Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivilta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1780-638/2017 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Autalis“, uždarosios akcinės bendrovės „Serpantino paslaugos“, bendraieškės uždarosios akcinės bendrovės „Himėja“ pareiškimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eivilta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Autalis“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti UAB „Eivilta“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. užsakymo sutartį Nr. 16/09/21/1113 ir 2016 m. rugsėjo 27 d. užsakymo sutartį Nr. 16/09/27/1114. Bendra neįvykdytų įsipareigojimų suma sudaro 8 144,32 Eur.Kreditorė UAB „Serpantino paslaugos“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti UAB „Eivilta“ bankroto bylą, kadangi iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovė pilnai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir liko skolinga ieškovei 1 021,91 Eur.Bendraieškė UAB „Himėja“ prašė iškelti atsakovei UAB „Eivilta“ bankroto bylą, kadangi atsakovė yra skolinga 37,91 Eur ir 579,24 Eur dėl pavėluoto įsiskolinimo administravimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Eivilta“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė N. M..Teismas, įvertinęs atsakovės 2016 metų balanso duomenis, nustatė, kad atsakovė turėjo turto iš viso už 87 208 Eur, iš jo ilgalaikis turtas sudarė 10 398 Eur, trumpalaikis turtas – 76 235 Eur (atsargos – 70 009 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 5 695 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 531 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 79 487 Eur, iš kurių per vienerius mokėtinos sumos sudaro 71 373 Eur. 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 metus duomenimis, įmonė dirbo nuostolingai ir nuostoliai sudarė 7 553 Eur. Tuo tarpu pagal atsakovės pateiktą balansą už 2017 metų sausio, vasario mėnesius, įmonė turėjo turto už 94 355 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 10 171 Eur, trumpalaikis turtas – 83 647 Eur (atsargos – 69 698 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 5 080 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 8 869 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 81 977 Eur, iš kurių per vienerius mokėtinos sumos sudaro 74 674 Eur. Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 metų sausio, vasario mėnesius duomenimis, įmonė dirbo nuostolingai ir nuostoliai sudarė 104 Eur.Teismas sprendė, jog nors atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 57 075,81 Eur, tačiau iš pateikto kreditorių sąrašo „Tiekėjai“ nėra galimybės nustatyti atsiskaitymo terminų, t. y., ar kitos kreditorių skolos nėra pradelstos, kas sudaro prielaidas abejoti šio sąrašo išsamumu ir pilnumu. Be to, pagal viešai prieinamus duomenis 2017 m. kovo 17 d. atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) buvo 4 551,50 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 21 d. duomenimis, atsakovės skola sudarė 682,87 Eur. Šie kreditoriai atsakovės kreditorių sąraše nėra nurodyti. Vadinasi, bendra pradelstų įsipareigojimų suma sudarytų 62 310,18 Eur. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Eivilta“ yra nemoki, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, iš esmės nevykdo savo įsipareigojimų, neatsiskaito su kreditoriais, pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto faktinės (realios) vertės, įmonė veikia nuostolingai, dėl ko atsakovei keltina bankroto byla Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu. Vadovaudamasis ĮBĮ nustatytais reikalavimais, teismas paskyrė atsakovės bankroto administratorių.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kitų asmenų pareiškimai

Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovių ieškinius, taip pat priimti pateikiamus įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovės veikla – vartų (garažo, kiemo, priešgaisrinių, kt.), tvorų, kitų įvairių nestandartinių ir standartinių metalo gaminių gamyba. Formaliai įmonė yra nemoki, tačiau su statybomis susijusiame versle toks formalus požiūris ir vertinimas netinka, nes paprastai vėluoja užsakovų atsiskaitymai, taip pat siekiant galutinio apmokėjimo reikia užbaigti projektus, pirkti medžiagas esamiems ir naujiems objektams, atsiskaityti su darbuotojais. Todėl balanso ir pradelstų skolų aritmetinis lyginimas neparodo tikrosios įmonės finansinės būsenos. Tuo labiau, kai pradelstos skolos tik 10 000 Eur viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.Teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį, turėjo daugiau dėmesio skirti įmonės veiklos tęstinumo patikrinimui. Įmonėje šiuo metu dirba 9 darbuotojai, atsakovė 2017 m. turi 13 vykdomų objektų bei pasirašė tris naujas sutartis. Atsakovė taip pat išsprendė ginčą su savo pagrindine kreditore (ieškove) UAB „Autalis“, kuriai buvo pastatyti garažo vartai pagal 2016 m. rugsėjo 27 d. užsakymo sutartį Nr. 16/09/27/1114 ir atsakovė pateikė ieškovei 1 515,44 Eur sąskaitą už atliktus darbus.Su ieškove UAB „Serpantino paslaugos“ šiuo metu vyksta ginčas dėl atliktų darbų kokybės, todėl ieškovė negali būti priskiriama prie atsakovės kreditorių ir atitinkamai neturi procesinių teisių pagal ĮBĮ teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.Ieškovė UAB „Autalis“ prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė melagingai nurodo, kad su pagrindine kreditore UAB „Autalis“ ginčas yra išspręstas. Atsakovė pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. užsakymo sutartį Nr. 16/09/21/1113 ir 2016 m. rugsėjo 27 d. užsakymo sutartį Nr. 16/09/27/1114 buvo įsipareigojusi įrengti iš viso 5 garažų vartus už bendrą 9 144,32 Eur sumą, tačiau įrengė tik vienerius ir pateikė sąskaitą 1 515,44 Eur sumai. Atsakovė iki šiol nepateikė pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros bei nepateikė darbų priėmimo-perdavimo akto. Tikimybės, kad atsakovė pilnai įvykdys savo įsipareigojimus, nėra.UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, atsakovės įsiskolinimai VSDFV sudaro 4 634,89 Eur (ieškinio pateikimo dieną buvo 1 410,86 Eur), įregistruoti 6 atsakovės turto areštai (ieškinio pateikimo dieną buvo du), be bankroto bylos atsakovei iškelta dar 19 kitų bylų (ieškinio pateikimo dieną jų buvo 13).Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti uždarosios akcinės bendrovės „Jepu“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Stogana“ pareiškimai, kuriais Lietuvos apeliacinio teismo prašoma pareiškėjas įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Pareiškimuose nurodoma, kad pareiškėjos su atsakove buvo sudariusios sutartis, tačiau atsakovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė arba įvykdė juos netinkamai, todėl būdamos atsakovės kreditorėmis pareiškėjos turi suinteresuotumą bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – raštą UAB „Fertig“; PVM sąskaitą-faktūrą UAB „Autalis“, susirašinėjimo su UAB „Serpantino paslaugos“ kopijas; pirkėjų sąrašą. Šie duomenys, apeliantės vertinimu, pagrindžia skundo argumentus ir paneigia bankroto bylos iškėlimo pagrindų buvimą. Priešinga šalis turėjo galimybę pasisakyti dėl šių įrodymų priėmimo ir vertinimo. Įvertinus aplinkybę, kad dalis dokumentų buvo sudaryti jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, spręstina, kad atsakovė neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau, todėl teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus, pareiškiančio reikalavimą įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo metu, procesinė padėtis atitinka jo poziciją byloje, t. y. kreditorius, iki bankroto bylos iškėlimo reiškiantis savarankišką reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstoja į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, o kreditorius, tik palaikantis bankroto bylos iškėlimą – kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-274/2012). Taigi, nors įstatymas ir teismų praktika suteikia teisę kreditoriams įstoti į bankroto bylą trečiojo asmens statusu, tačiau trečiųjų asmenų įtraukimas į bankroto bylą pasirengimo stadijoje siejamas su nutarties įmonei iškelti bankroto bylą priėmimo momentu. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu paprastai tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-274/2012). Nagrinėjamu atveju UAB „Jepu“ ir UAB „Stogana“ pareiškimus įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, pateikė tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, nors pirmosios instancijos teismas jau buvo priėmęs nutartį iškelti atsakovei UAB „Eivilta“ bankroto bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Jepu“ ir UAB „Stogana“ įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, šioje bankroto bylos proceso stadijoje nėra galimas. Be to, CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatos nesuteikia apeliacinės instancijos teismui kompetencijos įtraukti trečiuosius asmenis į bylos nagrinėjimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti atsakovei bankroto bylą pareiškėjos, kaip atsakovės kreditorės, turi teisę pasinaudoti ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje reglamentuota teise ir procesines teises ir pareigas atsakovės bankroto byloje įgys teismui patvirtinus jų reikalavimus.

Dėl bylos esmės

Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė apeliantei bankroto bylą dėl nemokumo. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės nemokumo padarė remdamasis 2016 metų ir 2017 metų sausio, vasario mėnesių finansinės atskaitomybės duomenimis. Teismas konstatavo, kad jau 2016 metais atsakovė veikė nuostolingai (patyrė 7 553 Eur nuostolių), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 71 373 Eur ir viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (87 208 Eur). 2017 metų sausio, vasario mėnesiais atsakovė toliau veikė nuostolingai (per 2 mėnesių laikotarpį patyrė 104 Eur nuostolių), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 74 674 Eur ir viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (94 355 Eur). Teismas tinkamai įvertino atsakovės pateikto kreditorių sąrašo duomenis ir jų įtaką atsakovės (ne)mokumo nustatymui. Argumentų dėl šio vertinimo atskirajame skunde nėra pateikta. Skundo teiginių apie ginčo su ieškove UAB „Autalis“ išsprendimą ieškovė nepripažįsta. Duomenų apie ieškovės UAB „Serpantino paslaugos“ kreditorinio reikalavimo ginčijimą teisme nepateikta.Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokiu bylos duomenų vertinimu ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, sprendžia, kad teismas tinkamai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės turimu turtu ir įsipareigojimais, bei padarė teisingą išvadą, kad įmonei keltina bankroto byla. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir nepateikė duomenų, paneigiančių tokių teismo išvadų pagrįstumą, ir savo mokumo ne tik neįrodinėja, bet iš esmės jį pripažįsta. Apeliantės pateikti dokumentai teismo išvadų dėl atsakovės nemokumo nepaneigia. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas, vertindamas jos finansinę padėtį, turėjo daugiau dėmesio skirti įmonės veiklos tęstinumo patikrinimui, kadangi įmonė gali tęsti veiklą, 2017 m. turi 13 vykdomų objektų bei pasirašiusi tris naujas sutartis. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir bankrutuojanti įmonė gali tęsti ūkinę komercinę veiklą, o gavus pakankamai pajamų, atsiskaičius su visais kreditoriais ir bankroto administratoriui pateikus teismui tai įrodančius dokumentus, teismui atsirastų pagrindas nutraukti įmonės bankroto bylą pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės ir kitus duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.