- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- eI1-418-386/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02002-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
- 57.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, įstaiga), 10 000 € neturtinės žalos atlyginimą už teisės aktų reikalavimus neatitinkančias sąlygas atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d.
Teigia, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis, žiauriomis, nežmoniškomis, sąlygomis, buvo daromi įvairaus pobūdžio pažeidimai. Patalpose, kuriose buvo laikomas, buvo sugedęs ir netinkamas naudoti inventorius (tualete išlūžę laikikliai, sutrūkę klozeto bakeliai, sugedę virduliai). Nebuvo aprūpinamas būtinuoju inventoriumi – kameroje nebuvo šiukšlių dėžės. Visą dieną buvo laikomas patalpoje, į kurią nepateko natūrali dienos šviesa – kameroje esančios perteklinės vidinės grotos sumažino natūralios šviesos patekimą, todėl kamera buvo apšviečiama dirbtiniu būdu. Dėl to, jog pareiškėjas bausmę atliko drausmės grupėje, buvo labai suvaržytos jo teisės – drausmės grupėje nėra virtuvės, televizoriaus kambario. Kamerose neįrengti iškvietimo mygtukai.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaiga susikuria sau palankią sistemą, kurios pagrindu, ne va tai laikantis įstatymų ir teisės aktų, galima pažeidinėti nuteistųjų teises. Paaiškina, kad jei nuteistieji yra mokūs, jiems drabužių neišskiria, tačiau tuo pačiu atima iš nuteistųjų galimybę būti mokiais, skirdami abejotino pagrįstumo nuobaudas. Pareiškėjas buvo be priežasties nuolat baudžiamas nuobaudomis, dėl to prarado teisę į papildomus telefoninius skambučius. Pareiškėjas neturėjo galimybės laikytis elementarios asmens higienos. Jam buvo atimta galimybė įstaigoje tęsti mokslus, dirbti, dalyvauti reabilitacijos ir kitose užimtumo programose, t. y. realizuoti save ir užsiimti prasminga veikla.
Teigia, jog įstaigos darbuotojai su juo elgėsi nederamai, ciniškai, žemino jo garbę ir orumą, iš jo buvo tyčiojamasi, tokiu būdu buvo ignoruojamos ir paniekinamos prigimtinės jo žmogaus teisės ir laisvės. Įstaigos pareigūnai ir administracijos darbuotojai nereagavo į jo žodines pastabas ir prašymus, be to, ne kartą yra kreipėsi su prašymais ir skundais į įstaigos administraciją, tačiau situacija nesikeitė.
Dėl minėtų aplinkybių sutriko jo emocinė būsena ir fizinė sveikata. Teigia, kad pasijuto nevisavertis, pažeidžiamas, jautė įtampą, stresą, jautėsi diskriminuojamas ir ignoruojamas, patyrė neigiamus išgyvenimus, susilpnėjo jo socialiniai ryšiai. Dėl dirbtinės apšvietos suprastėjo jo rega, skaudėjo akis.
Atsiliepimas
Marijampolės PN, atstovaujantys atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašo laikotarpiui nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 10 d. taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.
Teigia, kad įstaigos Kybartų sektoriuje esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, todėl patalpos ir įrenginiai yra įrengti tinkamai. Nuteistieji aprūpinami visais baldais bei inventoriumi, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis. Jei nuteistieji sulaužo inventorių, jis pakeičiamas nauju arba sutaisomas. Atsakymai į pareiškėjo prašymus įrodo, jog pareiškėjui kreipiantis į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamo inventoriaus, jis visada būdavo sutvarkomas arba pakeičiamas nauju.
Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, be to, tais atvejais, kai nuteistasis šiuo laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Nurodo, kad kiekvieną kartą, nuteistajam kreipiantis į įstaigos administraciją dėl higienos priemonių, aprangos ar avalynės išdavimo, vertinama, ar jis yra nemokus. Vadovaujantis Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių nuostatomis ir atsižvelgiant į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones bei darbinėje veikloje ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis, įstaigos administracija pareiškėjui neprivalėjo skirti piniginės išmokos.
Įstaigoje patalynė ir drabužiai nuteistiesiems, kuriems nesudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis drabužius patiems, skalbiami įstaigos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka, t. y. viršutiniai drabužiai nuteistiesiems skalbiami vieną kartą per mėnesį, patalynė ir apatiniai drabužiai – vieną kartą per savaitę. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, nuteistiesiems gali būti skiriamos šiame straipsnyje nurodytos nuobaudos ir kad skunde minima nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą. Pareiškėjas su nutarimu skirti nuobaudą buvo supažindintas, bet pasirašyti atsisakė. Apsauginės grotos ant langų yra privalomos ir įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktu, be to, higienos normos nereglamentuoja natūralaus apšvietimo intensyvumo, o dirbtinis apšvietimas visuose kambariuose atitinka reikalavimus. Nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems pataisos įstaigos drausmės grupės laikymo sąlygomis teises aktai nesuteikia teisės lankyti mokymo įstaigą, o priimant nuteistuosius į darbą, turi būti atsižvelgiama į patvirtintus etatus, o etatų įstaigos Kybartų sektoriuje yra nedaug. 2017 m. rugsėjo 15d. pareiškėjui buvo diagnozuota I laipsnio trumparegystė, tačiau šis sveikatos sutrikimas nėra susijęs su netinkamomis kalinimo sąlygomis įstaigoje.
Teigia, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, mano, kad įstaiga, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, suteikė pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas ir pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
Pareiškėjas ar jo atstovas bei atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas M. R. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti 10 000 € neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Dėl senaties termino
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jei asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.
Pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už pažeistas jo teises laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. Skundą teismui pareiškėjo atstovas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė (išsiuntė) 2019 m. rugsėjo 16 d. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas neįrodinėja ir neteikia argumentų, jog jis apie pažeistas jo teises sužinojo vėliau, nei jos buvo pažeistos ar būtent skundo pateikimo metu pasireiškė žala dėl šių pažeistų teisių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į nurodytų teisės pažeidimų pobūdį, spręstina, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį apie galimus pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti. Kadangi skundą teismui pareiškėjo atstovas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė (išsiuntė) 2019 m. rugsėjo 16 d., konstatuojama, jog pareiškėjas daliai skundo reikalavimų, t. y. laikotarpiui iki 2016 m. rugsėjo 16 d., praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo.
CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013, LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1462-858/2015). Kiek tai būtų susiję su senaties termino atnaujinimu, teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009). Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos objektyviomis, nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti. Teismas iš bylos duomenų tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui už laikotarpį iki 2016 m. rugsėjo 16 d.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog šioje byloje atsakove yra Lietuvos valstybė ir ieškinio senatį prašo taikyti atsakovės atstovas, todėl ginčo nagrinėjimui taikytina ieškinio senatis. Kadangi senaties termino praleidimas yra pagrindas reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis), atsakovo atstovui prašant taikyti senaties terminą iki 2016 m. rugsėjo 10 d. ir nesant sąlygų praleistą terminą atnaujinti, atsirado visos minėtos įstatyminės sąlygos ir prielaidos, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo dalį už laikotarpį iki 2016 m. rugsėjo 10 d.
Dėl ginčo laikotarpio, teisinio reglamentavimo ir įrodinėjimo
Atsižvelgiant į tai, jog daliai pareiškėjo reikalavimo buvo taikyta ieškinio senatis bei į tai, jog pareiškėjas konkrečios laikotarpio pabaigos datos nenurodo, ginčo laikotarpio pradžia laikytina 2016 m. rugsėjo 11 d. (pirma diena po to kai nebetaikytina ieškinio senatis), o pabaiga – 2019 m. rugsėjo 16 d. (skundo teismui pateikimo (išsiuntimo) data).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194.
Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82.
Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908.
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362.
Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprūpinimo tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139.
Nuo 2017 m. birželio 8 d. galioja Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos) patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą, be kita ko, kildina iš to, jog patalpose, kuriose buvo laikomas, buvo sugedęs ir netinkamas naudoti inventorius (tualete išlūžę laikikliai, sutrūkę klozeto bakeliai, sugedę virduliai), nebuvo aprūpinamas būtinuoju inventoriumi – kameroje nebuvo šiukšlių dėžės, visą dieną buvo laikomas patalpoje, į kurią nepateko natūrali dienos šviesa – kameroje esančios perteklinės vidinės grotos sumažino natūralios šviesos patekimą. Nurodo, kad dėl to, jog pareiškėjas bausmę atliko drausmės grupėje, buvo labai suvaržytos jo teisės – drausmės grupėje nėra virtuvės, televizoriaus kambario. Teigia, jog kamerose neįrengti iškvietimo mygtukai. Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaiga susikuria sau palankią sistemą, kurios pagrindu, ne va tai laikantis įstatymų ir teisės aktų, galima pažeidinėti nuteistųjų teises. Paaiškina, kad jei nuteistieji yra mokūs, jiems drabužių neišskiria, tačiau tuo pačiu atima iš nuteistųjų galimybę būti mokiais, skirdami abejotino pagrįstumo nuobaudas. Teigia, kad pareiškėjas buvo be priežasties nuolat baudžiamas nuobaudomis, ko pasėkoje prarado teisę į papildomus telefoninius skambučius. Pažymi, kad pareiškėjas neturėjo galimybės laikytis elementarios asmens higienos, pareiškėjui buvo atimta galimybė įstaigoje tęsti mokslus, dirbti, dalyvauti reabilitacijos ir kitose užimtumo programose, t. y. realizuoti save ir užsiimti prasminga veikla. Teigia, jog įstaigos darbuotojai su juo elgėsi nederamai, ciniškai, žemino jo garbę ir orumą, iš jo buvo tyčiojamasi, tokiu būdu buvo ignoruojamos ir paniekinamos prigimtinės jo žmogaus teisės ir laisvės. Nurodo, kad į jo žodines pastabas ir prašymus įstaigos pareigūnai ir administracijos darbuotojai nereagavo, be to, ne kartą yra kreipėsi su prašymais ir skundais į įstaigos administraciją, tačiau situacija nesikeitė.
Byloje pateiktu Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 7/1-2154 „Dėl klozeto bakelio“ nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. gautas pareiškėjo prašymas suremontuoti klozeto bakelį ir pareiškėjas informuotas, kad jo prašymas yra išnagrinėtas bei kad klozeto bakelis 2017 m. rugpjūčio 21 d. suremontuotas.
Byloje pateiktu Kybartų PN 2017 m. spalio 5 d. raštu Nr. 7/1-2303 „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodyta, kad šių metų rugsėjo 25 d. buvo gautas pareiškėjo rugsėjo 25 d. rašytinis prašymas, kuriuo prašė pateikti informaciją dėl jo nubaudimo ir pareiškėjas informuotas, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. Kybartų pataisos namų direktorius priėmė nutarimą Nr. 5/48-824, kuriuo nutarė jam skirti nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas 15 (penkiolikai) parų, už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 20 d. apie 17.05 val. nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Su nutarimo turiniu 2017 m. rugsėjo 21 d. jis buvo supažindintas bet pasirašyti atsisakė, pagal pateiktą prašymą su minėto pažeidimo medžiaga pareiškėjas supažindintas 2017 m. spalio 3 d. ir kad tai pareiškėjas patvirtino savo parašu. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalimi, nuobauda – nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų gali būti skiriama direktoriaus nutarimu be drausmės komisijos teikimo.
Byloje pateiktu Kybartų PN 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. 7/1-343 „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodyta, kad šių metų kovo 14 d. buvo gautas pareiškėjo kovo 13 d. rašytinis prašymas, dėl mokymosi sąlygų atliekant laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis ir pareiškėjas informuotas, jog nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems pataisos įstaigos drausmės grupės laikymo sąlygomis teises nustato Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnis, kuris nesuteikia teisės nuteistiesiems, priskirtiems drausmės grupei, lankyti mokymo įstaigą. Paaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“ 11 punktu, kuris nustato, kad į mokyklą nepriimami įkalinti asmenys (išskyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudą - uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į mokyklą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis. Nurodyta, kad vadovaujantis tuo pareiškėjui neleidžiama mokytis. Analogiškas pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. prašymas atmestas ir Kybartų PN 2019 m. kovo 29 d. raštu Nr. 7/1-311 „Dėl atsakymo į prašymą“, kuriame išdėstyti analogiški motyvais ir argumentai.
Byloje pateiktu Kybartų PN 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 7/1-413 „Dėl piniginės išmokos skyrimo“ nurodyta, kad šių metų balandžio 10 d. buvo gautas pareiškėjo šių metų balandžio 3 d. rašytinis prašymas, kuriuo pareiškėjas prašė skirti piniginę išmoką ir pareiškėjui pranešta, kad 2018 metų kovo mėnesį pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, todėl, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 „Dėl Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 4.2.3 punktu, piniginė išmoka skirta nebus.
Byloje pateiktu Kybartų PN 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. 7/1-303 „Dėl materialinio buitinio aprūpinimo“ nurodyta, kad 2019 m. kovo 5, 6 d. buvo gauti du pareiškėjo prašymai išduoti avalynę ir higienos reikmenis ir pareiškėjas informuota, kad pataisos namuose higienos priemonėmis ir drabužiais (avalyne) pareiškėjas aprūpinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija) patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, kurio 5 punkte nurodyta, jog drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui, o 13 punkte – jog laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Nurodyta, kad pareiškėjui nebus išduoti avalynė ir higienos reikmenys, kadangi jis mėnesio laikotarpyje iki prašymų padavimo savo asmeninėje sąskaitoje turėjo daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą.
Byloje pateiktu Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 4-19-111 „Dėl skalbimo periodiškumo“ nurodyta, kad 2019 m. balandžio 5 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dažniau skalbti jo drabužius ir pareiškėjas informuotas, kad pataisos namuose patalynė ir drabužiai nuteistiesiems, kuriems nesudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis drabužius patiems, skalbiami vadovaujantis Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1/10-393 „Dėl nuteistųjų skalbyklos darbo grafiko, patvirtinto Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1/10-330 „Dėl avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dusinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkos ir skalbyklos darbo grafiko patvirtinimo”, pakeitimo“ nustatyta tvarka, t. y. viršutiniai drabužiai nuteistiesiems centralizuotai skalbiami vieną kartą mėnesyje, patalynė ir apatiniai drabužiai – vieną kartą savaitėje. Paaiškinta, kad leidus pareiškėjo viršutinius drabužius skalbti kartą savaitėje, jam būtų sudarytos išskirtinės sąlygos ir būtų pažeisti kitų pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų teisėti interesai, todėl papildomai skalbti pareiškėjui drabužius neleista. Nurodyta, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, jam gali būti išduoti drabužiai ir kad tam jis turi raštu kreiptis į įstaigos administraciją.
Byloje pateiktu Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 4-19-108 „Dėl skalbimo periodiškumo“ nurodyta, kad 2019 m. balandžio 11 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas nuimti nuo langų vidines grotas kameroje Nr. 105 ir pareiškėjas informuotas, kad įstaigoje nuteistiesiems gyvenamosios patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurių 16.9 papunkčio nuostata teigia, kad kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Nurodyta, kad vadovaujantis šia nuostata ir siekiant sumažinti draudžiamų daiktų patekimą į nuteistųjų gyvenamąsias patalpas, pareiškėjo prašymas nebus tenkinamas ir grotos nuo kameros langų nebus nuimtos. Paaiškinta, kad dirbtinė apšvieta galiojančios ir apšvietimą reglamentuojančios higienos normos HN 134:2015 reikalavimus kamerose atitinka, o natūralus apšvietimas nereglamentuojamas.
Byloje pateiktu Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2019 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 4-19-126 „Dėl priėmimo į darbą“ nurodyta, jog 2019 m. balandžio 15 d. gautas pareiškėjo prašymas priimti į darbą 6-ame būryje ir pareiškėjas informuotas, kad šiuo metu jis nebus įdarbintas, kadangi 6-ame būryje laisvų darbo vietų nėra, o pataisos namuose informacija apie laisvas ir numatomas atsirasti darbo vietas ūkio aptarnavime bei reikalavimus pretendentams yra skelbiama būrių informaciniuose stenduose, be to, apie laisvas darbo vietas informuoja Resocializacijos skyriaus specialistai būriuose.
Kaip minėta, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 straipsnio 1 dalis), be to, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 straipsnio 8 dalis). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (HN 134:2015 12 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas). Laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje (HN 134:2015 24 punktas).
Nuteistieji, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, kuriems pagal jų rašytinius prašymus pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu leista užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla, gali ja užsiimti pataisos įstaigos direktoriaus arba kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nustatytose pataisos įstaigos arba kardomojo kalinimo vietos vietose (Vidaus tvarkos taisyklių 136 punktas). Nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (toliau – ir KTP) (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal BVK142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis); patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui (Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas). Nuteistieji, perkelti į KTP, lieka būrio, kuriam priklausė, sudėtyje; nuteistajam atliekant nuobaudą KTP, socialinės reabilitacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas (Vidaus tvarkos taisyklių 223 punktas). Ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis (Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas). Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4 punkto 2 dalį kameros – tai kalėjimų, areštinių, pataisos namų kamerų tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių patalpos, skirtos nuteistiesiems gyventi. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punktas). Kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai; iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos; grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm; iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktas). Kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktas).
Suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei (Aprūpinimo tvarkos aprašo 3 punktas). Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui (Aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punktas). Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Aprūpinimo tvarkos aprašo 13 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, įrodymų vertinimo aspektu pastebėtina, kad atsakovės atstovo paaiškinimuose nėra loginių klaidų ar akivaizdžiai melagingos informacijos, todėl spręstina, kad nėra pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai yra abstraktūs ir deklaratyvus, kai kurie akivaizdžiai nepagrįsti. Pavyzdžiui, byloje pateikti Marijampolės PN Kybartų sektoriaus ir Kybartų PN raštai patvirtina, jog buvo reaguojama į pareiškėjo skundus ir prašymus, sugedęs ir netinkamas naudoti inventorius buvo tvarkomas, buvo motyvuotai paaiškinta kodėl pareiškėjui nesuteikiamos galimybės mokytis bei dirbti, kodėl jam nebuvo išduoti rūbai ir kt. Visi minėti raštai adresuoti pareiškėjui, juose nurodyta jų apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų juos skundęs ir ginčijęs. Skundu teismui pareiškėjas taip pat neginčija ir nepaneigė šiuose raštuose nurodytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, o tik atkartoja kai kurių šių raštų turinį. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kad būtų skundęs ir ginčijęs kokius nors nutarimus, kuriais jam paskirtos nuobaudos.
Pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu būtų teikęs skundus kitoms kompetentingoms institucijoms dėl skunde teismui nurodomų patalpų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, dėl pareiškėjo teisių neužtikrinimo ar dėl kitų aplinkybių. Įvertinus tai bei nesant byloje daugiau duomenų galinčių patvirtinti pareiškėjo teiginius, laikytina, jog nėra pagrindo pareiškėjo nurodytas aplinkybes laikyti pagrįstomis bei konstatuoti vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.
Kita vertus, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (žr., pvz., 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja EŽTT išskiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus. Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal EŽTT praktiką įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). EŽTT praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.
Byloje nėra jokių įrodymų bei medicininių dokumentų apie pareiškėjo galimai patirtą moralinę žalą, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, stresą bei jo padarinius, kitus sveikatos sutrikimus ar neigiamas pasekmes, kurias galėjo sukelti būtent kalinimo sąlygos. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. spalio 4 d. pažymoje Nr. 14/07K-2267 nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo konvojuotas į VšĮ Vilkaviškio ligoninės konsultacinę polikliniką gydytojo okulisto konsultacijai ir pareiškėjui diagnozuota I laipsnio trumparegystė, rekomenduoti akiniai po -0,75D abiem akim. Tačiau šie dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjui diagnozuotas sveikatos sutrikimas atsirado būtent dėl kalinimo sąlygų. Pareiškėjas išdėsto bendro pobūdžio teiginius, bet nepateikia jokios faktinės argumentacijos, kuria remiantis būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą, visi pareiškėjo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu. Taigi byloje nėra duomenų, kad kokie nors įstaigos veiksmai (neveikimas) pareiškėjui sukėlė jam labiau juntamų fizinių skausmų, nepatogumų ar tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Nėra duomenų, jog tokiu būdu įstaiga tyčia ir sąmoningai būtų siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.