Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2009-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-11-420/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-03-13
Bylos Nr.
1-11-420/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Nukentėjusysis
T. M.
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-11-420/200Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.5.; 2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 13 d.Zarasai
Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Audronei Jazgevičiūtei, Žydrūnei Naujikienei,dalyvaujant prokurorui Daivai Kajutytei,gynėjai Reginai Šaltinienei,nukentėjusiajam T. M. (T. M.),vertėjai Anai Makejevai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių šaltkalviu, vidurinio išsilavinimo, viengungis, teistas: 1) (duomenys neskelbtini) pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pritaikius BK 92str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; 2) (duomenys neskelbtini) pagal BK 281 str. 1 d. 1250 Lt bauda, vadovaujantis BK 64 str. galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams su 1250 Lt bauda, pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, to paties teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi atleistas nuo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nesunkiai sužalojo žmogų: 2008 m. rugpjūčio 15 d. apie 13 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, kastuvo kotu tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių T. M. (T. M.) į krūtinės sritį ir kairią ranką, ko pasėkoje dėl kairio alkūnkaulio lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis A. Š. kalto prisipažino ir parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 15 d. apie pietus nuvažiavo pas T. M., liepė grąžinti tinklus arba sumokėti pinigus. B. M. išsitraukė virtuvinį peilį ir pradėjo grasinti. Jis išbėgo į kiemą, pribėgo prie malkų krūvos ir pradėjo daužyti langus, mėtydamas malkas. Išdaužė koridoriaus ir virtuvės langus. Jau norėjo važiuoti dviračiu namo, tačiau pamatė M., išbėgantį iš namų su malka rankoje. Tada jis nubėgo pas greta gyvenančius T., paėmė prie jų tvarto buvusį kastuvą ir grįžo prie M., stovėjusio gatvėje. Norėdamas išmušti malką, su kastuvu trenkė jam per ranką, po to dar kažkur į šoną. M. susiraitė ir nuėjo, jis irgi norėjo eiti namo, tačiau atvažiavo policija ir jį sulaikė. Supranta, kad sužalojo žmogų ir padarė nusikaltimą, dėl to labai gailisi. Viso šito nebūtų įvykę, jei M. nebūtų pradėjęs gąsdinti. Tą dieną abu buvo išgėrę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis T. M. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 15 d. prieš pietus pas jį į namus atėjo A. Š. ir pradėjo reikalauti tinklų arba pinigų už juos. Jis jam paaiškino, kad nieko nevogė. Jie susiginčijo. Su A. Š. kalbėjo virtuvėje, buvo paėmęs peilį į rankas, tačiau juo nemosavo ir negrasino. A. Š. išbėgo į lauką ir pradėjo daužyti langus. Jis iškvietė policiją ir po kurio laiko išėjo į lauką pasitikti, ėjo link kelio. Tuomet iš kaimynų T. kiemo atbėgo A. Š., rankoje laikydamas kastuvą ir pasakė, kad užmuš. galvą. Vieną kartą trenkė į galvą, jis rankomis užsidengė, po to į šoną. Atvažiavus policijai, Š. pradėjo bėgti, bet buvo sugautas, policininkai jam iškvietė greitąją. Ar A. buvo girtas negali pasakyti. Už išdaužytus langų stiklus Š. sumokėjo. Po smūgių man buvo sulaužyta ranka ir du šonkauliai, ligoninėje negulėjo. Civilinį ieškinį dėl 10000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaiko, nes turėjo išlaidų vaistams, patyrė emocinę traumą. Dokumentų, patvirtinančių turėtas išlaidas, neturi.

Liudytoja E. J. parodė, kad su T. M. gyvena viename name, santykiai normalūs. 2008 m. rugpjūčio 15 d. pro langą pamatė, kad su dviračiu atvažiavo A. Š. ir užėjo pas M.. Po kurio laiko pas kaimyną pasigirdo šūkavimai, o po to pamatė, kad tas A. Š. išbėgo į lauką, pribėgo prie malkų krūvos ir paėmė pagalį. Tuo metu ji atsitraukė nuo lango, išgirdau stiklų dūžius ir suprato, kad dūžta M. langų stiklai. Kai viskas nutilo, pamatė, kad lauke būriuojasi žmonės, tada išėjo ir ji. Matė kaip A. Š. su kastuvu mušė M., kiek smūgių sudavė nežino. M. rankoje nieko nelaikė, jis stovėjo. Tuo metu kažkas pasakė, kad atvažiuoja policija ir vaikinas pabėgo.

Liudytojas G. T. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 15 d. buvo namuose, išgirdo, kad dužta langai, suprato, kad gretimame name. Po stiklų dūžių pas jį atėjo susierzinęs A. Š., pasakė, kad susipyko su M.. Jis liepė A. Š. eiti namo ir jis išėjo. Po kiek laiko pamatė, kad pro langus prabėgo A.. Jo motina buvo kitam kambaryje, kažką pamatė, kas vyksta gatvėje, ir išbėgo. Jis taip pat išėjo į kiemą ir pamatė, kad motina grįžta namo nuo kelio pusės su kastuvu rankose. Ji pasakė, kad A. vėl su kaimynu susipyko, kad kastuvą atėmė iš A.. Pačio įvykio jis nematė.

Liudytoja N. T. parodė, kad šiuo metu visko nepamena. Tačiau ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2008 m. rugpjūčio 15 d. apie 13 val. išgirdo triukšmą ir pro langą pamatė, kad A. Š. daužė langų stiklus M. name. Po to pro langą pamatė bėgantį A. Š. su kastuvu rankose, išbėgo ir pamatė, kad jie mušasi prie stulpo. Pačių smūgių nematė. Ji liepė atiduoti kastuvą ir A. jį atidavė. Tuo metu atvažiavo policija ir jį sulaikė.

Liudytoja O. M. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 15 d. ji buvo pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Apie pietus kitoje gatvės pusėje išgirdo triukšmą, pamatė, kad kaltinamasis pagaliu daužė langų stiklus. Po trumpo laiko pamatė, kad iš savo namų išėjo D., t.y. nukentėjusysis, tuo metu prie jo su kastuvu pribėgo A. Š. ir trenkė jam 3-4 kartus. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė A. Š..

Liudytojai S. L. ir V. P. parodė, kad dirba Zarasų rajono policijos komisariate. 2008 m. rugpjūčio 15 d. prieš 13 val. gavo policijos komisariato budėtojo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes ten išdaužė langų stiklus. Atvažiavę, pamatė bėgantį A. Š., į kurį rodė prie namo buvę žmonės, todėl jį pasivijo. Vedant jį prie automobilio, jis pradėjo priešintis, stumdytis, keiktis, todėl uždėjo jam antrankius. Nukentėjusysis pasakė, kad jam sudavė kastuvu ir skauda ranką, todėl iškvietė greitąją pagalbą, o A. Š. nuvežė į policijos komisariatą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), išdaužti trijų langų stiklai, viduje rastos ir paimtos trys malkos (b.l. 13-21). Iš teismo medicinos specialisto 2008 m. rugsėjo 3 d. išvados matyti, kad T. M. padaryti sužalojimai: krūtinės ląstos sumušimas, kairio alkūnkaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Kairio alkūnkaulio lūžimas priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, krūtinės ląstos sumušimas – prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 29). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu (b.l. 64) liudytoja N. T. pateikė kastuvą (b.l. 65-69), kuris buvo nusikaltimo padarymo įrankis. Akistatos metu nukentėjusysis patvirtino savo parodymus (b.l. 89-90).

Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis A. Š. tyčia nesunkiai sužalojo T. M., todėl jo veika pagal LR BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, parodymų nekeitė, ikiteisminio tyrimo neapsunkino. Taip pat nuo pirmos apklausos jis pareiškė, kad dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Teismui nėra pagrindo abejoti tokiais kaltinamojo parodymais, tai patvirtina ir savanoriškas žalos atlyginimas už išdaužtus stiklus. Teismo manymu, šios aplinkybės nepaneigia tai, kad kaltinamasis truputi skirtingai nei nukentėjusysis aiškina įvykio aplinkybes, ypač konflikto pradžios priežastis, nes tas pačias aplinkybes skirtingi asmenys suvokia skirtingai, be to ir pats nukentėjusysis peilio turėjimo faktą pripažino tik trečioje apklausoje.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismo manymu, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes dėl neblaivumo A. Š. neadekvačiai reagavo į nukentėjusiojo elgesį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo nuteistas už apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nuo šios bausmės atleistas, tačiau teistumas neišnykęs, šiuo nuosprendžiu vėl teisiamas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą. Todėl LR BK 27 str. prasme jis laikytinas recidyvistu ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, dirba, sutinka atlyginti žalą, baustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau į priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas, taip pat į aukščiau išdėstytus jo padarytos veikos ir asmenybę apibūdinančius duomenis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (LR BK 61 str.). Taip pat teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl A. Š. taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Vadovaujantis BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo T. M. civilinis ieškinys dėl 10000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 47).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam buvo padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, nes jis buvo sužalotas, gydėsi ilgiau nei 10 dienų, turėjo gydymo išlaidų. Todėl jis turi teisę į žalos atlyginimą. Nukentėjusysis nurodė, kad jam padaryta 10000 Lt turtinės ir neturtinės žalos, nenurodęs kiekvienos žalos dydžio. Jis nurodė, jog turtinė žala jam atsirado dėl to, kad pirko vaistus, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo turėtų išlaidų ir jam padarytos žalos dydžio. Dėl nurodytų aplinkybių teismas mano, kad išspręsti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, neatidėjus bylos nagrinėjimo, nėra galimybės. Todėl nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusysis nurodė, jog jam padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė emocinę traumą. Jis nenurodė jokių kitų CK 6.250 str. 1 d. pateiktų neturtinės žalos apibrėžimo požymių. Teismas sutinka, kad dėl sveikatos sužalojimo T. M. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau pažymi, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Vien neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajam padaryta didelė neturtinė žala. Teismas taip pat konstatuoja, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis dirba, tačiau neturi nekilnojamojo turto ir piniginių santaupų, padeda neįgaliesiems tėvams. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, žalai atsirasti padėjo ir paties nukentėjusiojo nemažas neatsargumas, kuris pasireiškė tuo, kad jis žodinio ginčo su A. Š. metu pasiėmė peilį, kas iššaukė neblaivaus kaltinamojo neadekvačią reakciją. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 1000 Lt.

Byloje yra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Trys malkos nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (BPK 94 str. 1 d. 4 p.), o kastuvas grąžintinas jo savininkei N. T. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298, 301 – 302 str.,

nusprendė:

A. Š. pripažinti kalta pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d., įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2008 m. rugpjūčio 17 d. – dvi dienas.

Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2009 m. gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.

Kardomąją priemonę A. Š. palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. Š. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimui T. M..

Pripažinti T. M. teisę į ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Tris malkas – sunaikinti, kastuvą – grąžinti N. T..

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas