- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- T-241-548/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20865-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- P. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam P. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas, kuriame nurodoma, kad P. K. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, kartu su įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 22 d. ir nuo tos pačios dienos probacijos tarnyba kontroliuoja nuteistojo elgesį. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 21 d.
Teikime nurodyta, kad probacijos pareigūnams 2024 m. sausio 4 d. nuteistasis telefonu nurodė, kad yra pensininkas, sunkiai vaikšto, todėl buvo sutarta, kad probacijos tarnybos pareigūnų ir nuteistojo susitikimas įvyks jo namuose 2024 m. sausio 5 d., kur nuvykus nuteistasis buvo supažindintas su probacijos vykdymo tvarka, sąlygomis ir jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Nuteistasis atsisakė pasirašyti priežiūros plane bei sutikime dalyvauti elgesio programoje nenurodydamas tam jokios priežasties. Probacijos tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis sunkiai vaikšto, sudarė jam sąlygas elgesio programoje dalyvauti telefonu bei savo gyvenamojoje vietoje, tačiau P. K. vis tiek atsisakė vykdyti bausmę, nepateikdamas pateisinamos priežasties, dėl to buvo informuotas, kad probacijos tarnyba teikimu kreipsis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.
Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovas palaikė teikimą, prašė jį tenkinti. teikime nurodytais pagrindais.
Teismo posėdžio metu prokurorė teikimą prašė atmesti, nes iki bausmės pabaigos, nuteistasis dar gali įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.
Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 461-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).
Įstatymo nuostata dėl bausmės pakeitimo griežtesne – areštu, yra imperatyvi, tačiau prieš keisdamas bausmę teismas turi nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti nuteistasis vengia. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2023 m. gruodžio 22 d. Kadangi nuteistasis yra pensinio amžiaus ir turi judėjimo problemų, pastarojo supažindinimas su probacijos vykdymo sąlygomis ir tvarka įvyko jo namuose 2024 m. sausio 5 d. Vis tik, probacijos pareigūnams atvykus, nuteistasis nesutiko pasirašyti individualiame priežiūros plane ir sutikime dalyvauti elgesio programoje nenurodydamas tam jokios priežasties.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja sąlyginai trumpą laiko tarpą, tačiau per jį nėra gauta duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų padaręs administracinius nusižengimus ar kad jo atžvilgiu yra pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, jis bendrauja su probacijos pareigūnais. Kaip matyti, nuteistasis yra pensinio amžiaus, sunkiai vaikšto ir, nepateikdamas atskiros priežasties, atsisakė dalyvauti teismo paskirtoje elgesio pataisos programoje. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad terminas, per kurį nuteistasis turi įvykdyti teismo paskirtą įpareigojimą dar nėra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo manyti, kad probuojamojo elgesyje yra sąmoningo, piktybiško teismo paskirtų įpareigojimo nevykdymo ar piktybinio įstatymų nepaisymo ir jo veiksmai nėra tiek pavojingi, kad būtų pripažinti besąlyginiu pagrindu bausmės rūšies pakeitimui.
Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų visuma, todėl akivaizdu, jog laisvės apribojimo bausmė nuteistajam savo tikslus gali pasiekti tik tuomet, kai nuteistasis laikosi jam paskirtų įpareigojimų. Be pateisinamų priežasčių nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų konstatuojama, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o pastarosios nevykdymas duoda teisinį pagrindą ją keisti areštu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalis). Teismas sutinka, kad nuteistojo P. K. elgesys probacijos vykdymo metu nėra itin pavyzdingas, tačiau atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis kitų probuojamojo pareigų nepažeidė ir, kaip minėta, nėra pasibaigęs jam numatyto įpareigojimo įvykdymo terminas.
Nagrinėjamu atveju, teismo manymu, Probacijos įstatyme numatyti tikslai užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą probuojamojo P. K. atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti nepakeitus jam Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės į areštą, todėl teikimas atmestinas.
Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį ir jį įspėja, kad likusiu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jis turėtų elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti teismo skirtus įpareigojimus ir bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia Probacijos tarnyba, priešingu atveju, nuteistajam laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista kita bausme – areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose numatytas taisykles.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą atmesti.
Asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.