- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 1A-678-383-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- O. K.
- Advokatai
- Elvyra Baltrušienė, Regina Kazlauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo
A. D., nuteistas pagal Lietuvos Respublikos kodekso 284 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė - 4 MGL (520,00 Lt) dydžio bauda;
priteista iš A. D. O. K. 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
priteista iš A. D. O. K. 300,00 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D., nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2010-07-11 apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) būdamas savo sode, sklype Nr. 84, viešoje vietoje sodininkų bendrijos narių akivaizdoje tyčia garsiai necenzūriniais žodžiais išvadindamas gretimame sklype, kitoje tvoros pusėje buvusią kaimynę nukentėjusiąją O. K., trikdė sodo bendrijos gyventojų rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti bei bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. A. D. santykiai su sodo kaimyne yra pašliję seniai, byloje yra pateikta daugybė skundų ir teismo sprendimų, kaip įrodymas, jog konfliktus provokuoja pati nukentėjusioji. Apeliantas teigia, kad jis su kaimyne 2010-07-11 nekonfliktavo, jis tik laistė savo sode veją, kai O. K. jį užsipuolė, kad į jos sklypą bėga vanduo. 2010-07-13 ji parašė prokuratūrai skundą, neva, jis vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Teismas nevertino A. D. kaltę paneigiančių liudytojų parodymų, kaip nevertino tos aplinkybės, kad konfliktinę situaciją išprovokavo pati nukentėjusioji. A. D. jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, o jo sodo sklypas tikrai nėra viešoji vieta BK 284 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos prasme. Apelianto manymu, pati O. K. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, nes ji pati sutrikdė viešosios tvarkos rimtį. Liudytojų J. L. M., B. Č., O. Č. bei K. S. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi teismas neatsižvelgė į kitų byloje galinčių duoti reikšmingus parodymus liudytojų (V. L., D. D., L. D.) parodymus. Taip pat nepagrįstai yra tenkintas O. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi neįrodyta, kad po konflikto ji kreipėsi į gydytojus. A. D. ir O. K. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, konfliktas kilo dėl asmeninių paskatų, jis neketino pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, o apsižodžiavimas buvo kaip atsakas į nukentėjusiosios elgesį ir negali būti vertinamas kaip veiksmas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Pats konfliktas truko trumpai, jį galėjo girdėti tik keli sodų bendrijos nariai, duomenų, kad tai būtų neigiamai paveikę kitų žmonių poilsį, byloje nėra. Be to, pirmas teisiamasis posėdis vyko nedalyvaujant kaltinamojo advokatui, apie įvyksiantį posėdį teismas jo neinformavo, bet pakvietė advokatą iš antrinės teisinės pagalbos kontoros. Tokiu būdu buvo pažeistos kaltinamojo teisės, numatytos BPK 50 str. 2 d. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomus įrodymus, kuriais kaltinamasis galėtų pagrįsti tą aplinkybę, jog pati O. K. provokuoja konfliktus iš keršto ir neapykantos dėl pralaimėtų bylų. Tokiu būdu jis pripažintas kaltu nepagrįstai ir apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Apeliacinio skundo motyvas, kad A. D. neįvykdė Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai A. D. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Nors nuteistasis A. D. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Tai, kad 2010-07-11 A. D. laistė savo sodo sklypą, iš kurio į O. K. sklypą bėgo vanduo, kaupėsi jos darže, užliedamas augančias daržoves, dėl ko O. K. bandė kalbėtis su A. D., tačiau šis į jos pastabas reagavo keiksmais, necenzūriniais žodžiais, patvirtino įvykio vietoje buvę liudytojai – O. Č., B. Č.. Jie buvo netoliese ir girdėjo, kad A. D. O. K. atžvilgiu rėkė necenzūrinius žodžius. Paminėtų liudytojų parodymus tik patvirtino K. S. parodymai, L. M. parodymai. Teismas pagrįstai nevertino liudytojų D. D., L. D. parodymų, kadangi šie liudytojai teigė šiek tiek priešingai. Atsižvelgiant į tai kad jie yra A. D. šeimos nariai, jie yra suinteresuoti, kad A. D. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, tad tokia teismo pozicija yra teisinga. Šioje byloje ištirtais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. D. viešoje vietoje – sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo sklypo Nr. 84 teritorijoje, sodininkų bendrijos narių akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išvadino O. K., tuo trikdė sodų bendrijos gyventojų rimtį ir tvarką.
Nuteistasis nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl to, kad jo manymu, sodo sklypas nėra viešoji vieta. Tokia jo pozicija nepagrįsta ir štai dėl ko. Neabejotina, kad nusikalstama veika įvykdyta viešoje vietoje - tai yra vietoje, kurioje įprasta lankytis žmonėms. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti vienu ar keliais BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytais veiksmais (necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu), kuriais yra trikdoma visuomenes rimtis ar tvarka. Šios aplinkybės buvo nustatytos. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, staiga pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką sudarantys veiksmai pasireiškė viešojoje vietoje (šiuo atveju sodininkų bendrijos sklypo teritorijoje, kuri nėra aptverta aukšta tvora)tada, kai aplink buvo kitų žmonių. Necenzūrinių žodžių vartojimas nukentėjusiosios atžvilgiu viešoje vietoje trikdė sodininkų bendrijos gyventojų rimtį ir tvarką.
Skundo argumentas, jog nepagrįstai yra tenkintas O. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi neįrodyta, kad po konflikto ji kreipėsi į gydytojus, nepagrįstas. Visiškai neturi reikšmės tai, kad O. K. po konflikto nesikreipė į gydytojus. Svarbu tai, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų A. D. veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išvadino nukentėjusiąją O. K., dėl to ji buvo pažeminta, dvasiškai sukrėsta, patyrė stresą. Nukentėjusioji nurodė, kad po šio įvykio pablogėjo jos sveikata, gydėsi vaistais, tačiau įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, nepateikė, dėl to nesprendžiamas turtinės žalos atlyginimo klausimas. Tiesioginis BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos objektas yra viešoji tvarka. Be tiesioginio objekto šiuo konkrečiu atveju, yra ir fakultatyvinis – žmogaus garbė ir orumas. A. D., keikdamas O. K. necenzūriniais žodžiais, be viešosios tvarkos, pažeidė ir nukentėjusiosios garbę bei orumą. Asmens garbė bei orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsniuose. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę bei orumą gina ir civilinė teisė. CK 1.114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas. Šioje byloje jos įgyvendintos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
Be to, skunde teigiama, kad pirmas teisiamasis posėdis vyko nedalyvaujant kaltinamojo advokatui, apie įvyksiantį posėdį teismas jo neinformavo, bet pakvietė advokatą iš antrinės teisinės pagalbos kontoros. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę turėti laiko bei galimybių pasirengti gynybai ir gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 10 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7, 8 dalys). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. išaiškinta teisė turėti gynėją, kuria jis nurodė E. Baltrušienę (b. l. 91), kuri jį gynė tiek ikiteisminio tyrimo metu – papildomos apklausos metu, tiek susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 108). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjas paskirtas pagal BPK 51 str. 1 d. 2 p. Kaltinamasis nesutiko su valstybės paskirtos advokatės dalyvavimu teismo posėdyje, prašė nagrinėti bylą jo pasirinktai advokatei dalyvaujant. Kaltinamojo pasirinkta gynėja advokatė teismo pasėdyje nedalyvavo dėl ligos, ji prašė atidėti teismo posėdį. Nustatyta, kad teismas posėdžio 2011-05-09 neatidėjo, procese dalyvavo valstybės paskirta gynėja advokatė, kadangi kaltinamasis gynėjos prašymą atidėti posėdį pateikė jau po 2011-05-09 posėdžio. Tokiu būdu jo teisė į gynybą buvo garantuota. Kitame posėdyje 2011-06-28 jau dalyvavo kaltinamojo pasirinkta gynėja, todėl skundo argumentas, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomus įrodymus, kuriais kaltinamasis galėtų pagrįsti tą aplinkybę, jog pati O. K. provokuoja konfliktus iš keršto ir neapykantos dėl pralaimėtų bylų. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas atmetė kaltinamojo gynėjos prašymą prijungti prie bylos jo pateiktus teismų sprendimus, kadangi šie dokumentai nėra susiję su nagrinėjama byla ir jokių nei patvirtinančių, nei paneigiančių kaltinamojo versiją nepatvirtina. O. K. skundai negali būti vertinami kaip įrodymas šioje byloje dėl to, kad ji provokuoja konfliktus. Pažymima tai, kad O. K. yra garbaus amžiaus moteris, bet kokiu atveju kaltinamasis neturi jokios teisės ją įžeidinėti, o jeigu jis mano, kad kokiais nors jos veiksmais buvo pažeisti jo interesai, jis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl pažeistų teisių gynimo. Šiuo gi atveju nustatyta neabejotinai, kad jis savo nekultūringu elgesiu, elgdamasis nepagarbiai senyvo amžiaus moters atžvilgiu, vartojo necenzūrinius žodžius, keikėsi, plūdo O. K. viešoje vietoje, dėl ko jam BK 284 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika inkriminuota visiškai pagrįstai.
BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodo, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kauno rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl A. D. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 2 d., padarymo.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma A. D. kaltę patvirtino, įvykdžius nuosprendyje paminėtą nusikaltimą. Todėl apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš A. D. penkis šimtus litų nukentėjusiajai O. K. už advokato paslaugas ją atstovaujant apeliacinėje instancijoje.