- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-24
- Bylos Nr.
- 1A-757-168-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 1-46-1-00196-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė (pran.), Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2009-05-12 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė dviejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 625 Lt bauda. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2009-05-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį. V. G. pagal LR BK 302 str. 1 d. išteisintas vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Civilinis ieškinys, pareikštas S. J. 906 Lt turtinei žalai atlyginti, tenkintas visiškai ir priteista iš V. G. 906 Lt nukentėjusiosios S. J. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 05 d. apie 9.15 val. iš VŠĮ (duomenys neskelbtini) procedūrinio kabineto, esančio Panevėžio m. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, S. J. priklausantį turtą - rankinę 160 lt vertės, su joje buvusiais daiktais: piniginę 30 Lt vertės, pinigus - 20 Lt, mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG E330 300 Lt vertės su SIM kortele EXTRA Omnitel tinkle 10 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6125 600 Lt vertės su abonentine SIM kortele TELE 2 tinkle 20 Lt vertės, akinius su dėklu bendros 460 Lt vertės, lūpų dažus „Lancome“ 50 Lt vertės, lūpų blizgesį „Loreal“ 36 Lt vertės, lūpų dažus „Loreal“ 40 Lt vertės, knygyno „Pegasas“ dovanų čekį 30 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimo- S. J. priklausančio turto bendros 1756 litų vertės.
Nuteistasis V. G. skundžia 2009-10-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad buvo kaltinamas dviejų veikų, t. y. BK 178 str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d. padarymu. Kaltės neprisipažino tik dėl veikos, numatytos BK 302 str. 1 d, tačiau dėl šios veikos buvo išteisintas. Todėl mano, kad teismas, jį nuteisdamas pagal BK 178 str. 1 d. jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo pagrindu skirti jam švelnesnę bausmę. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad prieš padarant nusikaltimus, dėl etatų mažinimo neteko darbo. Užsiregistravo darbo biržoje, tačiau jam darbo nepasiūlė. Teigia, kad nedarbas ir privertė įvykdyti šiuos nusikaltimus. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad turi dukrą ir pensininkę, ligotą motiną, kuriomis rūpinosi, padėjo. Nurodo, kad jo nusikaltimai nėra visuomenei pavojingi. Norėtų atlyginti nukentėjusiems žalą, tačiau tai padaryti galėtų tik būdamas laisvėje ir dirbdamas.
Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas - tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo veiką ir, laikantis bendrų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), teisingai paskyrė jam bausmę.
Apelianto prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, laikomas nepagrįstu.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri gali būti konstatuota esant bent vienam iš šių trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltinamasis prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltinamasis prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kartu turi būti nustatyta, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytosios veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. savo noru pats neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie pagrobtą S. J. turtą. Byloje nėra duomenų, kad V. G. būtų ketinęs kada nors atvykti ir pranešti apie padarytą veiką. Apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teismų praktikoje nelaikoma, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu kaltininko nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir tik tada jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus. Nukentėjusiajai nusikaltimu padaryta žala buvo sumažinta tik policijos pareigūnų dėka (surasti ir gražinti telefonai Samsung E330 ir Nokia 6125, piniginė). Pats V. G. buvo abejingas nusikaltimo padariniams, ką rodo ir ta aplinkybė, kad jis pavogtą nukentėjusiosios rankinę ir joje buvusius dokumentus išmetė (liudytojos L B. parodymai, b.l. 186). Nusikalstamos veikos padarinių V. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesistengė sušvelninti. Iš nuteistojo V. G. parodymų matyti, kad jis savo elgesio nevertino neigiamai, nukentėjusiosios atsiprašė tik teisme. Nors V. G. teisme ir tvirtino, kad gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nei jo elgesys, nei jokios kitos bylos aplinkybės nerodo, kad jis gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos šios aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės V. G. atsakomybę lengvinančios, nors dėl to nenurodė jokių pagrindžiančių motyvų.
Apeliantas skunde ginčija teismo jam paskirtą per griežtą bausmę ir prašo ją sušvelninti. Toks apelianto prašymas laikomas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir kitas Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles. V. G. nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei ir, pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą, tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Todėl teismas, atsižvelgęs į nuteistojo padidintą pavojingumą visuomenei, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Jam paskirta bausmė už padarytą veiką individualizuota, atsižvelgus į BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes. Skundžiamu teismo nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu padaręs tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, kuris aiškiai nėra atsitiktinis. Vertinant V. G. asmenybę, iki skundžiamo nuosprendžio jo atžvilgiu buvo priimti septyni apkaltinamieji nuosprendžiai už nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei (vagysčių) padarymą. V. G. niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, sistemingai daro administracinės teisės pažeidimus, tame tarpe ir pažeidimus, susijusius su smulkiuoju svetimo turto pagrobimu, už ką jam skirtos administracinės nuobaudos (b. l. 126 – 130). Iš to seka, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir pažeidinėti įstatymus, nekeičia susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos bei savo elgesio būdo. Iš V. G. daromų nusikaltimų ir teisės pažeidimų pobūdžio matyti, jog jo neteisėti veiksmai yra sąlygoti ne kokių nors kitų aplinkybių, bet būtent jo susiformavusių nuostatų, ką rodo ir tokia aplinkybė, kad vogtus daiktus stengėsi parduoti aludėje. Todėl kaip nepagrįstas atmestinas apelianto skundo argumentas, kad jo nusikalstamos veikos padarymui reikšmės turėjo darbo netekimas, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad nuteistasis kur nors anksčiau dirbo. Teismas, įvertinęs virš paminėtas aplinkybes ir tai, kad nėra V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, už jo padarytą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei įstatymo sankcijos vidurkis. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta. Bendrindamas paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teismas taikė BK 63 str. 4 d., 9 d. nuostatas ir prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės vienerių metų šešių mėnesių ir dvidešimt dienų laisvės atėmimo bausmės ir 5 MGL dydžio baudos tik iš dalies pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę (devynis mėnesius ir dešimt dienų laisvės atėmimo) ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams ir 5 MGL dydžio baudą. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir švelninti ją nėra pagrindo. Ši bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.
Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis turi dukrą ir ligotą pensininkę motiną, kurioms reikalinga jo pagalba, jam buvo žinomos ir anksčiau, tačiau jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų padarymo. Be to vien šių aplinkybių buvimas negali būti pagrindu jam švelninti bausmę, kaip ir deklaratyvus teigimas apie norą atlyginti žalą.
Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.