- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- A15.-5211-1058/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- G. K.
- Nukentėjusysis
- N. S.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. 2019 m. spalio 1 d., apie 17.44 val., Vilniuje, Antakalnio g. 84, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį, t. y. persirikiuodamas į kitą važiavimo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pirmoje eismo juostoje važiavusio automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo N. S., jį kliudė ir nesustojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 bei 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdyje G. K. kaltę pripažino ir galėjosi dėl savo veiksmų, juos vertino blogai ir ateityje žadėjo nekartoti, atsiprašė N. S.. Parodė, kad važiavo antra eismo juosta ir persirikiuodamas į pirmąją nesilaikė pakankamo atstumo bei kontaktavo su pirmąja eismo juosta važiavusiu automobiliu. Tai suprato. Po susidūrimo nesustojo ir nuvažiavo į šalimais buvusį kiemą. Teigė, nenorėdamas trukdyti eismui. Iš automobilio išlipo tik po kurio laiko. Važiavo būdamas neblaivas.
Administracinio nusižengimo protokole atsakomybėn traukiamas G. K. savo nuomonės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo neišreiškė (b. l. 1).
Be G. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys įrodymai: G. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio J. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 1 d., apie 17.44 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Antakalnio g. 84, susidūrė automobiliai „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešė automobilio „BMV“ vairuotoja, teigė, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo į kiemą, laukia. Atvykus minėtu adresu, gatvėje juos pasitiko „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, N. S., kuri paaiškino, kad į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis, „Toyota Avensis“, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliai važiavo Antakalnio g., mažėjančia tvarka. „BMW“ automobilis pirma eismo juosta, o „Toyota“ rikiavosi, iš antros į pirmą, rikiuodamasis apgadino automobilį „BMW“. Po eismo įvykio „Toyota Avensis“ vairuotojas su automobiliu įvažiavo į šalimais esantį kiemą. Priėjęs vairuotojas atėjo ir bendravo su pareigūnais. Vairuotojas buvo galimai neblaivus: judesiai nekoordinuoti, sklido alkoholio kvapas, motorika buvo sutrikusi. Iš karto prisipažino, jog šiandien, apie 13 val. vartojo alkoholinius gėrimus. Nustatyta, kad automobilį „Toyota“ vairavo G. K.. Automobilyje „BMW“ taip pat važiavo vaikas J. S.. „Toyota Avensis“ vairuotojui buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas glitumas - pirmu pūtimu 2,41 promilių, antru – 2,39 promilių (b. l. 5); iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. spalio 1 d., apie 17.44 val. pranešėja N. S. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog Vilniuje, Antakalnio g. 84, susidūrė pranešėjos vairuotas automobilis „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėja teigia, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo į kiemą (b. l. 6); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 9); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, o automobiliui „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas (b. l. 10); nukentėjusiosios N. S. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 1 d., apie 17.40 val. vairavo automobilį „BMW 728“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Važiavo Antakalnio g., link Šilo g., pirma eismo juosta. Kelio danga buvo sausa. Persirikiuojantis iš antros eismo juostos automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Įjungęs avarinius žibintus, jis palengva pradėjo važiuoti ir nusuko į dešinę, artimiausią kiemą, prie Antakalnio g. 84 namo. Ilgą laiką vairuotojas sėdėjo mašinoje, paskui išlipo ir dar ilgai rūkė prie mašinos. Priėjo tik jį pakvietus po 10-15 minučių. Nuo „Toyota“ vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Iš karto po įvykio paskambino 112. Automobilio „BMW 728“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra jos vyras A. S.. Automobilyje važiavo su sūnumi J. S.. Automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu Gjensidige draudimo bendrovėje (b. l. 11-12); AAS „BTA Baltic Insurance Company“ remonto suvestinėje nurodyta, kad automobilio „BMW 728“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina yra 750,80 EUR (b. l. 13); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra G. K. (b. l. 14); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilio „BMW 728“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 16, 18).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi KET 9 punktas įtvirtina bendro pobūdžio pareigą būti pakankamai atidiems ir rūpestingiems. KET 14 punktą 14. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Administracinė atsakomybė už reikalavimų duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, nesilaikymą numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. K. nesilaikė atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį, t. y. persirikiuodamas į kitą važiavimo juostą, atsakomybėn traukiamas asmuo neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pirmoje eismo juostoje važiavusio automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį kliudė. Automobilių susidūrimo faktą patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, taip pat papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti abiem transporto priemonėms padaryti apgadinimai. Apgadinimų pobūdis atitinka ir leidžia spręsti, jog apgadinimai padaryti būtent nagrinėjamo eismo įvykio metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad G. K. veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas šalina iš kaltinimo KET 14 punktą, kadangi nors šiuo atveju G. K. ir vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau neblaivumas jam kaip nusižengimo požymis nėra inkriminuojamas, be to, už vairavimą esant neblaiviam asmuo nuteistas baudžiamojo proceso tvarka.
KET 219.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Tuo atveju jeigu su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutaria, į eismo įvykio vietą kviečiama policija (KET 220 punktas). Kaip matyti, KET taisyklės įpareigoja vairuotojo nepasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos tokiu atveju traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K., būdamas atsakingas už eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo, nevertino savo veiksmais padarytos žalos, net nebandė kalbėtis su kita eismo dalyve (automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja) dėl eismo įvykio aplinkybių ar pildyti eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį policijai taip pat nepranešė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš nukentėjusiosios N. S. parodymų nustatyta, jog G. K. neabejotinai suprato sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs jos transporto priemonę, kadangi po susidūrimo jis įjungė avarinius žibintus. Byloje pateiktos automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuotas apgadinimų pobūdis, liudija ne tik tai, kad susidūrimo būta stipraus, bet ir tai, jog automobiliai, be kita ko, kontaktavo ir priekinėmis durimis, taigi G. K. negalėjo nepastebėti ir nepajusti susidūrimo su kita transporto priemone. Akivaizdžiai supratęs, kad sukėlė eismo įvykį G. K. iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nors G. K. įsuko į netoliese buvusį artimiausią kiemą, tačiau pats jis prie nukentėjusiosios nepriėjo, eismo įvykio aplinkybių nesiaiškino, į eismo įvykio vietą grįžo tik priverstas aplinkybių, t. y. tik po to, kai nukentėjusioji iškvietė pareigūnus ir paskambino vyrui, kuris ir atvedė G. K.. Pažymėtina, kad G. K. įvykio metu buvo girtas, jam nustatytas vidutinis girtumas, už ką jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, taigi atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo pagrindą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Iš byloje esančios AAS „BTA Baltic Insurance Company“ remonto suvestinės matyti, jog automobilio remonto kaina sudaro 750,80 EUR, t. y. eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl G. K. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, G. K. atsakomybę sunkina tai, kad administraciniai nusižengimai padaryti neblaivaus asmens, kas turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taip pat įvertinama G. K. asmenybė – baustas administracine tvarka, nuobaudos negalioja, už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti G. K. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas artimas minimaliam ANK 417 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų baudų dydžiui. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių (ANK 417 straipsnio 9 dalis), o 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju G. K. šiurkščiai pažeidė KET taisykles, apgadinęs kitą transporto priemonę iš eismo įvykio vietos jis pasišalino, siekdamas išvengti tiek gresiančios administracinės, tiek ir baudžiamosios atsakomybės. Praeityje G. K. tik vieną kartą baustas už KET reikalavimų pažeidimą, tačiau šiuo atveju padarytų nusižengimų pobūdis, jais sukelti padariniai, sukeltas pavojus eismo saugumui, sudaro pagrindą taikyti G. K. administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jo dydį nustatant sunkesnio iš nusižengimų, t. y. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, atveju nustatytuose ribose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 65 EUR dydžio baudą.
G. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 150 EUR dydžio baudą.
G. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienerių metų laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir G. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 150 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19106339351.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.