Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-17 · Byla Nr. N1-118-927/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-17
Bylos Nr.
N1-118-927/2014
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00835-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
A. A.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. N1-118-927/2014
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00835-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.; 1.1.11.10.; 1.1.11.11.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 17 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant D. Šuopienei,dalyvaujant prokurorui D. Prankai,gynėjams E. Karažinui, J. Surininui (J.Surinin),nepilnamečio kaltinamojo A. A. įstatyminei atstovei G. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, besimokantis (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, administracine tvarka baustas, teistas:

2012-05-23 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d. (2 nusikaltimai). 2012-11-27 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d. 45 parų areštu, bausmė atlikta, 2012-12-18 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn.

A. A. (A. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nedirbantis neteistas, administracine tvarka nebaustas.

kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. ir A. A. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent:

jie, 2013 m. gegužės 5 d., apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), būdami viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kompiuterių klasėje, veikdami bendrininkų grupėje, L. P. akivaizdoje, D. S. sudavus nepilnamečiui Ž. K. vieną kartą kumščiu į kairį petį, po ko vieną kartą spyrus Ž. K. į kairį šoną, nuo ko nepilnametis Ž. K. nukrito ant grindų, jie kartu spardė gulintį ant grindų Ž. K., suduodami ne mažiau 4 smūgių, pataikydami į galvos ir šono sritis, po ko A. A. kumščiu sudavė nepilnamečiui Ž. K. 5 kartus į kairio peties sritį, po to tęsdami savo nusikalstamą veiką D. S. sudavė Ž. K. vieną kartą koja į nosį bei paėmęs kėdę du kartus trenkė Ž. K. per nugarą, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam nepilnamečiui Ž. K. poodines kraujosruvas veido srityje, galvos srityje, kairės ausies kaušelyje, nugaroje, dešinės rankos srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam nepilnamečiui Ž. K. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė,

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013-05-05 apie 17.30 val. nuėjo į kompiuterių klasę, žaidė žaidimus, o Ž. K. sėdėjo šalia jo. Kadangi Ž. K. nesiprausia, jam smirdėjo, todėl jis susinervino. Dar susinervavo nuo tuo, kad jis neturėjo vaistų, kuriuos jis pastoviai vartojo, šie vaistai yra raminamieji, slopinamieji. Kadangi buvo labai susinervinęs, jis atsistojo, priėjo prie Ž. K., su juo apsižodžiavo ir jam kelis kartus trenkė į petį. Nuo smūgių Ž. nukrito ant žemės, tada jis gulinčiam ant grindų Ž. K. apie 2-3 kartus spyrė į šoną. Po to, kai jis Ž. paspardė, vėl nuėjo prie kompiuterio, Ž. taip pat atsikėlė ir vėl atsisėdo prie kompiuterio. Tada jis paėmė kėdę ir sudavė Ž. K. 3 kartus kėde į kaklo sritį, galimai kėde pataikydamas į krūtinę, o paskui dar sudavė koja Ž. į veido sritį vieną kartą, pataikė Ž. į nosį, nes jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Atrodo, ir A. A. taip pat jam sudavė į kaklą ir pečius. Labai gailisi dėl padaryto, jam labai gėda. Sutinka, kad padarė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir sutrikdė jo sveikatą bei kad sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvykį matė L. P.. Kad žmogus dvokia, tai menkavertė priežastis jį sumušti, nukentėjusiojo atsižrašė tą pačią dieną (t.2, b.l. 22-23).

Kaltinamasis A. A. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013-05-05 apie 18 val. jis kartu su D. S., Ž. K. ir L. P. atėjo į kompiuterių klasę, žaidė žaidimus. Kadangi Ž. K. nesisprausė, nuo jo sklido nemalunus kvapas. Jie Ž. K. padarė pastabą, o po to D. S. priėjo prie Ž. K. ir sudavė jam į petį. Nuo smūgių Ž. nukrito ant žemės, tada jie ant gindų gulinčiam Ž. K. apie 2-3 kartus spyrė į šoną. Paskui nuėjo žaisti žaidimų. Po to Ž. jiems vėl smirdėjo, ir jie jau abu vėl priėjo prie Ž. K. ir jis pirmas spyrė dešine koja Ž., po ko iš karto nuėjo prie kompiuterio. Matė, kad D. Ž. sudavė su kėde vieną kartą per nugarą. Atėjo auklėtoja ir pamatė, kad Ž. kruvinas. Dėl padaryto labai gailsi, atsiprašė nukentėjusiojo. Pripažįsta, kad klasėje sutriko rimtis, o ta priežastis buvo mažareikšmė (t.2, b.l. 23).

Savo parodymus A. A. 2013-09-23 patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (b.l. 145-151).

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta:

Nukentėjusiojo Ž. K. protokolu – pareiškimu (1 t., b. l. 1) bei jo paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-05-05 vakare, jis buvo kompiuterių klasėje, kurioje taip pat buvo D. ir A.. D. liepė jam išjungti internetą, jis nieko neatsakęs išjungė internetą. Po to D. pradėjo pykti, kad jam lėtai kraunasi kompiuteris, tuomet D. supykęs kažką sušaukė ant jo, jis nesuprato ką, ir trenkė rankos kumščiu jam į kairį petį. Nuo smūgio nenukrito, liko sėdėti. D. nieko nepasakė, po kelių minučių D. atsistojo ir iš kojos spyrė jam vieną kartą į kairį šoną, nuo kuo jis nukrito ant grindų. Po to priėjo A. ir kartu su D. apie 4 smūgius sudavė į skirtingas vietas: kartą į galvą, kitus kartus į šoną. A. trenkė apie 5 smūgius kumščiu į kairį petį. Jis atsistojo ir grįžo prie kompiuterio, atsisėdo į savo vietą. D. priėjo ir iš kojos trenkė jam į nosį, paėmė kėdę ir du kartus trenkė jam per nugarą. Jam pradėjo kraujuoti nosis. Jis patyrė tik fizinį skausmą, jokių žymių neliko, į medikus nesikreipė. D. ir A. jokių pretenzijų neturi (b.l. 17-18).

Savo parodymus Ž. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (b.l. 22-33)

2013-05-16 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-16).

Liudytojo L. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-05-05 su Ž. K., D. S. ir A. nuėjo į kompiuterių klasę, žaidė. Išgirdo, kad A. susiginčijo su Ž., kas pradėjo ginčytis ir dėl ko, jis nepamena. Po to pamatė, kad A. su D. atsistojo ir pradėjo mušti Ž., matė, kad tiek A., tiek, D. mušė Ž. kumščiais, kas kiek ir kur smūgių sudavė nematė. Jį mušė apie porą minučių, kai jų laikas kompiuterių klasėje baigėsi, ir jie iš klasės išeidinėjo pamatė, kad Ž. verkia, ant jo kūno sumušimo žymių nesimatė. Ž. sumušė, dėl to, kad jis susiginčijo su A., ir jį mušti pirmas pradėjo A. (b.l. 40).

Specialistė J. M.-Č. apžiūrėjusi med. dokumentus nustatė, kad Ž. K. nustatyta poodinės kraujosruvos veido srityje, galvos srityje, kairės ausies kaušelyje, nugaroje, dešinės rankos srityje. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje, galimai aptariamo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 35).

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (LAT nutartys Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, 2K-281/2012 ir kt.).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, ar veika padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-314/2012, kt.). Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro kompiuterių klasėje, L. P. akivaizdoje, kaltinamasis D. S. sudavė Ž. K. vieną kartą kumščiu į kairį petį, po ko vieną kartą spyrus į kairį šoną, nuo ko Ž. K. nukrito ant grindų, jie kartu spardė gulintį ant grindų nukentėjusįjį, suduodami ne mažiau 4 smūgių, po ko A. A. kumščiu sudavė nepilnamečiui Ž. K. 5 kartus į kairio peties sritį, po to D. S. sudavė Ž. K. vieną kartą koja į nosį bei paėmęs kėdę du kartus trenkė Ž. K. per nugarą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo išreiškė nepagarbą aplinkiniams. Šias aplinkybes patvirtino tiek patys kaltinamieji, tiek įvykio vietoje buvęs liudytojas L. P., tiek nukentėjusysis. Remiantis šiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad visuomenės rimtis bei tvarka buvo sutrikdyta ir to priežastis buvo neteisėti kaltinamųjų veiksmai, pasireiškę fiziniu smurtu prieš asmenį dėl mažareikšmės priežasties.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodyta pavojinga visuomenei veika buvo padaryta, o kaltinamųjų D. S. ir A. A. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę D. S. atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), kaltės formą - tiesioginę tyčią, prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris mokosi, dirba, baustas administracine tvarka, 3 kartus teistas, nusikalto būdamas nepilnametis ir neatlikęs bausmės pagal pirmesnį 2012-12-18 nuosprendį, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkiančių aplinkybių, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kuri BK 64¹ str. pagrindu mažintina 1/3 dalimi. Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė neatlikęs Biržų rajono apylinkės teismo 2012-12-18 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, teismas turėtų vadovaujantis LR BK 64 str. bausmes subendrinti. Bet, atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio šioje byloje priėmimo dienai D. S. atliko jam minėtu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmės nebendrinamos.

Esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (prisipažino dėl nusikaltimo, gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, padarė išvadas, kad su nukentėjusiuoju turėjo elgtis kitaip, t.y. paaiškinti jam žodžiu, o ne smurtauti), jos vykdymas atidėtinas (BK 92 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio A. A. atleidimo nuo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į LR BK 93 str. nuostatas.

LR BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas.

Šioje byloje tokios sąlygos yra nustatytos: A. A. nusikalto pirmą kartą; tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis.

Be minėtų bendrųjų atleidimo pagrindų yra ir papildomos alternatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos LR BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte – tai, kad nukentėjusiojo atsiprašė, o žalos nepadaryta (civilinio ieškinio byloje nėra), prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir yra kitų pagrindų manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (anksčiau neteistas, kritiškai vertina savo padarytą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė).

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad A. A. yra atitinkantis bendruosius atleistinam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 straipsnį asmeniui keliamus reikalavimus, ir yra dvi alternatyvios papildomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Kaltinamasis A. A. neteistas, žada ateityje toliau mokytis ir nebenusikalsti, turi pastovią gyvenamąją vietą ir yra prižiūrimas, todėl teismui yra pagrindas daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p. nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir 12 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą (LR BK 93 str., 82 str. 1 d. 1, 5 p., 83 str., 87 str. 2 d. 2 p.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2 d., 82 str. 1 d. 5 p. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skirti 1 metams elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą arba darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. A. (A. A.) dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 1, 3 p.

Vadovaujantis LR BK 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., skirti A. A. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir 12 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą.

Baudžiamąją bylą A. A. (A. A.) atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Bagdonienė