- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- I2-14624-641/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04527-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- Y. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Y. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą skundu, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos (toliau – LR) vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Sprendimas) dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi; įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi LR keitimo, atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir faktines aplinkybes.
2. Pareiškėjas skundu su Departamento Sprendimu nesutiko. Paaiškino, jog UAB „E.“ (toliau – Darbdavys) jis dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą su darbo sutartyje nurodytu valandiniu įkainiu, todėl kiekvieno mėnesio darbo užmokestis buvo dinamiškas, priklausė nuo faktiškai išdirbto darbo laiko, darbo naktį ir per šventines dienas, o tarpininkavimo rašte esantis mokėti 1 387 Eur dydžio darbo užmokestis buvo nurodytas kaip vidutiniškas už 160 val. per mėnesį (be jokių spec. sąlygų). Apie Darbdavio veiklos pobūdį ir specifiką, tiek jis, tiek ir Darbdavys, tiek Darbdavio motininė įmonė teikė paaiškinimus Departamentui raštu. Pažymėjo, kad be darbo užmokesčio darbuotojai gauna ir kitas išmokas, kaip pavyzdžiui, dienpinigius, todėl galutinio darbo užmokesčio iš anksto numatyti objektyviai neįmanoma, kaip ir neįmanoma numatyti atostogų poreikio, kuris šiuo konkrečiu atveju buvo sąlygotas išimtinai dėl asmeninių priežasčių. Darbuotojai, o tame tarpe ir pareiškėjas, turi ir turėjo teisę į skirtingų rūšių atostogas, kasmetines, o jeigu tokių neturėjo sukaupę galėjo pasinaudoti nemokamomis atostogomis. Taigi jo gaunamos draudžiamosios pajamos skirtingais laikotarpiais buvo mažesnės ne dėlto, kad Darbdavys nesilaikė tarpininkavimo rašte numatyto planuojamo mokėti darbo užmokesčio ar jį kažkokiu būdu, tyčia ar dėl neatsargumo sumažinus, o jis sumažėjo dėl pareiškėjo neapmokamų atostogų laikotarpių. Pareiškėjas tvirtino esantis dėkingas Darbdaviui, kad jo ir kitų darbuotojų prašymai buvo lanksčiai tenkinami, nebandoma lįsti į darbuotojų asmeninius gyvenimus, siekiant išsiaiškinti kokio turinio tos asmeninės priežastys, vertinant ar jos yra pakankamai svarbios, o priešingai bandoma ieškoti būdų efektyviai planuoti darbą, formuoti darbuotojų ekipažus (darbą su porininku) ir toliau noriai, lygiomis teisėmis su kitais, užtikrinti užimtumą.
3. Mano, kad Departamentas neteisingai interpretuoja jo darbo užmokesčio mažėjimą, nes nors darbo užmokestis tam tikrais mėnesiais buvo mažesnis nei buvo nurodyta tarpininkavimo rašte, tai buvo tik dėl objektyvių aplinkybių – pareiškėjo nemokamų atostogų, kurios buvo paimtos dėl neišvengiamų asmeninių priežasčių, o ne dėl darbo sutarties pakeitimo ar ketinimo kurti „butaforinę“, tariamą darbo funkciją. Šios atostogos jam buvo būtinos dėl šeimyninių aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti, ir jos neturėtų būti laikomos darbo santykių tikrumo indikatoriumi, nes darbo santykių tikrumas turi būti vertinamas ilguoju laikotarpiu, o ne per kelis mėnesius. Tvirtino, jog vien darbo užmokesčio dinamiškumas negali leisti teigti, kad darbo santykiai nėra ir nebuvo tikri ar realūs. Darbo santykių realumą pareiškėjas taip pat komandiruotės įsakymais, veiklos ataskaitomis, įrodančiomis, kad pareiškėjas vykdė tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją, krovinio pervežimus vykdė skirtingose šalyse ir yra pasiryžęs toliau tęsti savo darbo santykius.
4. Tvirtino, jog Departamentas neturėjo pagrindo teigti, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi LR, nes jis nuolat gaudavo darbo užmokestį, dienpinigius ir pajamas iš papildomos veiklos – pavėžėjo veiklos įmonėje B. O., o tai įrodo į bylą pateiktas jo banko sąskaitos išrašas. Nurodė, kad iš jo banko sąskaitos duomenų galima nustatyti, kad per 19 mėn. pareiškėjas generavo vidutiniškai 43 000 Eur pajamas, kas vidutiniškai yra virš 2 tūkstančių eurų per mėnesį, o matomas lėšų likutis banko sąskaitoje, kaip santaupos, leidžia teigti, kad jo turimos lėšos yra pakankamos ir reguliarios pragyventi LR. Teigė, jog įstatymai nenumato, kad lėšos būtinai turi būti gaunamos tik iš darbo santykių, todėl svarbu, kad asmuo galėtų įrodyti, jog turi pakankamai reguliarių pajamų, nepriklausomai nuo jų šaltinio, kad galėtų pragyventi Lietuvoje, save išlaikyti be papildomos socialinės pagalbos. Nesutiko su Departamento teiginiu, kad Darbdavys negali aprūpinti pareiškėjo nuolatiniu darbu visą darbo laiką už tarpininkavimo rašte nurodytą 1 387 Eur mėnesinį darbo užmokestį ir suteikė pagrindą asmeniui piktnaudžiauti nustatytomis Departamento procedūromis, nes Darbdavys, kaip ir visas tarptautinių krovinių pervežimo sektorius, šiuo metu stokoja ir kenčia nuo darbuotojų trūkumo, o ilgamečiai įsipareigojimai klientams, ir naujų transporto priemonių įsigijimas, dar labiau padidins darbuotojų poreikį. Nurodė, jog jau šiuo metu Darbdavys demonstruoja organišką augimą ir yra orientuotas į naujų darbuotojų paieškas, tačiau darbuotojų atostogų prašymai negali būti ignoruojami, nes esant tokiai deficitinei tolimųjų reisų vairuotojų rinkai, darbdaviai stengiasi išlaikyti savo konkurencingumą prieš kitus, kuriant artimą ryšį su darbuotojais, bei siūlant lanksčias darbo sąlygas, individualų požiūrį į kiekvieną asmenį ir jo poreikius. Tikino, jog nei jis, nei Darbdavys jokiu būdu neturi jokio intereso kurti schemų piktnaudžiavimui, nes Darbdaviui itin svarbus geras vardas, reputacinis fonas, o visas savo pastangas ir laiką ši įmonė skiria efektyviam darbo organizavimui ir realių, o ne fiktyvių darbo vietų kūrimui, todėl neturi jokio pagrindo apeiti Departamento procedūras.
5. Nesutiko ir su Sprendimo teiginiu, jog pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ryšių LR, nes LR teisės aktuose nėra vienareikšmiškai apibrėžta, kiek laiko turėtų trukti ilgalaikiai ekonominiai ryšiai. Tai priklauso nuo konkretaus atvejo ir teisinių normų konteksto, kuriame ši sąvoka yra naudojama. Tvirtino, jog migracijos teisėje ilgalaikiai ekonominiai ryšiai gali būti suprantami kaip nuolatinis ir stabilus darbas, verslo vykdymas ar kita veikla, kuria asmuo gauna pajamų Lietuvoje per tam tikrą laiką. Paprastai tai gali būti siejama su laikotarpiais nuo 6 mėnesių iki kelerių metų, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pabrėžė, kad jau nuo 6 mėnesių darbo santykių turėjimas, verslo vykdymas (paslaugų teikimas), mokesčių mokėjimas būtų vertinamas kaip ilgalaikių ekonominių ryšių LR turėjimu, o pareiškėjas buvo ir yra susietas darbo santykiais su skirtingas Lietuvos darbdaviais nuo 2020 m. sausio mėn. Taigi draudžiamas pajamas generuoja jau virš 4 metų, atitinkamai mokėdamas mokesčius tiek iš darbo, tiek iš individualios veiklos.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjui buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR įmonėje UAB „H.T.“) ir 2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 29 d. 2023 m. spalio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą prašymu leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „E.“. Prie šio prašymo pridėtame tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1 387 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Minėtomis sąlygomis 2023 m. lapkričio 6 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį.
7. Paaiškino, kad Departamentas patikrino duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – VSDFV) ir iš jų nustatė, kad pareiškėjas UAB „E.“ yra įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 1 d. ir jam per visą įdarbinimo laikotarpį nei karto nebuvo mokėtas Darbdavio tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 387 Eur. Taip pat nustatė, kad pareiškėjui 2024 m. kovo mėn. (1 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis atitinkantis LR Vyriausybės nustatytą mėnesinę algą (toliau – MMA; 1 106,53 Eur), o 6 mėnesių laikotarpį, t. y. 2023 m. gruodžio-2024 m. vasario mėn., 2024 m. balandžio-birželio mėn. buvo mokėtas mažesnio, nei 1 MMA dydžio darbo užmokestis (447,92 - 753,86 Eur). Taip pat nurodė, jog pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. vykdo individualią veiklą – keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.
8. Išnagrinėję surinktą informaciją ir vadovaudamasis UTPĮ nuostatomis, nurodė 2024 m. liepos 31 d. priėmę Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LR, kadangi buvo nustatyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuoti privalomieji atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai, kai: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės ir užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi LR. Paaiškino, jog viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi turėti pakankamai lėšų ir (ar) gauti reguliarias pajamas, kurių pakaktų pragyventi LR (UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis yra vertinamas atsižvelgiant į LR socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo LR lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi LR užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi (Leidimų laikinai gyventi LR užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau - Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis). Nurodė, jog užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam, nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo LR lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi LR, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį LR užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi yra 1 MMA.
9. Pabrėžė, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, sietinos su jo darbo pobūdžiu, darbo laiko apskaita, išmokomis, atostogomis, nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai, kadangi pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau ginčo Sprendimu buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti ir gauti darbo užmokestį pas Darbdavį. Departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi LR. Pareiškėjui negaunant UTPĮ nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR. Preziumavo, kad pareiškėjui yra žinomi UTPĮ įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui). Pažymėjo, kad panašaus pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi LR. O ginčo atveju pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis ir jis neatitiko MMA dydžio. Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių UTPĮ nustatytų kriterijų, mano pagrįstai, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikinę pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LR, nes tai yra imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, o nustačius bent vieną jų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teigė, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR ir jam tenka pareiga pagrįsti UTPĮ numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi LR išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Pažymėjo, kad teisė atvykti į LR ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus
10. Pabrėžė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl neapmokamų atostogų (dėl šeimyninių aplinkybių) aptaro teisinio reguliavimo kontekste nėra reikšminga, nes leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu – darbo tikslu ir aiškiai nurodytomis sąlygomis. Taip pat ši aplinkybė nepaneigia to, kad pareiškėjas patikrinimo laikotarpiu pragyvenimui LR reguliarių pakankamų lėšų neturėjo. Teisės aktai numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų LR reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant leidimo laikinai gyventi šalyje ir darbdavio tarpininkavimo rašte. Nurodė, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi LR, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo. Ši aplinkybė gali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi LR.
11. Nurodė, jog nereikšmingos aplinkybės ir dėl pareiškėjo vykdomos individualios veiklos, kadangi pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi LR, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Priešingu atveju susidarytų paradoksali situacija, kai asmuo, turėdamas jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir jo galiojimo laikotarpiu nesilaikydamas UTPĮ nustatytų sąlygų, dėl kurių šis leidimas jam ir buvo išduotas, įgytų besąlyginę teisę šį leidimą pakeisti. Prašė atmesti kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl jo ryšių su LR, ne pareiškėją su LR iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nėra vertinami kaip ilgalaikiai. Taip pat laikė nesuprantamais pareiškėjo skundo teiginius apie Darbdavio veiklos pobūdį.
12. Atkreipė dėmesį, kad Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjas teikdamas prašymą pateikė duomenis, kurie neatitiko tikrovės bei dėl to, kad neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi LR, o pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų D. S. nustatytus faktus. Pažymėjo, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek LR Viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, Departamentas priimdamas Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose (kaip tai numato UTPĮ reikalavimai), todėl nėra jokių indikacijų, kurios leistų manyti ar teigti, kad Departamentas priimdamas Sprendimą viršijo savo kompetencijas. Todėl mano priėmę teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normas pritaikę tinkamai, Sprendime motyvus išdėstę adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, parėmę surinktais duomenimis, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjui ir atsakovui 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo pranešimais tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 4 d. prašymu prašė, o atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
14. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. liepos 31 d. priimto Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi LR darbo tikslu, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo 2020 m. spalio 12 d. gyvenantis LR Departamento išduotų leidimų laikinai gyventi darbo tikslais pagrindu, iš kurių paskutinis leidimas laikinai gyventi LR buvo išduotas 2022 m. rugsėjo 22 d. (galiojęs iki 2024 m. rugsėjo 29 d.) Departamento sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais (darbo UAB „H. T.“ tikslu), ketindamas dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje UAB „E.“ – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju – Departamentui 2023 m. spalio 2 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti pats tarpininkavimo raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui tarpininkaujančią darbdavę UAB „E.“ (toliau – Prašymas), kuris buvo patenkintas Departamento 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).
16. UAB „E.“ tarpininkavimo rašte darbdaviui arba darbo funkcijai pakeisti Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tarpininkavimo raštas), su kuriuo pareiškėjas siejo savo Prašymą, be kitų aplinkybių, pateikta informacija, jog pareiškėjo pragyvenimo lėšos buvimo LR laikotarpiu bus 1 387 Eur dydžio darbo užmokestis, dirbant UAB „E.“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį, užtikrinant, jog užsieniečiui bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio LR gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, jo (jos) darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį burto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir būsimos darbdavės tarpininkavimo rašte. Taip pat nurodyta aplinkybė, jog su pareiškėju sudaroma darbo keliems darbdaviams sutartis „UAB „H. T.“, UAB „V.“, UAB „P.“, UAB „F.“, UAB „H.“, UAB „A.“.
17. 2023 m. lapkričio 30 d. darbo sutarties Nr. 396 kopija (toliau – Darbo sutartis) patvirtina, jog pareiškėjas su tarpininkavusia leidimui laikinai gyventi LR gauti (darbo tikslu) UAB „E.“, kaip pagrindine darbdave, pasirašė darbo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „E.“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju nuo 2023 m. gruodžio 1 d., suminės darbo laiko apskaitos sąlygomis, vieną kartą per mėnesį mokant LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį, padaugintą iš 2003 m. sausio 28 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 99 numatyto koeficiento.
18. 2024 m. liepos 31 d. VSDFV duomenimis apie pareiškėjo draudėjus ir esamas darbovietes, nustatyta, jog pareiškėjas UAB „E.“ pradėjo dirbti 2023 m. gruodžio 1 d. ir gavo šias pajamas iš darbo santykių UAB „E.“: už 2023 m. gruodžio mėn. – 534,16 Eur; už 2024 m. sausio mėn. – 621,81 Eur; už 2024 m. vasario mėn. – 480,64 Eur; už 2024 m. kovo mėn. – 1 106,53 Eur; už 2024 m. balandžio mėn. – 447,92 Eur; už 2024 m. gegužės mėn. – 522,17 Eur; už 2024 m. birželio mėn. – 753,86 Eur. Taip pat už 2023 m. gruodžio mėn. gavo 1 148,49 Eur pajamas, kaip savarankiškai individualią veiklą vykdantis asmuo.
19. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. vykdo individualią veiklą (veiklos rūšis – keleivinis sausumos transportas).
20. Pareiškėjo prašymai UAB „E.“ vadovui pagrindžia aplinkybes, jog pareiškėjui buvo suteiktos neapmokamos atostogos pagal jo pateiktus rašytinius prašymus Darbdaviui dėl neapmokamų atostogų, susijusių su šeimyninėmis priežastimis, šiais laikotarpiais: 2023 m. gruodžio 6-8, 14-29 d.; 2024 m. sausio 2, 11-15, 29-31 d.; 2024 m. vasario 1-8, 12-15, 21-29 d.; 2024 m. kovo 1,7-8, 13, 18-25 d.; 2024 m. balandžio 2-23 d.; 2024 m. gegužės 2-3, 10-22, 30-31 d.; 2024 m. birželio 6-21, 26-28 d., 2024 m. liepos 1-19, 24-31 d.
21. Įsakymai dėl komandiruočių ir vairuotojų veiksmų ataskaitų duomenys patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjas, dirbdamas pas Darbdavį, vykdė tarptautinio krovinių vežimo tarptautiniais keliais vairuotojo funkcijas, vyko į tarptautines komandiruotes.
22. Pareiškėjo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. duomenys patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjas tiek prieš įsidarbindamas UAB „E.“, tiek ir po Departamento 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo ir 2023 m. gruodžio 1 d. įsidarbinimo UAB „E.“ dirbo bei gavo pajamas ne tik UAB „E.“, tačiau užsiėmė ir individualia keleivių pavėžėjimo veikla. Šie duomenys taip pat patvirtina faktinę aplinkybę, jog 2024 m. pirmąjį pusmetį (6 mėn. iš eilės) pareiškėjas, dirbdamas UAB „E.“, iš šių darbo santykių negavo tarpininkavimo rašte nurodyto dydžio (1 387 Eur) darbo užmokesčio.
23. 2024 m. liepos 31 d. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas Departamento sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo terminas iki 2024 m. rugsėjo 29 d.) dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo pareiškėjui buvo panaikintas, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais (nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi LR, neatitinka tikrovės bei užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi LR) bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (paaiškėjus, jog yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai). Sprendime tiriama pareiškėjo individuali situacija po 2022 m. rugsėjo 22 d. leidimo laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo, o būtent pareiškėjo individuali situacija, galimi ryšiai su LR, VSDFV duomenys bei atliekamas jų vertinimas.
24. UTPĮ 26 straipsnyje nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai LR įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba LR Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą LR gyvenančio LR piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo LR laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi LR; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su LR gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius LR), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
25. Pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti LR pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Pabrėžtina, kad vien formalus UTPĮ 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
26. UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
27. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi LR (5 punktas).
28. UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis nurodo, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys LR, privalo laikytis LR Konstitucijos, LR įstatymų ir kitų teisės aktų.
29. Atkreiptinas dėmesys, jog UTPĮ 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, UTPĮ nustato Departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
30. Tvarkos aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į LR socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo LR lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi LR užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
31. Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį LR užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (LR Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (LR Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Departamentas teisingai nustatė Sprendime konstatuotus faktus, jog Departamentui 2023 m. lapkričio 6 d. leidus pakeisti darbdavį, po pareiškėjo 23023 m. gruodžio 1 d. įsidarbinimo UAB „E.“ visą įdarbinimo laikotarpį (6 mėn.) pareiškėjui nebuvo mokėtas UAB „E.“ tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis – 1 387 Eur. Šias aplinkybes patvirtina VSDFV duomenys, kuriais, kaip valstybinėje institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti. O taip pat minėti nustatyti duomenys patvirtina Departamento vertinimą, kad pareiškėjo Prašyme deklaruojamas tikslas – dirbti LR pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir UTPĮ 44 straipsnio nuostatas, mokant 1 387 Eur dydžio kasmėnesinį darbo užmokestį – neatitiko tikrovės.
33. Šį įsitikinimą dar labiau sustiprina tai, jog byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog pareiškėjas, tiek iki įsidarbinimo UAB „E.“, tiek ir dirbdamas pas šį Darbdavį, nepertraukiamai vertėsi individualia keleivių pavežėjimo veikla, tačiau, šiuos veiksmus atlikdamas, nei prašyme leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, nei kitokiu būdu šių aplinkybių Departamentui nenurodė ir nesikreipė į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi LR minėtu pagrindu išdavimo. Pažymėtina, jog tarpininkavimo rašte buvo pateikti duomenys apie papildomus pareiškėjo darbdavius, tačiau duomenų, jog pareiškėjas versis individualia veikla ir iš tokios veiklos gaus LR pragyvenimui reikalingas pajamas nebuvo nurodyta. Todėl sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjo gaunamų pajamų iš individualios veiklos faktas nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo mokamas UAB „E.“ tarpininkavimo rašte sulygtas darbo užmokestis, nes prašyme ir tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo lėšos buvimo LR laikotarpiu bus darbo užmokestis gaunamas UAB „E.“ arba pas papildomus darbdavius „UAB „H. T.“, UAB „V.“, UAB „P.“, UAB „F.“, UAB „H.“, UAB „A.“ . Todėl kiti pajamų šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti Departamentui pareiškėjo ir Darbdavio pateiktuose dokumentuose dėl leidimo laikinai gyventi LR ir/ar darbdavio pakeitimo, neturi reikšmės sprendžiant dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2051-463/2024).
34. Be to, nors pareiškėjas nurodo, jog darbo užmokesčio UAB „E.“ sumažėjimą nulėmė neapmokamų atostogų laikotarpiai, tačiau teisėjų kolegija pažymi tai, kad aktualus teisinis reglamentavimas nenumato Departamentui pareigos priimant ginčijamą Sprendimą vertinti pareiškėjo neapmokamų atostogų laikotarpį, t. y. neapmokamos atostogos neatleidžia užsieniečio, siekiančio išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi LR, nuo pareigos atitikti UTPĮ reikalavimus. Pažymėtina, kad nors UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes savalaikiai (prieš ginčo laikotarpį) būtų informavęs Departamentą ir kreipęsis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, todėl, akivaizdu, kad pareiškėjas nevykdė UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos.
35. Pabrėžtina, kad tiek pareiškėjo Prašyme, tiek ir tarpininkavimo rašte buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo pragyvenimo lėšos – 1 387 Eur dydžio kasmėnesinis darbo užmokestis. Tad iš aukščiau minėtų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjo darbo užmokestis pas minėtą Darbdavį nebuvo toks, koks buvo nurodytas tarpininkavimo rašte. Be to, pareiškėjas, siekdamas pakeisti darbdavį, Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo aspektu, jog neatskleidė (nuslėpė) savo LR vykdomos individualios veiklos. Tad esant tokioms aplinkybėms Departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė Prašyme norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir jau vien ši aplinkybė, kaip UTPĮ reglamentuotas imperatyvas, sudaro privalomąjį pagrindą ginčo Sprendimui priimti.
36. Visgi, nepriklausomai nuo to, jog bylos duomenys patvirtina ginčo laikotarpiu pareiškėjui gavus pajamas iš individualios veiklos, kurios iš esmės viršijo pareiškėjo gaunamas kasmėnesines pajamas dirbant pas Darbdavį, tačiau tai nepaneigia Sprendime nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas iš deklaruotų darbo santykių su UAB „E.“ negavo reguliarių, sutarto dydžio (1 387 Eur) pajamų, kurių pakaktų pragyventi LR. Todėl tai akivaizdžiai atitinka UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotus privalomuosius užsieniečiui darbo tikslu išduoto leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindus, t. y. kai nustatoma, jog: užsienietis neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi LR ir jis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi LR, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
37. Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
38. Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo Sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Byloje surinktų įrodymų visuma nepaneigta, jog Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtinti Sprendime Departamento konstatuoti privalomieji leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindai, numatyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
39. Skundžiamas Departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
40. Bylos šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.