- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- ATP-173-135/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00141-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo T. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. nubaustas už tai, kad 2013-02-15, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini)., S. D. ir S. G.–Ą. g. vairavo automobilį „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti yra atimta.
Šalies argumentai
T. M. apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti į jo skunde nurodytas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Skunde nurodo, kad yra susituokęs ir registruotas darbo biržoje, todėl dėl paskirto administracinio arešto negalės matyti ir prižiūrėti savo vaiko. Taip pat nurodo, kad jo bylą teismas išnagrinėjo jam nedalyvaujant, nors, jo teigimu, teismui buvo pranešęs, kad posėdyje negali dalyvauti dėl sveikatos ir pateikęs prašymą, kad teismo posėdis būtų atidėtas, bet teismas į tai neatsižvelgė. Pažymi, kad teisė vairuoti jam buvo atimta dėl pareigūnų neatidumo, ir, jei pareigūnai nebūtų padarę klaidos ir pratęsę vairuotojo pažymėjimo datą, pažeidimo nebūtų padaręs. Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi, jog vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, bet neturėjo kitos išeities, nes žmona dirbo ir nebuvo kam parvežti vaiko iš auklės.
Atsiliepimas
Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai priėmė teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą. Institucijos nuomone, visi išdėstyti skunde argumentai yra pažeidėjo siekis išvengti griežtos administracinės atsakomybės – arešto.
Motyvuojamoji dalis
T. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, kad T. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad vien dėl to, kad apeliantas nesutinka su administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų vertinimu, negalima vertinti, jog jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.
T. M. tvirtinimu, nutarime nurodytu laiku jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, o jam buvo paskirta bauda tik dėl policijos pareigūnų padarytos klaidos. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. gruodžio 14 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK nutarimu už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimo padarymą T. M. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių nuo 2006-12-14 iki 2008-03-14 (8 b. l.). Iš 2013-02-28 policijos pažymos Nr. 3980 matyti, kad T. M. vairuotojo pažymėjimas po 2008-03-14 nebuvo grąžintas, kadangi jis nėra įvykdęs vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų (21 b. l.). Minėti įrodymai patvirtina, kad įvykio metu T. M. teisės vairuoti transporto priemones neturėjo ir dėl to nėra jokios, kaip nurodė apeliantas, pareigūnų klaidos.
ATPK 128 straipsnio 2 dalies pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų arba administracinį areštą. Skundžiamu nutarimu pažeidėjui paskirtas 25 parų administracinis areštas.
ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų reikalavimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir dydį taip pat atsižvelgtina į tai, ar konkrečioje byloje administracinė nuobauda pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Pažeidėjo T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Taip pat iš T. M. baustumo pažymos matyti, kad nuo 2006 metų jis yra net 7 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, visi šie pažeidimai buvo padaryti neturint teisės vairuoti, todėl darytina išvada, kad T. M. yra linkęs sistemingai nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, jam tai tapo įprastu elgesiu. Už KET pažeidimus ir kitus administracinius pažeidimus T. M. paskirtų piniginių baudų nesumokėjo. Paskutinį kartą už ATPK 130² str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d. pažeidimus T. M. buvo paskirtas 30 parų administracinis areštas, tačiau praėjus beveik pusei metų nuo paskutinio pažeidimo padarymo jis vėl padarė naują pažeidimą, todėl laikytina, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus pažeidėjui taip pat administracinį areštą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei įvertinęs pažeidėjo asmenybę, pagrįstai paskyrė ilgesnę, nei sankcijoje numatytas vidurkis, administracinio arešto nuobaudą.
Šiuo atveju teismas sprendžia, kad asmens, sistemingai pažeidinėjančio Kelių eismo taisykles, nubaudimas jo interesus atitinkančia administracine nuobauda, neatitiktų administracinės nuobaudos paskirties, todėl galimi laikini nepatogumai ar suvaržymai yra natūralus administracinės nuobaudos taikymo rezultatas, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl šeiminės padėties nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjui paskirtą nuobaudą.
Apylinkės teismo nutarimo naikinimo pagrindu apeliantas įvardija ir procesinės teisės normų pažeidimus, o būtent – teismo neatsižvelgimas į jo prašymą bylos nagrinėjimą atidėti dėl jo sveikatos būklės. Pažymėtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą tik tada, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kaip matyti iš 2013 m. vasario 25 d. teismo nutarimo (14–15 b. l.), teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant pažeidėjui. Kita vertus pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, kad bylos tyrimo metu pažeidėjas būtų pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra pažeidėjo parašas ties nurodytu bylos nagrinėjimo laiku ir vieta (4 b. l.), tai patvirtina, kad pažeidėjui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, tačiau jis jame nedalyvavo ir nepateikė jo nedalyvavimą dėl pateisinamų priežasčių pagrindžiančių dokumentų.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl T. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarimą nepakeistu ir T. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.