Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-07 · Administracinė byla Nr. eI2-8293-811/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-07
Bylos Nr.
eI2-8293-811/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01165-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
D. H.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8293-811/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01165-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 7 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. H. (D. H.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24S83602 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde teismui nurodo, kad VSAT atsisakė pareiškėjui leisti atvykti į Lietuvą, nes pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę. Atsakovo motyvas – neva padirbtas vairuotojo pažymėjimas, nors tai netiesa. Teigia, kad pareiškėjas yra darbštus profesionalus tolimųjų reisų vairuotojas, daugiavaikis tėvas.

Vadovaujasi Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktu nustatančiu, jog priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 papunktis) ir teigia, kad pareiškėjui nežinoma apie tokia išvadą. Be to, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 3 dalies nuostatą , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (žr., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Gero administravimo principas reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, tuo tarpu atsakovas vykdo procedūrą neinformatyviai, neviešai, pažeidžiant CPK bei ABTĮ principus.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos. To paties Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

Šengeno sienų kodekse nurodytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Šengeno erdvę būtinosios sąlygos, tarp kurių - prievolė per išorinę Šengeno valstybių sieną vykstantiems asmenims pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad jie turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį (6 straipsnio 1 dalies c punktas), be to, jie neturi būti laikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių (6 straipsnio 1 dalies e punktas).

Tarnybos pareigūnai, pasienio tikrinimo metu, taip pat vadovaujasi Europos Komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. rekomendacija, kuria nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirta valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje, ir pakeičiama Komisijos 2006 m. lapkričio 6 d. rekomendacija C(2006) 5186 (toliau – ir Šengeno vadovas). Valstybės narės šį Šengeno vadovą turi naudoti kaip pagrindinę priemonę atliekant savo valstybės sienų kontrolės užduotis. Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio „Patikrinimų kertant sieną procedūros“, 2.1 papunktyje nurodyta, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas – patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas. Šengeno vadovo 3 dalies „Atvykstančių trečiųjų šalių piliečių patikrinimai“ 3.6 papunktyje nustatyta, kad į Šengeno valstybės teritoriją atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai turi tenkinti visas atvykimo sąlygas, kurias apima, tarp kitų, – sistemingas patikrinimas atitinkamose duomenų bazėse ir patikrinimas, ar asmens transporto priemonė ir daiktai, kuriuos jis veža, tikriausiai nesukels pavojaus nė vienos Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Toks patikrinimas turi apimti tiesioginį duomenų ir perspėjimų dėl asmenų ir daiktų, nurodytų Šengeno informacinėje sistemoje ir nacionalinėse duomenų rinkmenose, patikrinimą, ir veiksmą, kuris prireikus turi būti atliekamas esant perspėjimui.

Pažymi, kad Tarnybos pareigūnai ypatingai atsakingai ir griežtai atlieka visų iš trečiųjų šalių į Šengeno erdvę atvykstančių asmenų kontrolę. Patikrinimo kertant sieną metu pirmiausia yra surenkami faktiniai duomenys ir tik tuomet individualiai vertinama kiekvieno atvykstančio asmens situacija, po ko priimamas sprendimas apie jo įleidimą arba neįleidimą.

Nurodo, kad Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio 9 punkte „atsisakymas leisti atvykti“ nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiams turi būti atsisakyta leisti atvykti šiais atvejais: jie neturi galiojančių kelionės dokumentų (a); jie turi netikrą (suklastotą / padirbtą) kelionės dokumentą (b); jie neturi galiojančios vizos, jeigu jos reikalaujama, leidimo gyventi arba ilgalaikės vizos, kurią išdavė Šengeno valstybė (c); jie turi netikras (suklastotas / padirbtas) vizas ar leidimus gyventi (d); jie neturi tinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas (e); jie jau praleido 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį) erdvėje be vidaus sienų kontrolės arba Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ar Rumunijos teritorijoje (f); jie neturi pakankamai pragyvenimo lėšų buvimo laikotarpiui ir būdui arba lėšų grįžti į kilmės arba tranzito šalį (g); jie yra asmenys, dėl kurių SIS arba nacionalinėse duomenų bazėse paskelbtas perspėjimas dėl draudimo atvykti (h); jie kelia grėsmę vienos ar daugiau Šengeno valstybių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (i).

Teigia, kad toks pats baigtinis priežasčių, dėl kurių būtina atsisakyti leisti atvykti trečiosios šalies piliečiui sąrašas yra ir „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ blanke, kuris nustatytas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje.

Paaiškina, kad pagal faktines įvykio aplinkybes 2024 m. kovo 21 d. 9.57 val. per Tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą autobusu iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką vyko (duomenys neskelbtini) pilietis D. H., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Teisės aktų nustatyta tvarka, Tarnybos pareigūnams patikrinus Tarnybos informacinėse sistemose per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką vykstančio (duomenys neskelbtini) D. H. pasienio kontrolei pateiktus kelionės dokumentus, paaiškėjo, jog pareiškėjas yra asmuo, kuriam 2024 m. kovo 18 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimu Nr. 24S81211 uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), t. y. nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2027 m. kovo 17 d., nes asmuo buvo neįleistas 2024 m. vasario 4 d. Tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte iš (duomenys neskelbtini) automobiliu „Pegeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) reg.) vyko asmuo, turintis (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Pasienio tikrinimo metu kilo įtarimas, kad asmens pateiktas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti suklastotas. Šis dokumentas buvo patikrintas antroje patikrinimo linijoje su vaizdo spektriniu komparatoriumi (VSC). Buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įtariamai dalinė dokumento klastotė. Šis dokumentas išimtas pagal daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą. Asmuo neįleistas į Lietuvos Respubliką. Jam Tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkarda surašė sprendimą dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną Nr. 24S39956. Priežastis – yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

Taigi, Tarnybos pareigūnai 2024 m. kovo 21 d. tikrindami vykimo per valstybės sieną sąlygas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis D. H., neatitiko vienos iš būtinų Trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos, nustatytos Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punkte, o būtent, kad Nacionalinėje duomenų bazėje buvo įtrauktas įspėjimas neįleisti pareiškėjo į Lietuvos Respubliką (H), nes yra laikomas keliančiu grėsmę vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (I), dėl ko pareiškėjo atžvilgiu Tarnybos pareigūnai priėmė skundžiamą 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24S83602.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą arba dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas, išskyrus Vizų kodekse numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduota riboto teritorinio galiojimo viza, arba Reglamente (ES) 2018/1240 numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas, ir šios aplinkybės paaiškėja užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu. Pažymi, kad sprendimą (duomenys neskelbtini) piliečiui D. H. uždrausti atvykti į Šengeno erdvę ir apsigyventi joje priėmė viena iš Šengeno valstybių narių – Lietuvos Respublika, o Tarnybos pareigūnai, kaip reikalauja teisės aktai, užtikrino, jog pareiškėjas nepatektų į Šengeno šalių teritoriją.

Tarnybos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka užpildė 2024 m. kovo 21d. sprendimą Nr. 24S83602, jame nurodydami aiškią priežastį – pareiškėjas yra asmuo, dėl kurio įspėjimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką yra įtrauktas į Nacionalinę duomenų bazę (H). Pareiškėjas su 2024 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 24S83602 buvo supažindintas pasirašytinai, jam įteiktas vienas iš jo egzempliorių. D. H. kelionės dokumente įdėtas atvykimo spaudas, kryžmai perbrauktas neištrinamu rašalu, jame įrašyta raidė „H“, atitinkanti atsisakymo leisti atvykti priežastį. Pažymime, kad 2024 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 24S83602 yra motyvuotas, jo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, taip pat atitinkantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio reikalavimus. 2024 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 24S83602 surašytas ne tik lietuvių, bet ir pareiškėjui suprantama rusų kalba. Atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjo skundo teismui turinio matyti, jog ginčijamas 2024 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 24S83602, ir jame nurodyta atsisakymo leisti atvykti kertant sieną priežastis pareiškėjui yra žinoma. Atsakovo vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, skundžiamas 2024 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 24S83602 neturėtų būti laikomas turinčiu esminių trūkumų, dėl ko turi būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Nurodo, kad vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas dėl atsisakymo leisti atvykti, nesustabdo sprendimo atsisakyti leisti atvykti galios. Taip pat vadovaujantis to paties teisės akto 14 straipsnio 4 dalimi, Tarnybos pareigūnai turi pareigą užtikrinti, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam buvo atsisakyta leisti atvykti, neatvyktų į atitinkamos valstybės narės teritoriją. Pagal faktines įvykio aplinkybes, (duomenys neskelbtini) pilietis D. H. 2024 m. kovo 21 d. 10.15 val. grįžo į valstybę iš kurios pastarasis atvyko, t. y. į (duomenys neskelbtini).

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ir jo atstovas klaidina teismą ir teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. pateikdamas Tarnybos pareigūnų 2024 m. kovo 21 d. priimtą sprendimą Nr. 24S83602, kurį jis skundžia, teisingai pateikė tik pirmąjį jo lapą, kuriame nurodyta, kad D. H. yra asmuo, dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvykti yra įtrauktas į Nacionalinį registrą, tačiau, tariamai jo antras lapas (tęsinys) pateiktas iš Tarnybos pareigūnų 2024 m. vasario 4 d. priimto sprendimo Nr. 24S39956, kuriame nurodyta atsisakymo leisti atvykti į Lietuvos Respubliką priežastis yra ta, kad jis yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, kurio pagrindu Migracijos departamentas priėmė 2024 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 24S81211.

Pareiškėjas Tarnybos pareigūnų 2024 m. vasario 4 d. priimto sprendimo Nr. 24S39956 nustatyta tvarka neapskundė, jo apskundimo terminą pareiškėjas praleido, todėl pareiškėjas gudrauja, t. y. skundžia Tarnybos pareigūnų 2024 m. kovo 21 d. priimtą sprendimą Nr. 24S83602, bet neįleidimo į Lietuvos Respubliką priežastį nurodo ne dėl to, kad jis įtrauktas į Nacionalinį registrą, o dėl to, kad jis yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. VSAT vertina, kad dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos kodekso 300 str. 1 d.

Tarnyba duomenų, jog Migracijos departamento 2024 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 24S81211, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, pareiškėjo yra apskųstas, neturėjo. Tarnybos pareigūnų skundžiamo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 24S83602 priėmimo metus Migracijos priimtas sprendimas galiojo.

Vadovaujantis Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 546 redakcija), 4 punktu, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VSAT 2024 m. kovo 21 d. Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta leisti pareiškėjui atvykti kertant sieną, teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PKP sprendimu Nr. 24S39956 pareiškėjui buvo atsisakyta leisti atvykti kertant sieną, kaip keliančiam grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams (I).

Migracijos departamentas 2024 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 24S81211 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes pareiškėjas buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjas 2024 m. kovo 21 d. 9.57 val. autobusu atvyko į Tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Tarnybos pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Pasienio tikrinimo metu Tarnybos pareigūnai atliko išsamų pareiškėjo patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas nuo 2024 m. kovo 18 d. yra paskelbtas kaip nepageidaujamas trečios šalies pilietis, kuriam draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.

Tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PKP 2024 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 24S83602 pareiškėjui buvo atsisakyta leisti atvykti kertant sieną kaip asmeniui, dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvykti yra įtrauktas į nacionalinį registrą (H).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.

Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e) punkte nustatyta, kad viena iš trečiųjų šalių piliečių būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų yra tai, kad jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.

Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“ I skirsnio „Patikrinimų kertant sieną procedūros“ 1.1 papunktyje nustatyta, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas – patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas.

Šengeno vadovo 3 dalies „Atvykstančių trečiųjų šalių piliečių patikrinimai“ 3.6 papunktyje nustatyta, kad į Šengeno valstybės teritoriją atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai turi tenkinti visas atvykimo sąlygas, kurias apima, tarp kitų, – sistemingas patikrinimas atitinkamose duomenų bazėse ir patikrinimas, ar asmens transporto priemonė ir daiktai, kuriuos jis veža, tikriausiai nesukels pavojaus nė vienos Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Toks patikrinimas turi apimti tiesioginį duomenų ir perspėjimų dėl asmenų ir daiktų, nurodytų Šengeno informacinėje sistemoje ir nacionalinėse duomenų rinkmenose, patikrinimą, ir veiksmą, kuris prireikus turi būti atliekamas esant perspėjimui.

Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“ I skirsnio 6 punkte „atsisakymas leisti atvykti“ nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiams turi būti atsisakyta leisti atvykti šiais atvejais: jie yra asmenys, dėl kurių SIS arba nacionalinėse duomenų bazėse paskelbtas perspėjimas dėl draudimo atvykti (6.1 papunktis h).

Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną standartinis blankas“ nustatytas toks pat baigtinis priežasčių, dėl kurių būtina atsisakyti leisti atvykti trečiosios šalies piliečiui sąrašas.

Pacituotos teisės aktų nuostatos įpareigoja VSAT pareigūnus nustatyti ir įvertinti, ar vykstantys per valstybės sieną atvykstantys asmenys nesukels pavojaus nė vienos Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir ar dėl jų SIS arba nacionalinėse duomenų bazėse nėra paskeltas perspėjimas dėl draudimo atvykti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024 m. kovo 21 d. jis nebuvo įleistas dėl jo galimos grėsmės vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams VSAT pareigūnams nustačius pareiškėjo pateikto vairuotojo pažymėjimo suklastojimo faktą. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas tokiu būdu klaidina teismą, kadangi pareiškėjo nurodomu pagrindu jis į Lietuvos Respubliką buvo neįleistas 2024 m. vasario 4 d. sprendimu. Pažymėjo, kad 2024 m. kovo 21 d. galiojo Migracijos departamento 2024 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 24S81211, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, todėl VSAT pareigūnai pagrįstai atsisakė pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną.

Teismas, įvertinęs pateiktus šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, sprendžia, kad VSAT pareigūnai laikėsi teisės aktų nuostatų ir nustatę, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, neturėjo teisės priimti kitokį sprendimą kaip tik atsisakyti leisti pareiškėjui atvykti kertant sieną.

Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad Sprendimas pažeidžia gero administravimo principą, nes yra neinformatyvus ir neobjektyvus.

Pažymėtina, kad gero administravimo principas, nors tiesiogiai ir neįtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ), yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje išvedamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų. Vadovaujantis LVAT praktika, gero administravimo principas apima: 1) pareigą motyvuoti, t. y. apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012); 2) išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką (LVAT 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-284/2014); 3) pareigą informuoti apie viešojo intereso pažeidimą (LVAT 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, LVAT biuletenis Nr. 15, 2008); 4) nešališkumo pareigą (LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1774/2012); 5) pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai (LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015); 6) administracinio teisinio santykio šalių bendradarbiavimą (LVAT 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005); 7) teisę būti išklausytam ir informuotam ir 8) teisę efektyviai ginti (įgyvendinti) savo teises (LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (dabar VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Teismo vertinimu, skundžiamas VSAT sprendimas yra tinkamai pagrįstas. Pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu buvo informuotas apie neįleidimo priežastį, o būtent Tarnybos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka užpildė sprendimo dėl neįleidimo blanką (formą), jame nurodydami aiškią priežastį „yra asmuo, kurio atžvilgiu įspėjimas atsisakyti leisti atvykti yra įtrauktas į nacionalinį registrą (H)“. Pareiškėjas su Sprendimu buvo supažindintas pasirašytinai, Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, taip pat atitinka Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio reikalavimus. Jame nurodyta administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, priimto sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, nepažeidė valstybės sienos kontrolę ir užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nes Sprendimą priėmė atsižvelgusi į specialiose duomenų bazėse ir informacijos šaltiniuose pateiktus duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis, nurodydama Sprendimo priėmimo priežastis, motyvus bei laikydamasi tokio Sprendimo formos ir turinio reikalavimų (sprendimas pateiktas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, užpildant atitinkamas vietas ir įrašant reikiamus duomenis). Darytina išvada, kad pareiškėjui į Lietuvos Respubliką buvo neleista atvykti kertant sieną turint tam teisinį pagrindą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo D. H. (D. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinkienėVioleta PetkevičienėEglė Žulytė-Janulionienė