Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. L., M. M., V. B., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys V. L., M. M. ir V. B. teismo posėdyje nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 247 str. 2 d.). Atsiliepimuose nurodė, kad suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškimu, mano, kad yra pagrindai jį tenkinti (23, 30, 31 b. l.).

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (CPK 247 str. 2 d.). Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos B. B. palikimo perėjimą valstybei. Neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jei teisme ištyrus įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė B. B. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (24-25 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio sutuoktuvių liudijimo matyti, kad pareiškėjas A. B. 1950-12-22 sudarė santuoką su B. B. (5 b. l.). Iš mirties liudijimo matyti, kad B. B. mirė (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (7-9, 10-11 b. l.) matyti, kad pareiškėjas A. B. santuokos metu pagal 1995-03-02 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. 232 įregistravo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o 1998-10-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P91/98-0868 pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl pastatai ir žemės sklypas pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str.). Iš Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės liudijimo matyti, kad po B. B. mirties palikimo niekas nepriėmė (12 b. l.). Pareiškėjo A. B. nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinės mirties jis liko gyventi name, prižiūrėjo jį, tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojosi kaip savo, patvirtina pareiškėjo atstovo paaiškinimai, duoti teisme, ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Į notarą dėl palikimo, atsiradusio po B. B. mirties, nesikreipė dar trys įstatyminiai paveldėtojai – suinteresuoti asmenys V. L., M. M. ir V. B., kurie atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad paveldėjimo byla dėl B. B. palikimo paveldėjimo notarų biure neužvesta, o pareiškėjas palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės B. B. vaikai V. L., M. M. ir V. B. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir neprieštarauja, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą priimtų tėvas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinės B. B. mirties atsiradusį palikimą.

B. B. testamento nepaliko, jo sutuoktinis A. B. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes liko gyventi jų santuokoje įgytame name, juo, pastatais bei žeme naudojosi, rūpinosi kitu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. B. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. B. mirusios sutuoktinės B. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jų turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.