Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-08-01 · Civilinė byla Nr. 2YT-8926-522/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-01
Bylos Nr.
2YT-8926-522/2018
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00397-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriui, V. P., B. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-8926-522/2018Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00397-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 1 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriui, V. P., B. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusios sutuoktinės D. P. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su D. P. (ikisantuokinė pavardė – J.), turi du vaikus – sūnų V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą B. M., gim. (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine ir vaikais gyveno (duomenys neskelbtini). D. P. nuo 2005 m. vasario 1 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktinė mirė. Po jos mirties pareiškėjas su vaikais, nuo 2008 m. liepos 31 d. gyveno (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose, kuriuos pradėjo statyti dar gyvendamas su sutuoktine. Po sutuoktinės mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1/11 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/11 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Minėtais žemės sklypais leido naudotis tų sklypų bendrasavininkei V. E. B.. Pareiškėjas rūpinosi sutuoktinės laidotuvėmis, po jos mirties likusiu turtu. Pas jį liko mirusios sutuoktinės asmeniniai daiktai, papuošalai, dokumentai, buities reikmenys, pinigai. Po D. P. mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau faktiškai pareiškėjas priėmė mirusios sutuoktinės palikimą ir jį valdo iki šiol. Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į pareiškėjo sutuoktinės palikimą, nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškimo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime nurodė, kad patvirtina pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, su pateiktu pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo B. M. atsiliepime nurodė, kad patvirtina pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, su pateiktu pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas nustatys, kad po D. P. mirties pareiškėjas atsiradusį aplikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti ir valdo kaip savo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas sudarė santuoką su D. P. (ikisantuokinė pavardė – J.) (b. l. 5-7). Pareiškėjas su sutuoktine susilaukė 2 vaikų – V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su sutuoktine ir vaikais gyveno (duomenys neskelbtini); nuo 2005 m. vasario 1 d. D. P. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 20). (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sutuoktinė mirė (b. l. 13). Po jos mirties pareiškėjas, nuo 2008 m. liepos 31 d. gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 11-12) esančiuose namuose, kuriuos, pareiškėjo teigimu, pradėjo statyti dar gyvendamas su sutuoktine. D. P. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1/11 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/11 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-18). Byloje nėra duomenų, kad D. P. būtų sudariusi testamentą, ar kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po jos mirties. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro 2018 m. gegužės 21 d. duomenimis, Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro 2018 m. birželio 27 d. duomenimis, po D. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 21, 22).

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjo sutuoktinės D. P. mirties pareiškėjas per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjo teigimu, jis rūpinosi sutuoktinės laidotuvėmis, po jos mirties likusiu turtu. Pas jį liko mirusios sutuoktinės asmeniniai daiktai, papuošalai, dokumentai, buities reikmenys, pinigai. Mirus sutuoktinei, pareiškėjas nuo 2008 m. liepos 31 d. gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 11-12) esančiuose namuose, kuriuos, pareiškėjo teigimu, pradėjo statyti dar gyvendamas su sutuoktine. Pareiškėjas nurodė, kad minėtais D. P. vardu registruotais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), leido naudotis tų sklypų bendrasavininkei V. E. B.. Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes savo atsiliepimuose patvirtino suinteresuoti asmenys V. P. ir B. M. (b. l. 34-35, 36-37), kurie taip pat nurodė, kad su pareiškėjo pateiktu pareiškimu sutinka. Kiti suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius prašė pareiškimą nagrinėti pagal byloje pateiktus įrodymus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjas priėmė savo mirusios sutuoktinės D. P. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po D. P. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin