Kauno apygardos teismo nutartis

6. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės A. K. ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė: 1) Nustatyti atsakovei O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype (tarnaujančiame daikte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kelio servitutą pagal 2017-11-03 UAB “Netkada“ matininko H. B. parengtą pasiūlymą dėl kelio suprojektavimo, nustatant, kad ieškovei suteikiamo kelio plotis yra 4 m (keturi metrai), t. y. 2017-11-03 pasiūlyme (plane) esančius taškus 31 ir 30A sklypo riba nukeliant link taškų 20 ir 21 po vieną metrą. Laikyti, kad patekimui į ieškovės sklypus neprivalo būti užtikrintas 2 metrų pločio praėjimo kelias (neprivalo išlikti esamas 2 metrų pločio praėjimo kelias); 2) Nustatyti, kad kelio servitutas suteikia teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis į ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausančius žemės sklypus (viešpataujantys daiktai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovei leidžiama savo lėšomis nukasti, išlyginti šlaitą ar kitokiu būdu jį pritaikyti transporto priemonių važiavimui, nepakenkiant (duomenys neskelbtini) gatvei ir aplinkinių sklypų turtui. Pastaba: šiuo sprendimu ištaisoma 2017-11-03 UAB „Netkada“ matininko H. B. parengtame plane esanti klaida ir skaičiumi nepažymėtas, linijoje tarp 30 ir 31 taškų esantis taškas laikomas tašku 30A; 3) Įpareigoti atsakovę O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo darbu ar lėšomis pašalinti nustatyto būsimo kelio pločiui trukdančias jai priklausančias, jos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) esančias dvi obelis (arba tik jų šakas, kad jos netrukdytų važiuojant transporto priemonėms); 4) Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) vienkartinę kompensaciją atsakovei O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip atlyginimą už tai, kad jos sklype ieškovės naudai yra nustatytas kelio servitutas; 5) Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 647 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų; 6) Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

7. Teismas vertino, kad iš byloje esančio 2017 m. balandžio 4 d. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos rašto matyti, jog ieškovės žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) yra galima sodybinių pastatų statyba, galima, byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugpjūčio 22 d. išraše nurodyta, kad ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tačiau į sklypą nėra įvažiavimo, kuris būtinas vykdant jame statybas. Todėl teismas pripažino, kad patekimui į ieškovės sklypą yra būtinas privažiavimas. Teismas vertino, jog būtinybė ieškovei turėti kelią, kuriuo ji ir kiti asmenys transporto priemonėmis galėtų įvažiuoti į ginčo sklypą atitinka protingumo kriterijų, nes esant pastatams (juos statant), ateityje jais patogiai, pagal visiems suprantamus šiuolaikinius standartus naudojantis (juose sezoniškai arba nuolat gyvenant, galbūt naudojant baidarių turizmui) yra būtina užtikrinti pakankamo pločio kelią (pravažiavimą).

8. Teismas nurodė, kad jis, tikrindamas, ar yra kokia nors kita galimybė ieškovei transporto priemonėmis patekti į jos sklypą, nustatė, kad iš byloje esančios Kadastro žemėlapio ištraukos, viešai prieinamų www.maps.lt žemėlapių, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu surinktos informacijos apie ginčo žemės sklypus matyti, jog ieškovės ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) kaimo gatvės skiria atsakovei O. B. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatytas gyvenamasis namas (jam suteiktas (duomenys neskelbtini) numeris). Iš kairės pusės (žiūrint nuo kaimo gatvės) dėl esančių pastatų, medžių, kitų objektų, žemės naudojimo pobūdžio patekimą į ieškovės sklypą teismas laikė praktiškai neįmanomu variantu. Be to nurodė, jog ieškovė kelio servitutą siekia nustatyti ne į vieną sklypą, o į du. Todėl laikė, jog belieka patekimas iš dešinės pusės (žiūrint nuo kaimo gatvės) pro atsakovei O. B. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra realus ir racionalus.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovės reikalavimas dėl valstybinės žemės atmetamas, tačiau tai nereiškia uždraudimo, kaip ir leidimo, ieškovei važiuoti transporto priemonėmis esančiu laisvos valstybinės žemės plotu laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tokią preliminarią išvadą darė, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad jau yra nustatyta būtinybė transporto priemonėmis patekti į ieškovei priklausantį ginčo sklypą bei kol kas esant nepriskirtam (nenaudojamam) laisvos valstybinės žemės plotui.

11. Teismas, spręsdamas dėl servituto turinio, nurodė, jog nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Todėl detaliai išanalizavęs ieškovės pateiktą 2017 m. spalio 31 d. UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. parengtą kelio servituto projektą bei atsakovės pateiktą 2017 m. lapkričio 3 d. UAB „Netkada“ matininko H. B. parengtą pasiūlymą dėl kelio suprojektavimo, įvertinęs abiejų šalių argumentus dėl jų pranašumų ir trūkumų, teismas sprendė, kad tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principą labiau atitinka, teismui jį pakoregavus, atsakovės pasiūlytas variantas. Nors atsakovės pateiktas variantas nėra kaip priešieškinio reikalavimas, tačiau tai esminės reikšmės neturi, kadangi atsakovė turi CK 42 straipsnio 1 dalyje numatytas teises teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, todėl laikė, jog jos pateiktas kelio servituto projektas (planas) atitinka naudojimąsi suteiktomis proceso šalies teisėmis. Ieškovės siūlymas yra paremtas aplinkybe, kad tariamai yra nustatytas 2 metrų pločio pėsčiųjų takas, nors iš tikrųjų visą žemės plotį užima atsakovės sklypas, o kaip matyti iš Kadastro žemėlapių, joks takas ar pravažiavimo kelias nėra nustatytas ar pažymėtas. Taip pat niekuo nepagrįsta ieškovės nurodoma aplinkybė, kad 2 metrų praėjimo kelias yra valstybinė žemė. Atsakovės sklypas turi faktines ribas (tam tikrus riboženklius), konfigūracijos žymėjimą Kadastro žemėlapyje, iš kurio būtent matosi, kad dabar esančio praėjimo tako pradžia nuo kaimo gatvės nepatenka į laisvą valstybinę žemę. Nurodė, jog teismas neprivalo vadovautis ieškovės nurodoma aplinkybe ir servitutą nustatinėti kaip faktiškai esančio, tačiau neprivalomai turinčio būti pėsčiųjų taku praplatinimą, o dvi tvoros teismo niekaip neįpareigoja prie jų derinti kelio servituto. Kitus matininko H. B. parengto plano trūkumus lygindamas su privalumais laikė mažareikšmiais, o jo nesuderinimą su atitinkamomis institucijomis laikė neturinčiu reikšmės.

12. Teismas, spręsdamas dėl servituto turinio nustatant kelio servituto plotį, nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės iš dalies pagrįstos, taip pat sutiko su atsakovės teiginiu, jog 5 metrų pločio kelio servitutas suvaržytų jos daiktines teises didesne apimtimi nei yra būtina viešpataujančio daikto naudojimui pagal paskirtį. Teismas iš šalių pateiktų kelio servituto planų nustatė, kad viešo naudojimo kelio (kaimo gatvės), einančios per (duomenys neskelbtini) kaimą, plotis tėra šiek tiek daugiau nei 3 metrai (iki 3,50 m). Pagal logiką nėra jokio tikslo turėti 5 metrų pločio kelią (pravažiavimą į ieškovės sklypus), nes iki šio pravažiavimo negalėtų atvažiuoti didesnių gabaritų transportas. Teismas nurodė, jog nors teismas vartoja sąvoką kelias, tačiau realiai sprendžia dėl servituto turinio, t. y. ar ieškovės poreikius tenkins tarnaujančiajam daiktui nustatyti tam tikros apimties ar dydžio suvaržymai, kurie turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui. Atkreipė dėmesį, jog teismo vartojama sąvoka kelias (tiksliau tai žemės plotis, tinkamas pravažiavimui) turi būti suprantama plačiąja prasme ir vien tai, kad poįstatyminiuose teisės aktuose taip pat vartojama kelio sąvoka, tai nereiškia, kad teismas projektuoja viešąjį kelią ar gatvę ir yra įpareigotas laikytis projektuotojams keliamų reikalavimų. Teismas sprendė, kad racionalus ir tinkamas, tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principą atitinkantis kelio (pravažiavimo) plotis yra 4 metrai, be to, laikė, jog toks plotis atitinka ir CK 4.119 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Teismas vertino, kad tokio pločio kelias užtikrins ne tik galimybę pravažiuoti lengviesiems automobiliams, bet ir, esant reikalui, gaisro gesinimo mašinoms.

13. Spręsdamas dėl servituto atlygintinumo, teismas nurodė, kad atsakovė, nors ir išreiškė norą gauti atlyginimą (piniginę kompensaciją) už tai, jeigu būtų nustatytas kelio servitutas, tačiau nepasinaudojo savo procesine teise pateikti savo skaičiavimus, todėl kompensacijos sumos apskaičiavimo klausimą sprendė pats, todėl, atsižvelgdamas į ieškovės pasiūlytą 250 eurų sumą (vienkartinę kompensaciją), kurią ji siūlė už savo, kaip jai labiau patinkantį variantą, laikė ją atitinkančią teisingumo ir protingumo kriterijus ir visiškai kompensuojančią atsakovės patiriamus nepatogumus ir laikė ją pagrįsta ir teisinga.

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, tenkindamas ieškinį iš dalies, netenkino reikalavimo nustatyti kelio servitutą valstybei priklausančiame 182 m² bendro ploto žemės sklype, nustatė kelio servitutą atsakovei O. B. nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, tačiau jo vietą parinko pagal atsakovės pateiktą schemą, padidindamas schemoje nurodytą kelio plotį nuo 3 iki 4 m, ir sprendė dėl dabar esančio 2 metrų pločio praėjimo tako, nors tokio reikalavimo nebuvo. Nurodo, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė neturi privažiavimo kelio į savo turimus žemės sklypus. Į juos nėra pravažiavimo kelio, formuojant sklypus, tuomet priklausiusius N., buvo nustatytas tik 2 metrų pločio praėjimo takas. Ieškovės žemės sklypus nuo kaimo gatvės skiria atsakovei ir valstybei priklausantys žemės sklypai. Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo, nes susitarti su atsakovais dėl tako praplatinimo - keliui reikalingam papildomam plotui nustatant kelio servitutą, nepavyko. Pirmosios instancijos teismas neturėjo kitos išeities kaip tik pripažinti, kad servituto nustatymas pagal ieškovės pateiktą kelio servituto planą (projektą), yra optimalus ir vienintelis praktiškai galimas variantas ir yra būtinas.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės pateiktą UAB „Dzūkijos girios“ planą (projektą) ir suteikdamas prioritetą atsakovės pateiktam 2017 m. lapkričio 13 d. UAB „Netkada“ matininko H. B. parengtam pasiūlymui dėl kelio suprojektavimo, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, padarė išvadas prieštaraujančias byloje esantiems teisiniams dokumentams, nesant teisinio pagrindo išėjo už ieškinio ribų, sprendimą grindė įrodymais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo tiriamos teismo posėdyje, priėmė nekonkrečius ir neįgyvendinamus reikalavimus dalyje dėl atsakovės obelų.

2.3. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl 2 metrų bendro praėjimo tako pėstiesiems prieštarauja byloje esantiems teisiniams dokumentams ir faktinėms aplinkybėms. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymai dėl sklypų kadastrinių matavimų patvirtinimo yra teisiniai dokumentai, kuriais paneigiama pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis praėjimas neturi jokio teisinio statuso, nes nėra pažymėtas kadastro žemėlapyje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) yra nurodęs, kad tarnybai nėra žinoma dėl kokių priežasčių nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje minėtas praėjimas nėra pažymėtas (beje, ši aplinkybė objektyviai nepatvirtinta, kadastro žemėlapiuose praėjimo takas gali nesimatyti dėl mastelio), kad paaiškinimą dėl žemės sklypų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje galėtų pateikti VĮ Registrų centro Alytaus filialas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas netyrė, nors situacija tokiu atveju būtų akivaizdžiai prieštaringa: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentuose bei natūroje praėjimas yra, VĮ Registrų centro dokumentuose, pasak Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nėra. Kadangi 2 metrų pločio praėjimo kelias yra valstybinė žemė, o valstybę, disponuojant valstybine žeme atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tai būtent ši institucija turi pareigą rūpintis, kad minėtas praėjimo kelias būtų pažymėtas ir VĮ Registrų centro dokumentuose, ieškovė dėl šių veiksmų nėra atsakinga ir negali nukentėti. Mano, jog į šį klausimą iš tikrųjų turėtų atsakyti VĮ Registrų centro Alytaus filialas. Ieškovės galimybės kreiptis į minėtą instituciją šiuo klausimu yra ribotos, nes, praėjimo kelias yra valstybės nuosavybė.

2.4. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas teisinio pagrindo, ėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkcijų, faktiškai performavo atsakovei suformuotus žemės sklypus, paskyrė (padovanojo) atsakovei valstybinės žemės - 2 metrų pločio bendrą praėjimo kelią (tik neaišku kokio ilgio), sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodęs: „Laikyti, kad patekimui į ieškovės sklypus neprivalo būti užtikrintas 2 metrų pločio praėjimo kelias (neprivalo išlikti esamas 2 metrų pločio praėjimo kelias)“. Tai teisiškai nepagrįsta siurprizinė išvada, prieštaraujanti teisiniams dokumentams: Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 8 d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo suformuoti ir suteikti nuosavybėn sklypai, priklausantys atsakovei), Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo suformuoti ir suteikti nuosavybėn sklypai J. N., dabar priklausantys ieškovei), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 5 d. įsakymams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais patvirtinti atsakovės sklypų kadastriniai matavimai. Tokiu būdu, galiojant teisiniams dokumentams, kuriais ieškovei ir atsakovei yra suformuoti joms nuosavybės teisėmis priklausantys žemės sklypai, nustatyti jų dydžiai ir ribos, nustatytas valstybinėje žemėje bendras praėjimo kelias pradžioje 2 metrų pločio, toliau platesnis ir vedantis iki pat (duomenys neskelbtini) upės, nesant ieškinio dėl šių dokumentų panaikinimo ir nustatyto bendro 2 metrų pločio praėjimo kelio (kuris yra valstybinė žemė), pirmosios instancijos teismas grubiai peržengdamas byloje pareikštus reikalavimus ir pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles, savo iniciatyva, nesant įstatyminio pagrindo, sprendė, kad minėtas kelias neprivalo išlikti.

2.5. Pirmosios instancijos teismo išvados vertinant UAB „Netkada“ pasiūlymą dėl kelio servituto neteisingos, neatitinkančios faktinių aplinkybių, teismo sprendimas dėl kelio servituto pagal šį pasiūlymą išeina už pareikštų reikalavimų ribų. Atsakovė pateiktame pasiūlyme numato 3 m pločio siūlomą kelio servitutą, tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas šį atsakovės reikalavimą nustatė 4 m pločio kelio servitutą, nenurodžiusi servituto bendro ploto.

2.6. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytos aplinkybės dėl reljefo ties įvažiavimu nuo gatvės, vertinant abu projektus, yra neteisingos, neatitinka faktinių aplinkybių. Apžiūrint sklypus vietoje (kuomet atsakovė dar nebuvo pateikusi UAB „Netkada“ brėžinio), kaip tik buvo įsitikinta, kad UAB „Netkada“ pasiūlyme nurodytas siūlomas kelio servitutas prasidėtų stačiame šlaite, kurį įrengiant kelią reikėtų nukasti, tam reikalingas atitinkamas leidimas, nes sklypas yra kraštovaizdžio draustinyje, tai šio šlaito nukasinėti ir įrenginėti kelią nebūtų teisinės galimybės pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas. Dabar esantis praėjimo takas prie kurio siūlomas kelio servitutas praplatinant esantį taką, prasideda teritorijoje, kuri nesudaro staigaus pakilimo (šlaito), teritorija tinkama įvažiavimui be reljefo keitimo ir ja šiuo tikslu buvo ilgą laiką naudojamasi.

2.7. Pirmos instancijos teismas tendencingai vertino įrodymus, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, teisiniu gėriu laikė tik atsakovės interesų gynimą, ignoruojant ieškovės teisėtus interesus, ignoruojant valstybės institucijų galiojančius teisinius sprendimus, subjektyviais, šališkais ir neteisėtais motyvais savo iniciatyva performuojant atsakovės nuosavus sklypus ir padovanojant atsakovei valstybinės žemės.

2.8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, neteisingai sprendė jog maksimaliai turi būtų atlygintos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Toks sprendimas neatitinka CPK 93 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tenkinant ieškovės reikalavimus iš dalies, buvo pripažinta, kad jos reikalavimas nustatyti kelio servitutą yra teisėtas ir pagrįstas, šis reikalavimas patenkintas atsakovės atžvilgiu. Teismo priteista atsakovei piniginė kompensacija 250 Eur yra pasiūlyta pačios ieškovės patikslintame ieškinyje, taigi kompensacija nustatyta pagal ieškovės pasiūlymą, patenkinant antrą reikalavimą dėl servituto atlygintinumo. Kelio servituto vieta parinkta ne pagal ieškovės pasiūlymą, o atsakovės, todėl teismas netenkino vieno ieškovės prašymo. Šiuo atveju patenkinus ieškovės du reikalavimus iš trijų, jos naudai iš atsakovės turėjo būti priteista 754 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (visos išlaidos sudaro 1131 Eur). Teisėjos išvados dėl ieškoves procesinio elgesio, dėl galimybių susitarti su atsakove neteisingos. Ieškovė neatsakinga už tai, kad atsakovė nepriėmė nei vieno pasiūlymo geruoju susitarti dėl kelio servituto.

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinio reikalavimų pagrįstumą vertino remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o ne šiems duomenims prieštaraujančiais ieškovės teiginiais. Teismas, atmesdamas ieškovės teiginius apie tarp atsakovei O. B. priklausančių žemės sklypų įsiterpusią valstybinę žemę, kurioje nustatytas 2 metrų pločio pėsčiųjų takas, rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais kadastro žemėlapiais, kuriuose joks takas ar pravažiavimo kelias nėra nustatytas ar pažymėtas. Ieškovės nurodyti administraciniais aktais patvirtinti žemėtvarkos projektų duomenys, kuriais remiantis ir buvo formuluojami ieškinio reikalavimai, nesutampa su Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Šioje vietoje yra aktualus CK 4.262 straipsnis, kuris reglamentuoja registro duomenų teisinį statusą. Pagal minėtą straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 4.262 straipsnis užtikrina Registre įrašytų duomenų patikimumo principą, kuris taip pat įtvirtintas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje.

4.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenustatė servituto valstybinėje žemėje, kuri nėra suformuota kaip žemės sklypas. CPK 267 straipsnis draudžia priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Tokiu atveju, jei būtų buvę nuspręsta dėl servituto nesamame daikte nustatymo, tai reikštų, kad yra priimtas sąlyginis teismo sprendimas.

4.3. Ieškovės noras pasiekti savo žemės sklypą jai patogiausiu būdu yra visiškai suprantamas, tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar tokio ieškovės noro įgyvendinimas pateisinamas atsakovės nuosavybės teisių apsaugos aspektu ir ar tai pakankamas pagrindas šioms teisėms suvaržyti tokia apimtimi, kokią siūlo ieškovė ir kaip tai suderinama su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu. Atsakovės pateiktas pasiūlymas užtikrina ieškovės patekimą į jai priklausantį žemės sklypą ir neapriboja atsakovės teisių labiau nei tai yra būtina. Taigi šiuo atveju ieškovės argumentai, kad atsakovės pasiūlytas servituto nustatymo projektas neva tai labiau riboja atsakovės teises nei ieškovės pasiūlytas projektas, vertintini kaip neturintys jokios reikšmės. Tik atsakovė turi diskreciją spręsti, kuris pasiūlymas jai yra priimtinesnis.

4.4. Visiškai nepagrįsti apeliantės nesutikimai su pirmosios instancijos teismo argumentais paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Skaičiuodama patenkintų ir atmestų reikalavimų balansą apeliantė laiko, kad sprendimas ta apimtimi, kuria iš ieškovės priteista atsakovei kompensacija, yra priimtas ieškovės naudai. Su tokia interpretacija negalima sutikti. Vykdant minėtą teismo sprendimo dalį, ieškovės turtas sumažės tokia apimtimi, kokio dydžio yra priteista atsakovei kompensacija, o atsakovės turtas tokia pat dalimi padidės. Kitaip tariant, ieškovė turės nuostolių, o atsakovė įgys naudos. Todėl ieškovės teiginys, kad šioje dalyje teismo sprendimas yra jos naudai, prieštarauja logikai. Be to, pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių baigiamųjų kalbų 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumui pašalinti - pateikti teismui su Nacionaline žemės tarnyba suderintą kelio servituto projektą - planą (schemą). Ieškovė tuo pasinaudodama du kartus patikslino ieškinio reikalavimus, tuo pripažindama, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas su netinkamai suformuluotais reikalavimais. Atsakovai, matydami pradinio ieškinio trūkumus, su tokiu ieškiniu neturėjo jokio pagrindo sutikti. Todėl ieškovės procesinis elgesys nuo pradinio ieškinio pateikimo iki 2017 m. spalio 10 d., kai teismo nutartimi buvo konstatuoti ieškinio trūkumai, negali būti traktuojamas kaip sąžiningas.