Be kita ko įvertinęs ankstesnius jo teistumus, pirmosios instancijos teismas pripažino A. K. pavojingu recidyvistu, taigi atsakydama į šį skundo argumentą teisėjų kolegija taip pat įvertins A. K. pripažinimo pavojingu recidyvistu pagrįstumą.
19. BK 27 straipsnio 3 dalis suteikia galimybę teismui asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu atsižvelgus į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes tik tada, kai nustatytos bylos aplinkybės, visų pirma, atitinka formalias BK 27 straipsnio 2 dalies sąlygas arba bent vieną iš jų. BK 27 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti nusikaltimų, už kuriuos asmuo jau teistas, ir naujai padarytų deriniai, kurie sukuria pavojingo nusikaltimų recidyvo situaciją. Tokius derinius atitinkančių aplinkybių byloje nustatymas yra formalus pagrindas asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu remiantis BK 27 straipsnio 3 dalimi. BK 27 straipsnio atskirų dalių nuostatos turėtų būti aiškinamos ne atskirai viena nuo kitos, bet nuosekliai kaip visuma, tai reiškia, kad spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, visų pirma, teismas patikrina, ar byloje nustatytos aplinkybės atitinka bent vieną iš BK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, ir tik tada teismas, naudodamasis jam BK 27 straipsnio 3 dalyje suteikta galimybe vertinti nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar reikia asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu, priima sprendimą.??? ???
20. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. K. buvo teistas du kartus (trečiasis jo atžvilgiu priimtas nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs):
20.1. Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, tai yra už tyčinį nužudymą. A. K. buvo paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, atlikęs kurią skundo autorius paleistas 2009 m. liepos 1 d.
20.2. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,145 straipsnio 1 dalį subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, nusikalstamos veikos buvo padarytos 2012 m. rugpjūčio 14 d. Iš pataisos įstaigos A. K. buvo lygtinai paleistas 2015 m. kovo 20 d., iš probuojamųjų asmenų duomenų registro išregistruotas 2015 m. birželio 5 d.
21. Sankcija už 1961 m. BK 104 straipsnyje numatytą nusikaltimą numatė laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dvylikos metų, taigi pagal šiuo metu galiojančio BK nuostatas šis nusikaltimas būtų priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Remiantis 1961 m. BK nuostatomis, teistumas asmenims, nuteistiems ne didesne nei šešerių metų laisvės atėmimo bausme, išnykdavo praėjus penkeriems metams (1961 m. BK 58 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šiuo metu galiojančio BK 97 straipsnio nuostatos teistumo laiką sieja su padaryto nusikaltimo sunkumu – asmenys laikomi turinčiais teistumą penkerius metus, jei jie nuteisti už sunkų nusikaltimą, aštuonerius metus – jei jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies nuostatos). Vadovaujantis BK 97 straipsnio 8 dalimi, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta; šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo; asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.
22. Kaip matyti, atlikęs pirmuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę (iš pataisos namų paleistas 2009 m. liepos 1 d.), antrą kartą A. K. nusikalto 2012 m. rugpjūčio 14 d., tai yra neišnykus teistumui už nužudymą. Kadangi nusikalto neišnykus teistumui, teistumo už nužudymą išnykimo eiga jam nutrūko ir buvo pradėta skaičiuoti iš naujo nuo bausmės už naują nusikaltimą atlikimo – atlikęs didžiąją dalį antruoju nuosprendžiu paskirtos bausmės A. K. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos 2015 m. kovo 20 d,, iš probuojamųjų asmenų registro jis išregistruotas 2015 m. birželio 5 d. Šioje byloje A. K. nuteistas už nusikaltimą, kurį vėlgi padarė neišnykus ankstesniam teistumui, taip pat ir už nužudymą – sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas padarytas 2020 m. vasario 22 d. Taigi nagrinėjamu atveju tenkinama BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga – turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą (nužudymą), A. K. padarė naują labai sunkų nusikaltimą (sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų).
23. Pripažindamas A. K. pavojingu recidyvistu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino jo asmenybę. Kaip matyti, visi ankstesni A. K. nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio – pirmą kartą jis buvo nuteistas už nužudymą, antrąjį kartą už grasinimą nužudyti savo motiną, nesunkų jos sveikatos sutrikdymą, nagrinėjamoje byloje A. K. pripažintas kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų. Nusikalstamos veikos nuteistojo motinos atžvilgiu, kaip ir veika, nagrinėjama šioje byloje, buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Abiem atvejais tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Fizinį smurtą A. L. atžvilgiu nuteistasis naudojo be aiškios priežasties, tuo metu, kai nukentėjusysis dėl girtumo negalėjo jam pasipriešinti, nukentėjusiajam A. L. buvo suduota ne mažiau kaip šešiolika smūgių, dalis kurių – į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą. A. K. nukentėjusiojo neatsiprašė, nesigailėjo, nedėjo jokių pastangų siekdamas atlyginti bent dalį nukentėjusiajam padarytos žalos. Papildomai įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl A. K. pripažinimo pavojingu recidyvistu.
24. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismas nustatė laisvės atėmimo bausmės terminą, šiek tiek didesnį nei numatytas bausmės vidurkis – septynerius metus ir šešis mėnesius. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkina tai, jog veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo reikšmės veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaip jau minėta, visos A. K. padarytos nusikalstamos veikos smurtinio pobūdžio, jokio gailesčio dėl nukentėjusiojo sužalojimo apeliantas neišreiškė. Todėl pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga ir proporcinga padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumui.
Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų
25. Byloje buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai – Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl A. L. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 148-150) bei nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos jam atlyginimo (3 t., b. l. 168). Abu civiliniai ieškiniai buvo patenkinti visiškai, toks sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys išspręstas vadovaujantis atitinkamomis teisės aktų nuostatomis dėl deliktinės atsakomybės, tuo tarpu nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika tokio pobūdžio bylose, taip pat įvertino A. L. patirtus išgyvenimus, padarytų sužalojimų pobūdį, ilgą gydymosi laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir parinko adekvatų žalos atlyginimo dydį. A. L. priteistas neturtinės žalos dydis (6 000 Eur) šiuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
26. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo A. L.priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 86,60 Eur.
27. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju - iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėjas nuteistajam parinktas 2022 m. sausio 10 d. (4 t., b. l. 173), teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2022 m. sausio 20 d. Dešimties dienų terminas prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti teisėjų kolegijos vertinimu yra pakankamas. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi (prašymas pateiktas teismo posėdžio dieną, tačiau pastarajam jau pasibaigus), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas negali būti nagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą.
Palikti nenagrinėtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų atlyginimo.