Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal S. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties S. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau - Institucija) pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 28 d. surašė S. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 13) už tai, kad S. A., dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Motormobil“ vadybininku, būdamas atsakingu už bendrovės prekių pateikimą muitinei tikrinti, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, 2008 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto posto Konteinerių padalinyje LU96 tranzito muitinės procedūrai bendruoju administraciniu dokumentu Nr. 08LTLU9000109AA005 deklaravo lengvąjį automobilį, deklaracijos 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ nurodydamas: L/A HONDA FIS, JUODA, PGM/MT 2008 m. sausio 1 d., K/NR JHMGD38698S009677, 76 KW, CMQ 1500, DŽT PRIEK. Patikrinus minėtą automobilį, įforminus muitinės dokumentus, buvo nustatyta, kad minėtas automobilis nėra daužtas. Kadangi S. A. pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarnybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 ir nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį, jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209² straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimu (b.l. 7-8) S. A. už pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 3000 Lt bauda.

II.

1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnis nustato, kad neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas nuobaudas, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

Iš 2008 m. rugsėjo 24 d. transporto priemonės „HONDA FIT“ patikrinimo akto (b.l. 34,35) matyti, kad su išvada, jog automobilis neatitinka deklaracijoje pateikto jo aprašymo, sutiko visi papildomoje transporto priemonės apžiūroje dalyvavę asmenys. Teismo posėdžio metu UAB „Pajūrio autorika“ vertintojas Artūras Zimkus nurodė, jog automobilis buvo daužtas, tačiau tiesioginio daužimo žymės nėra akivaizdžiai matomos. Nurodė, kad tikrinimo akte pasirašė tik kaip apžiūroje dalyvavęs asmuo. Esant įrodytai aplinkybei, jog deklaracijos pildymo metu nebuvo išoriškai matomų transporto priemonės deformacijos, susidarančios dėl transporto priemonės susidūrimo su kitu objektu, požymių, teismas padarė išvadą, jog pagrįstai buvo konstatuota, kad deklaracijoje pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Skundo argumentas, kad dėl kvalifikacijos trūkumo muitinės pareigūnas negali įvertinti transporto priemonės techninės būklės laikytinas nepagrįstu, kadangi į tarnybą muitinėje priimami asmenys, privalantys atitikti konkrečiam darbui atlikti keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Kadangi yra įrodyta, jog automobilio daužimo žymės vizualiai nebuvo matomos, laikytina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 206² straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikytasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, todėl skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

III.

1. Klaipėdos teritorinė muitinė ATP protokole nurodė, jog automobilis nėra daužtas (b.l. 13), todėl pareiškėjo prekės aprašymas deklaracijoje ją apibūdinant kaip - daužtas priekis, yra neteisingas. Vėliau buvo konstatuota, kad automobilis yra su defektais (nėra sveikas), tačiau nėra daužtas, t. y. iškilo ginčas dėl pavartotos sąvokos tinkamumo. Teismo posėdžio metu aiškinantis sąvokų „daužtas“ ir „su defektais“ reikšmes, muitinė ėmė teigti, jog defekto sąvoka skiriasi nuo daužtas tuo, jog daužimas turi būti atsiradęs susidūrimo, smūgiavimo į automobilį metu, t. y. sąvoka vartojama priklausomai nuo defektų atradimo priežasties. Po to, kai teisme apklaustas atestuotas vertintojas A.Zimkus, patvirtino, jog jo nustatyti automobilio defektai galėjo atsirasti tik eismo įvykio metu, susidūrus, muitinė ėmė teigti, jog defektai turi būti akivaizdūs, kad juos galima būtų pavadinti - „daužtas priekis“. Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, jog „automobilio daužimo žymės nėra vizualiai matomos“. Taigi, nuo protokolo surašymo, kuriame buvo suformuluotas kaltinimas, ginčo objektas keitėsi keletą kartų: automobilis nėra daužtas, automobilis su defektais, automobilis daužtas bet automobilio daužimo žymės vizualiai nebuvo matomos.

2. Tokiu būdu, apeliantas yra nubaustas už tai, jog deklaravo automobilį, kuris yra daužtas bet automobilio daužymo žymės nėra vizualiai matomos. Teismas išėjo už pareikšto kaltinimo ribų ir esant įrodytam (teismo konstatuotam) automobilio priekio daužimo faktui, priėmė neteisėtą nutartį.

3. Teismo išvada, kad daužymo žymės vizualiai nebuvo matomos, prieštarauja bylos medžiagai: automobilis buvo apžiūrėtas nepriklausomo, atestuoto turto vertintojo, bei oficialaus gamintojo atstovo Lietuvoje, kurie konstatavo automobilio akivaizdžius ir matomus defektus, apie tai jie pažymėjo Transporto priemonės apžiūros-defekacijos akte Nr.20080924-1-8 (2008-09-24) (b.l. 41) bei UAB „Alvaitransa“ pažymoje. Buvo pateiktos fotonuotraukos.

4. Muitinė sutiko, jog automobilis nėra sveikas, t. y. turi defektus. Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, jog automobilis yra daužtas ir pasisakė, tik dėl daužymo žymių vizualaus matomumo.

5. Automobilio priekinės dalies defektai, atitinka sąvoką -„daužtas priekis“, jie yra vizualiai matomi, nufotografuoti. Prie deklaracijoje pridėtoje sąskaitoje (Invoice), taip pat nurodyta, jog buvo pirktas ne sveikas, o daužtas automobilis.

6. S. A. bei atestuotas vertintojas A.Zimkus teisme patvirtino, jog muitinės aktą pasirašė kaip patikrinime dalyvavę asmenys, ir jie nesutiko su išvada.

7. Muitinė sutinka, kad automobilis yra su defektais, tačiau nesutinka, kad jie galėjo būti įvardinti deklaracijoje kaip daužtas. Tuo muitinė paneigia 2009 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo akto išvadą.

8. Sąvoka „daužtas“ nėra apibrėžta jokiame teisės akte ir negali būti pagrindu nustatant elgesio taisyklę.

9. Į bylą nebuvo teikti jokie įrymai apie pareigūnų gebėjimus įvertinti transporto priemonės techninę būklę. Teismo teiginiai apie tai, jog į tarnybą muitinėje priimami asmenys, privalantys atitikti konkrečiam darbui atlikti keliamus kvalifikacinius reikalavimus, yra prielaida apie jų kompetenciją.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiamas visiems teisiniu santykių subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. N12 -150/2004, Nr. N3-1257/2007, Nr. N444-22072008). Toks aiškinimas iš esmės atitinka Konstitucinio Teismo ne kartą pabrėžtą teisinio tikrumo principą (2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai), bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Administracinių teismų praktika Nr. 10, psl. 67).

11. Nebuvo vadovautasi Viešojo administravimo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintu objektyvumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, taip pat kitais principais įtvirtintais minėtame įstatyme bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 ir 257 straipsniuose, Muitinės įstatymo 7 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai pripažino S. A. kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 2 dalyje, kadangi jis pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarnybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 ir nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį. 2008 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto posto Konteinerių padalinyje LU96 tranzito muitinės procedūrai bendruoju administraciniu dokumentu Nr. 08LTLU9000109AA005 deklaravo lengvąjį automobilį, deklaracijos 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ nurodydamas: L/A HONDA FIS, JUODA, PGM/MT 2008 m. sausio 1 d., K/NR JHMGD38698S009677, 76 KW, CMQ 1500, DŽT PRIEK. Šis įrašas buvo pripažintas tuo, kad S. A. nurodė , jog automobilis daužtas. Patikrinus minėtą automobilį, įforminus muitinės dokumentus, buvo nustatyta, kad minėtas automobilis nėra daužtas.

Apeliantas iš esmės nesutinka su teismo įrodymų vertinimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis atitinka ABTĮ 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

ATPK 209² straipsnio 2 dalis numato, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių kitų su prekių (daiktų) konfiskavimu arba be konfiskavimo.

S. A. pildydamas deklaraciją nurodė, kad automobilio daužtas priekis. Atlikus šio automobilio fizinį patikrinimą, po muitinio įforminimo, buvo nustatyt, kad minėto automobilio priekis nėra daužtas. Apeliantas su šia išvada nesutinka. Taigi, ginčas iš esmės administracinio teisės pažeidimo byloje kilo dėl to, ar deklaruoto automobilio priekis pildant deklaraciją buvo „daužtas“.

Pažymėtina, kad įstatymai nenumato muitinio procedūrų vertinimo prasme sąvokos „daužtas“. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad daužtas automobilis, tai toks, kuris yra apgadintas ir jam būtinas atstatomasis remontas.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus eksperto Artūro Zimkaus teismo posėdžio metu duotą išvadą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad automobilis yra po autoįvykio ir jam buvo atliktas remontas, buvo keistos detalės. Tačiau po remonto yra užfiksuoti automobilio atskirų detalių pakitimai, kurie gali būti įvertinti kaip apgadinimai, bet jie negali būti prilyginti sąvokai „daužtas“. Tokiu būdu pripažinti, kad automobilis yra daužtas, nagrinėjamu atveju negalima, nes automobilio sudaužymai yra pašalinti.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.