- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-3006-902/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02502-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- J. V.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvio, dirbančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini) r., administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. 2014-09-19 apie 10.30 val. Panevėžio r., kelyje Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta, 24,33 km., vairuodamas traktorių „Magnum“ 335, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su sėjamąja neatsižvelgė į junginio gabaritus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė dirbamame lauke stovėjusį elektros stulpą bei jį nuvertė. Apgadinta sėjamoji ir stulpas. Iš eismo įvykio vietos pasišalino ir apie eismo įvykį neinformavo policijos kaip tai reikalauja kelių eismo taisyklės. Tokiais savo veiksmais J. V. pažeidė KET 234 p., 9 p., 132 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisme J. V. su padarytais pažeidimais sutiko, patvirtino protokole nurodytas aplinkybes ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Prašė neatimti teisės vairuoti, nes ši teisė reikalinga darbe, dirba mechnizatoriumi – sėja, purškia, veža grūdus, priešingu atveju, netekus teisės vairuoti, iš karto bus atleistas iš darbo ir tokiu būdu negalės išlaikyti šeimos, kur auga du nepilnamečiau vaikai, o trečias vaikas yra studentas, nebegalės grąžinti kredito. Taip pat pažymėjo, jog jo žmona yra dirbanti, tačiau jos atlyginimas nėra didelis, apie 1000 litų per mėnesį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinės teisės pažeidimus, įrodyta jo prisipažinimu, duotu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir byloje surinkta medžiaga: 2014-08-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-18541242-14 (b.l. 1-2); pažymomis apie asmens baustumą, teistumą (b.l. 3-5); policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 6-7); eismo įvykio vietos schema (b.l. 8) ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 14); fotonuotraukomis (b.l.12-14), J. V. paaiškinimu (b.l. 10), bei kitais byloje esančiais dokumentais.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Taigi po eismo įvykio J. V. turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, nesukeldama papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, ir apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau jis to nepadarė dėl nepateisinamų priežasčių. Tai patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V. rašytinis paaiškinimas (b.l. 10), kuriame jis nurodė, jog pasišalino iš įvykio vietos, nes išsigando, pasimetė, patyrė šoką. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad J. V. sąmoningai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., todėl ji baustinas ir už šį pažeidimą.
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių visetą, darytina išvada, jog J. V. padaryti administracinės teisės pažeidimai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., pažeidėjos kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.
Administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pažeidimus traukiamo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl padarytų pažeidimų kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – nebaustas administracine tvarka/galiojančių nuobaudų neturi, neteistas.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę –– neteistas, nebaustas administracine tvarka, itin šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo padaręs, darbe ir gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas išimtinai teigiamai (pateiktos charakteristikos), darbovietė jį vertina kaip puikų savo srities specialistą bei sektiną pavyzdį kolegoms, seniūnija nusiskundimų dėl šio asmens elgesio nėra gavusi, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į padarytos žalos dydį (nepateikta duomenų, jog būtų padaryta žymi žala, be to, kaip nurodė teisme J. V. padaryta žala bus tikrai atlyginta per darbovietę), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl jam skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).
ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo J. V. klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes.
Iš šioje byloje esančių duomenų viseto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – elektros stulpas, nepasiliko eismo įvykio vietoje kaip tai numato KET bei apie įvykį nepranešė policijai, nesulaukus nukentėjusiojo. Toks jo elgesys netoleruotinas ir baustinas. Tačiau akivaizdu, kad J. V., pažeisdamas KET 231, 234 punkto reikalavimus, šiuo atveju nesiekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes, jis tyrimo metu prisipažino sukėlęs eismo įvykį, nepašalino po eismo įvykio likusių apgadinimų. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą (nėra duomenų, jog dėl kito turto-elektros stulpo apgadinimų būtų padarytas didelis turtinis nuostolis, be to, turtinis nuostolis bus atlygintas per asmens darbovietę), į tai, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga tiesiogiai atliekant darbines funkcijas, o netekus teisės vairuoti, jis toliau nebegalės dirbti mechanizatoriumi ir bus atleistas iš darbo, dėl ko nebegalės išlaikyti šeimos, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai bei vienas vaikas yra studentas, bei nebegalės grąžinti kredito, darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti numatyto privalomos skirti papildomos nuobaudos –teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, numatyto straipsnio (ATPK 130 str. 1 d.) sankcijoje.
Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 30¹ str., 24 str., 27 str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 3000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo;už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str., J. V. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., galutinai paskirti 3000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Paskirtą baudą nubaustasis per 40 dienų privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.