Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei G. T., trečiajam asmeniui L. B., dėl tėvystės nuginčijimo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai. Be to, tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašo ir (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina įrašyta atsakovė G. T., tėvu – ieškovas R. T., duomenų apie tėvus įrašymo pagrindas – santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini). Kėdainių r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2022 m. gegužės 5 d. rašte nurodyta, kad J. T. gimimo įraše tėvais nurodyti G. T. ir R. T., kadangi sudarant vaiko gimimo įrašą, žinių įrašymo pagrindas buvo santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CMS (b. l. 31). Į bylą pateikta Kauno rajono apylinkės teismo 1992 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-493/92 kopija, kuris patvirtina, kad santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp R. T. ir G. T., buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) Santuokos nutraukimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. T. ir G. T. santuokos nutraukimo įrašo pagrindas – 1992 m. rugpjūčio 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-493/1992. Kadangi vaikas gimė šalims išsituokus, tačiau šiam faktui esant neišviešintam, vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovas, buvęs atsakovės G. T. sutuoktinis R. T. (CK 3.140 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje nebuvo paskirta ir atlikta DNR ekspertizė, nes atsakovė ir trečiasis asmuo ieškinio neginčijo, todėl vertinami kiti byloje surinkti įrodymai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad neprieštarauja dėl tėvystės nuginčijimo ir duomenų gimimo įraše, kuriame R. T. įrašytas J. T. tėvu, pripažinimo neteisingais. Skyriaus nuomone, tenkinus R. T. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko J. T. interesai. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 19 d. telefonu susisiekus su ieškovu R. T., jis patvirtino, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra išdėstytos teisingai, ieškinio reikalavimus palaiko. Teigė, kad mergaitę pažįsta kaip G. T. dukrą, tačiau su ja nebendrauja, jokių ryšių nepalaikė ir nepalaiko. Atsakovė G. T. pokalbio metu patvirtino, kad dukros J. tėvas yra L. B., kuris rūpinasi dukra nuo pat gimimo iki šiol, kartu gyvena. J. T. pokalbio telefonu metu teigė, kad ji savo tėčiu laiko L. B., jis ja rūpinasi, kartu gyvena nuo pat gimimo iki šiol. R. T. pažįsta iš matymo, su juo jokių ryšių nepalaiko, nebendrauja.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir pateikta institucijos išvada nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu negyvena nuo 1992 m. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė kelis metus iki J. T. gimimo gyveno ir šiuo metu gyvena su trečiuoju asmeniu L. B. Visi dalyvaujantys byloje asmenys patvirtino, kad būtent L. B. yra biologinis ir socialinis J. T. tėvas. Taigi byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai dėl nepilnametės J. T. biologinės tėvystės neprieštarauja vieni kitiems. Tarp ieškovo R. T. ir J. T. nėra užsimezgę jokie socialiniai ryšiai, todėl jis nelaikytinas socialiniu J. T. tėvu. Iš byloje pateiktos institucijos išvados matyti, kad pati J. T. savo tėčiu laiko L. B., jis ja rūpinasi, kartu gyvena nuo pat gimimo iki šiol. R. T. pažįsta tik iš matymo, su juo jokių ryšių nepalaiko, nebendrauja. Atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovas R. T. nėra J. T. tėvas, o (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys, kad J. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas R. T., yra neteisingi (CK 3.149 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnio 1 dalis).

L. B. 2022 m. balandžio 7 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad norėtų, jog J. T. būtų atstatyta jo pavardė. CK 3.141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad šiuo sprendimu nenustatoma, jog L. B. yra J. T. tėvas, todėl keisti vaiko pavardės, nėra jokio teisinio pagrindo. Trečiajam asmeniui išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl R. T. tėvystės nuginčijimo ir įrašo apie jo tėvystę vaiko gimimo liudijime pripažinimo neteisingu, trečiasis asmuo turi teisę kartu su vaiko motina (esant J. T. sutikimui) kreiptis į notarą dėl pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo, kurį pateikus civilinės metrikacijos įstaigai, L. B. būtų įrašytas J. T. tėvu (CK 3.142 straipsnio 1, 2 dalys).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, jis 100 proc. buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimaisi išlaidų mokėjimo. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje byloje iki teismo sprendimo priėmimo yra 426,60 Eur. Pagal bendrą taisyklę, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, apmoka pralaimėjusi šalis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi ir kaltė (atsakomybė) dėl proceso, nes pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ne vien į formaliąją bylos baigtį, jog teismo sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Pirma, jokio ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo nebuvo. Antra, atsakovė jokių veiksmų registruojant ieškovą vaiko tėvu neatliko, ji niekaip vienasmeniškai negalėjo įtakoti duomenų apie tėvą įrašymo vaiko gimimo įraše, nes šie duomenys įrašyti įstatymo pagrindu, nors ir šalims išsituokus, tačiau nesant išviešintam santuokos nutraukimo faktui. Todėl vien dėl to, kad šiuo konkrečiu byla baigiama ieškinį tenkinant, nenustačius atsakovės kaltės ir atsakomybės dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, negali būti pagrindas patirtų bylinėjimosi išlaidų vien iš G. T. priteisimo. Atsižvelgus į nurodytas priežastis, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos ir kiekviena iš šalių paliktina prie savo turėtų (patirtų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. nei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas, nei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, nei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovas R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nėra J. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Pripažinti neteisingais ir panaikinti (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytus duomenis apie tai, kad J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.