Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., jos gynėjai advokatei Eglei Gecevičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2015 m. spalio 28 d., 20.15 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdama į dešinę nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta. 2015 m. spalio 28 d. vakaro metu buvo pas močiutę, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Apie 20:00 val. jau buvo sutemę ir ji išvažinėdama pro kitą kiemą, adresu Naujojo ryto takas 3, pasuko į dešinę pusę. Vairavo automobilį garsiai užsileidusi muzika, kiemas buvo duobėtas ir net nepajuto, kad būtų kliudžiusi kitą automobilį. Sekančią dieną jos vyras pamatė, kad automobilis yra įlenktas, tačiau ji nežinojo kas atsitiko. Galvojo, kad į jos automobilį kažkas įvažiavo, todėl niekur nesikreipė. Vėliau jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad yra liudininkas, kuris matė kaip ji nubrėžė kitą automobilį. Nuvyko į policiją duoti parodymus. Ten jai parodė, kad yra nubrėžtas „BMW“ markės automobilis. Pasakė, kad buvo Naujojo ryto takas 3 kieme ir apie 20:00 val. iš ten išvažinėjo. Galėjo būti, kad ji nubrėžė automobilį. Automobilį nubrėžė netyčia. Pripažino, kad nubrėžė kitą automobilį, tačiau netyčia. Policijoje jai parodė kito automobilio sužalojimus. Negalima užsileidusi muzikos važiuoti ir kliudyti kitus automobilius. Reikia vairuoti atidžiau. Pamačiusi savo automobilio apgadinimus niekur nesikreipė, nes nežinojo kas atsitiko ir nežinojo kur kreiptis. Vairuotojo pažymėjimą turi apie 3 mėnesius. Pagalvojo, kad kažkas įvažiavo į jos automobilį. Nukentėjusiajai turtinio nuostolio neatlygino. Turtinę žalą nukentėjusiajai ketina atlyginti kuo greičiau. Anksčiau nukentėjusiajai neatlygino turtinės žalos, kadangi nežinojo kaip ji ją galėtų surasti. Policijoje jai nenurodė nukentėjusiosios duomenų. Pripažįsta tik vieną pažeidimą, kad apgadino svetimą turtą.

Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta kaip savo marčios brolio žmoną. 2015 m. spalio 28 d. apie 20:15 val. – 20:30 val. išėjo iš (duomenys neskelbtini). Automobilį buvo pastačiusi kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Prie savo automobilio rado vaikiną ir merginą, kurie jai pasakė, kad kitas automobilis jos automobiliui nubrėžė šoną ir nuvažiavo. Iškvietė policijos pareigūnus, užpildė dokumentus. Vairuoja nuo 1996 m. Pagal automobilio sužalojimus, ji būtų pajutusi smūgį.

L. M. Tautkus teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašė protokolą. Nukentėjusios nepažįsta. Yra įsitikinęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, kad kliudė kitą automobilį ir nuvažiavo. Apie tai sprendė iš automobilių apgadinimų, kurie yra pakankamai nemaži. Įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Įvykyje dalyvavo „BMW“ ir „Peugeot“ markių automobiliai. Jam abejonių nekyla, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo jausti kliudydama kitą automobilį. Apžiūrėjo „Peugeot“ markės automobilį. Jam buvo apgadintas dešinės pusės sparnas, durelės. Automobilis buvo pakankamai kliudytas sukant kitam automobiliui. Garsiai grojanti muzika neturi įtakos nepajausti atsitrenkimo, kadangi pats automobilis sujuda. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo jausti atsitrenkimą į kitą automobilį ir tuo yra įsitikinęs.

Liudytojas E. J. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusios asmeniškai nepažįsta. Nukentėjusiąją matė darbo metu. 2015 m. spalio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas automobilis „BMW”. Pranešime iš policijos buvo nurodyta, kad kitas automobilis pasišalino. Buvome nuvykę į įvykio vietą, kurioje rado apgadintą automobilį. Jis buvo nufotografuotas. Taip pat sudarė eismo įvykio schemą ir apklausė nukentėjusiąją, eismo įvykio liudininką. Buvo apgadintas automobilio galinis bamperis, galinis kairės pusės sparnas, galinis kairės pusės žibintas. Vairuotojas privalėjo jausti, kad kliudė kitą automobilį. Pagal automobilio apgadinimus ir pagal liudytojo parodymus vairuotojas turėjo jausti, kad kliudė kitą automobilį. Liudytojas nurodė, kad buvo įsijungusi kliudyto automobilio signalizacija. Negali atsakyti, ar duobėtas kelias ir garsiai grojanti muzika galėjo įtakoti tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepajuto kito automobilio kliudymo.

Liudytojas L. R. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusios asmeniškai nepažįsta. 2015 m. spalio 28 d. apie 20:15 val. pagal telefoninį pranešimą buvo nuvykta adresu Naujo ryto takas 3. Pranešėja telefonu informavo, kad buvo apgadinta jos transporto priemonė ir apie tai sužinojo iš pašalinio asmens, kuris matė eismo įvykį. Nuvykę sudarė eismo įvykio vietos schemą, nufotografavo transporto priemonę, raštiškai apklausė pareiškėją ir pašalinį asmenį, kuris matė eismo įvykį. Buvo surinkta visa medžiaga apie eismo įvykį ir perduota kitiems pareigūnams, kurie tyrė tolimesnes aplinkybes. Jis pats buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą, kurioje matė nukentėjusios automobilį. Automobiliui buvo padaryti paviršutiniški nubrėžimai. Taip pat buvo skilęs žibintas. Tai buvo netiesioginis smūgis, o šoninis slydimas. Liudytojas, iš šalies matęs eismo įvykį, paminėjo, kad „Peugeot“ markės automobilis galėjo kliudyti dešinės pusės šonine dalimi, išvažiuodamas iš kiemo. „BMW“ automobilio signalizacija buvo suveikusi. Negali atsakyti, ar duobėtas kelias ir garsiai grojanti muzika galėjo įtakoti tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepajuto kito automobilio kliudymo.

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusios asmeniškai nepažįsta. 2015 m. spalio 28 d. apie 20:15 val. jis ir jo žmona važiuodami į namus pamatė, kaip iš Naujojo Ryto takas kiemo išsisukinėja automobilis „Peugeot“ ir kliudė kitą automobilį, kuris stovėjo ant gatvės. Kliudęs automobilis nesustojo ir nuvažiavo toliau. Kadangi „Peugeot“ automobilis nesustojo, galbūt nejuto, kad kliudė kitą automobilį. Buvo suveikusi „BMW“ automobilio signalizacija. Taip pat automobilis akivaizdžiai sujudėjo. Jis automobilį vairuoja 10 metų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo jausti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Jis buvo automobilyje, todėl negirdėjo, ar buvo suveikusi garsinė automobilio signalizacija. Matė, kad įsijungė avarinis. Įvykį matė 10 metrų atstumu. Matė, kaip „BMW“ automobilis sujudėjo, o „Peugeot“ markės automobilis kilstelėjo. „Peugeot“ automobilį vairavo moteris ir ji automobilyje buvo viena. Nors muzika automobilyje grojo, tačiau nuo smūgio automobilis sujuda. Kieme duobių yra, tačiau kelias nėra labai duobėtas.

L. R. L. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama A. L. yra jo žmona ir sutiko duoti parodymus. Nukentėjusiąją pažįsta, nes ji yra jo sesers uošvienė. 2015 m. spalio 29 d. ryte, prieš važiuodamas į darbą, pastebėjo ant žmonos automobilio nubrėžimus. Grįžęs iš darbo apie automobilio nubrėžimus pasakė savo žmonai. Matė iš jos akių, kad prieš tai ji nebuvo pastebėjusi nubrėžimų. Jis turi vairuotojo pažymėjimą apie 1 metus laiko. Pastebėjęs automobilio sužalojimus, apie tai niekam nepranešė. Jis ir žmona galvojo, kad kažkas kitas jiems nubrėžė automobilį ir dėl to niekur nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. L. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5-6, b. l.), M. K. rašytiniu paaiškinimu (7 b. l.), I. B. rašytiniu paaiškinimu (9 b. l.), A. L. rašytiniu paaiškinimu (9 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (10, 11 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktu (12, b. l.), fotonuotraukomis (13 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (20 b. l.), taip pat apklausus liudytojus, nukentėjusiąją teisme.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. A. L. aiškindama įvykio aplinkybes nurodė, kad jokio smūgio nepajuto, tačiau apžiūrėjus abu automobilius, nekilo abejonių, kad abu automobiliai dalyvavo eismo įvykyje, nes apgadinimo aukštis atitiko. Kad buvo apgadintas kitas automobilis patvirtina ir fotonuotraukos, bei kita byloje esanti medžiaga.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad A. L. vairuojamas automobilis kliudė kitą aikštelėje stovėjusį automobilį ir jį apgadinimo. Todėl teismas sprendžia, kad A. L.padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad pažeidėja mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, negauna pajamų. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad A. L. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), be to teisės pažeidimą padarė būdama nėščia (ATPK 32 str. 1d. 9 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas administracinis teisės pažeidimas kelių eismo srityje. A. L. nebausta administracine tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. L. skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda tikint, kad tai bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ATPK 20, 21, 24, 27 str.).

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas M. T. A. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. L. 2015 m. spalio 28 d., 20.15 val. Šiauliuose, ties Naujojo ryto takas 3, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdama į dešinę nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

KET XXX skirsnis nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui: KET 231.1, 234 punktuose yra nurodyta, jog, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklėse nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą, daryti vienareikšmišką išvadą dėl A. L. suvokimo sukėlus eismo įvykį nebuvo. Pati A. L. parodė, kad ji vairavo automobilį garsiai grojant muzikai, kiemas buvo duobėtas ir net nepajuto, kad būtų kliudžiusi kitą automobilį. Sekančią dieną jos vyras pamatė, kad automobilis yra įlenktas, tačiau ji nežinojo kas atsitiko. Galvojo, kad į jos automobilį kažkas įvažiavo. Jos parodymus patvirtina ir R. L., kuris teigė, kad kitos dienos ryte prieš važiuodamas į darbą, pastebėjo ant žmonos automobilio nubrėžimus. Grįžęs iš darbo apie automobilio nubrėžimus pasakė savo žmonai. Žmona nebuvo pastebėjusi nubrėžimų. Galvojo, kad kažkas nubrėžė jų automobilį. Be to L. R. nurodė, kad nukentėjusiosios automobiliui buvo padaryti paviršutiniški nubrėžimai, tai buvo netiesioginis smūgis, o šoninis slydimas. A. L. nevengė atsakomybės, neneigė buvusi įvykio vietoje, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų ar pan. Priešingai, A. L. vos jai pranešus apie eismo įvykį nuvyko į policijos įstaigą dėl įvykio pasiaiškinti, nupasakojo įvykio aplinkybes ir jų neneigė, kas parodo, kad A. L. neturėjo tikslo bėgti iš įvykio vietos ar slėptis. Taip pat iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilių apgadinimai nėra didėli. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. L. išvažiuodama iš aikštelės, nemanė, nejuto, kad kažką sugadino, t. y. sukėlė eismo įvykį - sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, A. L. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad A. L. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinusi kitą automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas A. L. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, A. L. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.