Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37243-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 17 val. 40 min., tarpduryje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su buvusia sugyventine I. B. ir mažamečiu sūnumi K. P., gim. (duomenys neskelbtini) metu, tyčia kumščiu sudavė 4 smūgius nukentėjusiajai I. B. į galvą, po to griūdamas pastūmė K. P., dėl ko K. P. kaire ausimi atsitrenkė į durų staktą, taip padarydamas nukentėjusiajai I. B. galvos sumušimą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. B. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, nukentėjusiajam K. P., padarydamas kraujosruvą kairės ausies srityje, nežymiai sutrikdė jo sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. P. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad I. B. yra jo buvusi sugyventinė, su kuria turi 2 vaikus, tarp jų mažametį K. P.. Su I. B. gyveno kartu 14 metų, bet nuo 2018 metų su ja išsiskyrė. 2020 m. rugsėjo 16 d. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Vakare, laiko tikslaus neprisimena, pas jį atėjo jo dabartinės sugyventinės R. K. dukra, kuri pasiskundė, kad K. P. jai įspyrė. Jis norėjo išsiaiškinti, todėl nuėjo pas I. B. į namus. K. P. rado kambaryje. K. P. klausė, kodėl jis taip pasielgė, jis pradėjo atsikalbinėti, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tada I. B. atbėgo į kambarį. Tarp jo ir I. B. taip pat kilo žodinis konfliktas. Po to jie atsidūrė tarpduryje, t. y. tarp kiemo ir koridoriaus. Jis sudavė I. B. dešinės rankos kumščiu smūgius (kiek kartų, neprisimena, galėjo suduoti 4 kartus). Kažkuriuo momentu jis neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo nugara į koridorių ir krisdamas galėjo užgauti sūnų K. P., dėl ko sūnus kaire ausimi galėjo atsitrenkti į durų staktą. Jis tyčia jo nemušė ir sužaloti jo nenorėjo. Grumtynių su I. B. metu jis buvo tai koridoriuje, tai lauke prie durų. Nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio (b. l. 97-98, 108).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. B. parodė, kad N. P. yra buvęs jos sugyventinis, su kuriuo gyveno 14 metų, tačiau maždaug nuo 2018 metų kartu nebegyvena. Turi du bendrus vaikus. Ji šiuo meta gyvena (duomenys neskelbtini), o N. P. gyvena (duomenys neskelbtini). N. P. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir ne kartą yra smurtavęs jos atžvilgiu. 2020 m. rugsėjo 16 d. jos sūnus K. P. buvo lauke su draugais ir tarp vaikų įvyko konfliktas, kuriame dalyvavo ir jos sūnus. Ji minėto konflikto tarp vaikų nematė. 2020 m. rugsėjo 16 d. po 17.00 val., laiko tikslaus neprisimena, būdama lauke prie namo išgirdo iš namų sklindantį triukšmą, šaukė jos sūnus K. P.. Atbėgusi į namus pamatė kambaryje neblaivų N. P.. Jis vadino jos sūnų necenzūriniais žodžiais. Ji liepė jam išeiti, o N. P. pradėjo ją įžeidinėti, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tuo metu ant sūnaus veido ir kūno nematė jokių sužalojimų. Ji varė N. P. iš kambario. Kuomet jis jau buvo kieme, prie lauko durų, o ji buvo koridoriuje, tarpduryje, N. P. sudavė rankos kumščiu 4 smūgius jai į galvą, tiksliau į pakaušį, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Sūnus norėjo atitraukti N. P. ir griebė tėvui už drabužių. Sūnus labai verkė, išsigando. Jos akivaizdoje N. P. nesudavė sūnui jokių smūgių. Jai sūnus pasakojo, kad tarpduryje kuomet ji grūmėsi su N. P., jis nugriuvo ir parvertė sūnų, kuris krisdamas atsitrenkė į durų staktą, užsigavo kairę ausį. Jo ausis ištino, jis juto fizinį skausmą. Pašaliniai asmenys šio įvykio nematė (b. l. 33, 36-37).

2020 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis atėjo pas pranešėją (I. B.) į namus, puolė ant sūnaus ir pranešėjos, trankė per galvą. Sugyventinis pasišalino. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad neblaivus sugyventinis trenkė ranka sūnui K. P. per kairę ausį. Pranešėjai I. B. trenkė kumščiu į viršugalvį. I. B. galvoje užfiksuotas patinimas, K. P. kairėje ausyje užfiksuota kraujosruva (b. l. 17-22).

2020 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2228/2020 (02) nustatyta, kad I. B. konstatuotas galvos sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 16 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas nebūdingas savigynai, tyčiniam savęs žalojimuisi. Sužalojimas nebūdingas griuvimui ar atsitrenkimui į kietus bukus daiktus (b. l. 46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2227/2020 (02) nustatyta, kuria užfiksuota, kad K. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairės ausies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2020 m. rugsėjo 16 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas nebūdingas savigynai, nebūdingas savęs žalojimuisi. Sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir kairės ausies sritimi atsitrenkus į kietą buką daiktą (b. l. 56).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. 18.20 val., alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0320 I. B. nustatytas 0,00 promilių girtumas, o 2020 m. rugsėjo 16 d. 18.20 val. N. P. nustatytas 2,64 promilių girtumas (b. l. 63-64).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad N. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi jis 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 17 val. 40 min., tarpduryje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su buvusia sugyventine I. B. ir mažamečiu sūnumi K. P., gim. (duomenys neskelbtini) metu, tyčia kumščiu sudavė 4 smūgius nukentėjusiajai I. B. į galvą, po to griūdamas pastūmė K. P., dėl ko K. P. kaire ausimi atsitrenkė į durų staktą, taip padarydamas nukentėjusiajai I. B. galvos sumušimą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. B. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, nukentėjusiajam K. P., padarydamas kraujosruvą kairės ausies srityje, nežymiai sutrikdė jo sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniame pranešime ir specialistų išvadose užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis N. P. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamuoju įsakymu spręstinais klausimais sutinka (b. l. 111-114). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 117-118).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi baigtos nesunkios nusikalstamos veikos. Kaltinamojo N. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. N. P. praeityje buvo teistas, tačiau šiuo metu teistumas išnykęs (b. l. 71-73), baustas administracine tvarka (b. l. 74-76), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 80).

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, N. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, bei atsižvelgęs į atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis kaltinamas dviejų smurtinių nusikalstamų veikų padarymu prieš savo buvusią sugyventinę ir mažametį sūnų, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos arešto bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika prieš I. B.) ir BK 140 straipsnio 3 dalyje (nusikalstama veika prieš K. P.) numatytų nusikalstamų veikų padarymą, kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju N. P. padarytų nusikaltimų pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), yra darbingo amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, augina nepilnamečius vaikus, atsižvelgus į tai, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti N. P. taikant mažesnį nei vidurkis – 6 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kurio metu kaltinamojo atžvilgiu taikytina intensyvi priežiūra. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė taikyti intensyvią priežiūrą tik pirmus du mėnesius, tačiau vadovaujantis Lietuvos probacijos tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, intensyvi priežiūra vykdoma visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Kartu su arešto bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam paskirtinos šios pareigos – dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 10 punktai).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 18.15 val. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. 13.53 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika prieš I. B.), 140 straipsnio 3 dalyje (nusikalstama veika prieš K. P.), ir nuteisti jį:

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirti N. P. 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. P. 30 (tridešimties) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 18.15 val. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. 13.53 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant N. P. būti gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (ar kitoje konkrečiai nurodytoje vietoje), laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti N. P. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti N. P., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.