- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-2052-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01410-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- A. U.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geogręžiniai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties pagal atsakovo A. U. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geogręžiniai“ ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2023 m. gegužės 16 d. buvo priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geogręžiniai“ ieškinys atsakovui A. U. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teismas 2023 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 4 216,85 Eur skolos, 1 163,24 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5 380,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 146 Eur bylinėjimosi išlaidų, o papildomu sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo dar 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Atsakovas A. U. 2023 m. birželio 26 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
3. Ieškovė UAB „Geogręžiniai” pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovo prašymo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 18 d. d. nutartimi atsakovo A. U. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. spalio 13 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui vandens gręžimo (galimai sutartyje padarytas rašymo apsirikimas ir turėtų būti – gręžinio) įrengimo, vandens tiekimo sistemos įrangos montavimo darbų paslaugas (toliau – Paslaugos), o atsakovas įsipareigojo už laiku suteiktas Paslaugas atsiskaityti su ieškove pagal sutarties sąlygas ir terminus. Ieškovė užbaigusi darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą 4 216,85 Eur sumai, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir apmokėti pateiktą sąskaitą. Nustatė, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovo nurodytais trūkumais, pateikė atsakymus į atsakovo pretenzijas ir pakartotinai pareikalavo apmokėjimo už atliktus darbus, tačiau atsakovas už ieškovės atliktus darbus neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismas priėmė sprendimą už akių.
6. Teismas, atsakovo argumentą dėl nesutikimo su teismo priimtu sprendimu už akių vertino kaip deklaratyvų ir nelaikė įrodymu, galinčiu turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme.
7. Teismas padarė išvadą, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga neegzistuoja, nes atsakovo pareiškime nėra nurodyti jokie įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl netenkino atsakovo prašymo dėl 2023 m. birželio 9 d. sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas A. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės arba perduoti šio klausimo sprendimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
9. Nurodo, kad ieškovė, veikdamas kaip nesąžininga sutarties šalis, žinodama, kad neturi reikiamų dokumentų įrodyti ieškinio reikalavimų turinį ir pagrįstumą, formaliai pasirinko kreiptis į ginčo teisimą, ji nepateikė jokių fotonuotraukų, vaizdo įrašų, išpildomųjų dokumentų, sertifikatų, įrangos pasų bei deklaracijų, instrukcijų, garantijų, faktiškai tinkamai ir laiku nesuteikė darbų ir juos vėluoja atlikti, dėl ko neturi teisėto pagrindo reikalauti skolos priteisimo iš atsakovo už tai ko neatliko ir/ar atliko ne iki galo, kai susitarimas aiškiai numato darbų apimtis, todėl tiek ieškinys, tiek teismo sprendimas už akių yra nepagrįsti.
10. Pažymi, kad atsakovas praleido terminą ir negalėjo laiku atsakyti į ieškinį, nes laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. birželio 14 d. imtinai, buvo išvykęs į komandiruotę.
Atsiliepimas
11. Paaiškina, kad teismas, gavęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, įpareigojo ieškovę pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą ir visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla, tačiau ieškovė, pateikusi atsiliepimą, nepilnai įvykdė teismo įpareigojimą, nes nepateikė visų reikalavimų, argumentų ir įrodymų, susijusių su byla, kurie esminiai bylai ir/ar įrodantys atliktus/suteiktus darbus ieškinio sumai ir ieškiniui pagrįsti įrodyti, laikėsi formalios pozicijos, kad atsakovas tinkamai gavo dokumentus per sutuoktinį ir kuris turėjo galimybę tinkamai perduoti, o teismas, įpareigodamas ieškovę pateikti papildomus dokumentus iš esmės pripažino, kad ieškovės reikalavimams trūksta pagrįstumo, tačiau šiai jokių papildomų dokumentų nepateikus, nepanaikino sprendimo už akių.
12. Pabrėžia, kad ieškovė neįrodė, o teismas byloje nenustatė aplinkybių, kad asmuo, kuris priėmė duomenis turėjo ir/ar galėjo greičiau galimybę perduoti, nei kad dokumentai pasiekė atsakovą, o asmuo nebūdamas sutuoktiniu, neturėjo ir sutuoktiniui tenkančių teisių ir/ar pareigų/ neturėjo įgaliojimo atstovauti, o atsakovą informavo per trumpiausią galima laikotarpį, be kita ko, atsakovas nevedęs ir neturi žmonos, bei apie tai informavo teismą.
13. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių papildomi dokumentai, kuriuos buvo įpareigota pateikti ieškovė, tapo nebereikšmingi priimant procesinį sprendimą nepanaikinti teismo sprendimo už akių ir tokiu būdu buvo neužtikrintas teisingas teismas ir teisingumo principų įgyvendinimas, formuojama ydinga teisės praktika.
Atsiliepimas
14. Ieškovė UAB „Geogręžiniai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
15. Atkreipia dėmesį į tai, jog procesinių dokumentų įteikimo žymoje pati M. A. nurodė esanti atsakovo žmona kai priėmė jam siųstus dokumentus, todėl atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovę dėl neatitikim nurodant, jog minėta moteris nėra atsakovo sutuoktinė, be kita ko, pats atsakovas nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde neneigė, jog jį ir M. A. sieja faktiniai šeimyniniai teisiniai santykiai, niekur nenurodė, jog procesinius dokumentus priėmusi M. A. jo gyvenamosios vietos adresu negyvena, jų nesieja ryšiai ar kad ji gautų procesinių dokumentų jam neperdavė.
16. Paaiškina, kad atsakovas, ginčydamas priimtą sprendimą už akių, nepateikė jokių paaiškinimų, ar kartu su juo gyvenanti M. A. jį informavo apie pradėtą teismo procesą, o jeigu neinformavo, – tai dėl kokių priežasčių, byloje nėra duomenų, kad atsakovo ir M. A. dėl bylos baigties būtų priešingi ar kad tarp jų būtų asmeninių nesutarimų. Pabrėžia, jog procesinių dokumentų įteikimas vienam iš kartu gyvenančių ir priešingų interesų neturinčių šeimos narių suponuoja realią galimybę kitiems šeimos nariams sužinoti apie teismo procesą.
17. Nurodo, kad jei atsakovas iš tikrųjų buvo komandiruotėje, jis šį faktą turėjo įrodinėti objektyviais įrodymais (automobilio, autobuso, lėktuvo ar traukino bilietais, viešbučių (nakvynių) užsakymų bei apmokėjimų kvitais, o ne tik savo paties sukurtu įrodymu, taip pat, net jei atsakovas buvo išvykęs į komandiruotę, jis buvo tinkamai informuotas apie vyksiantį procesą ir turėjo visas galimybės nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį arba teikti prašymą teismui dėl termino pratęsimo, todėl vien buvimas komandiruotėje nėra pateisinama priežastis delsti ginti savo interesus byloje.
18. Pažymi, kad atsakovas bando suklaidinti teismą nurodydamas, jog pirmos instancijos teismas informuodamas ieškovę apie gautą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įpareigojo ją teikti papildomus įrodymus dėl tariamo ieškinio/priimto sprendimo už akių nepagrįstumo, tačiau panešime apie gautą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą buvo panaudota įprastinė formuluotė įpareigojimui pateikti atsiliepimą, visiškai nesusijusi su ieškinio pagrįstumu ir pateiktų įrodymų kiekiu. Nurodo, kad būtent atsakovui kyla pareiga įrodyti, jog pagal sutartį numatyti darbai atlikti netinkamai/neištaisyti jų nurodyti trūkumai ir egzistuoja pakankamas pagrindas atsisakyti tokius darbus priimti bei už juos sumokėti, tačiau atsakovas jokių konkrečių įrodymų nepateikė, neįrodė, kad darbų rezultatas yra netinkamos kokybės bei jam praradęs prasmę.
19. Papildomai nurodo, kad atsakovas neneigė fakto, nepateikė jokių įrodymų, jog nėra faktiškai pradėjęs naudoti darbų rezultatą, kas reiškia, jog atsakovui kilo pareiga atsiskaityti už darbus nepriklausomai nuo to, kad darbų perdavimas nebuvo užfiksuotas priėmimo-perdavimo aktu.
20. Pabrėžia, kad atsakovas kartu su pareiškimu nepateikė jokių su bylos dalyku susijusių įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui, ar įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo A. U. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos esmės.
23. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
24. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
25. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių; 2) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
26. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu buvo priimtas, nes atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškovės ieškinį. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kad šis procesinis dokumentas nebuvo laiku pateiktas dėl to, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. birželio 14 d. buvo išvykęs į komandiruotę. Pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytas atsiliepimo į ieškinį nepateikimo aplinkybes vertino kaip deklaratyvias ir negalinčias turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto prasme, todėl atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą, nurodydamas iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo komandiruote, taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar atsakovas laiku buvo informuotas apie priimtą ieškinį ir turėjo galimybę susipažinti su teismo jam siųstais dokumentais.
27. Teismo vertinimu, nepagrįsti atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar atsakovas laiku buvo informuotas apie priimtą ieškinį ir turėjo galimybę susipažinti su teismo jam siųstais dokumentais, nes procesiniai dokumentai buvo įteikti ne jam ir ne jo sutuoktinei, nes šis tokios neturi.
28. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Šiuo atveju pabrėžtina, jog atsakovas nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde neneigė, jog jis ir procesinius dokumentus priėmusi moteris M. A. susiję faktiniais šeimyniniais santykiais, atsakovas nenurodė, jog minėta moteris jo gyvenamosios vietos adresu negyvena, kad jų nesieja jokie ryšiai ar kad ji minėtų dokumentų jam neperdavė. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad atsakovas ir M. A. turėtų priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi ar kad tarp jų būtų asmeninių nesutarimų. Akcentuotina ir tai, jog teismui buvo grąžinta Lietuvos pašto procesinių dokumentų įteikimo pažyma, kurioje nurodyta, jog procesiniai dokumentai įteikti ne pačiam adresatui atsakovui A. U., tačiau asmeniui, pasirašiusiam „žmona“, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, t. y. vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, įteikti kartu su atsakovu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, atsakovo atžvilgiu turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių, nes toks prašymas ieškovės buvo išdėstytas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas)
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas ne tik kad nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau ir neprašė pratęsti termino šiam procesiniam dokumentui pateikti, neprašė atnaujinti praleisto termino ir/ar pan., kas rodo, jog sprendimo už akių priėmimą lėmė atsakovo pasyvumas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nelaikytinos svarbiomis ir iš esmės apsunkinusiomis atsakovo galimybes įgyvendinti savo procesines teises bei vykdyti pareigas. Kitų argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo laiku aplinkybes. Pažymėtina, jog vienintelis pateiktas įrodymas, (duomenys neskelbtini) A. U. įsakymas dėl A. U. komandiruotės, nepagrindžia, jog atsakovas minėtu laiku negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Sutiktina su ieškove, jog be atsakovo paties pasirašyto įsakymo byloje nėra pateikta jokių kitų objektyvių įrodymų dėl to, jog atsakovas buvo išvykęs į komandiruotę. Kita vertus, akcentuotina ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jis neturėjo realios galimybės pasitelkti atstovą byloje, apie kurią neabejotinai buvo tinkamai informuotas (CPK 51 straipsnis). Kartu su atskiruoju skundu atsakovas minėtų įrodymų taip pat nepateikė.
31. Bet kuriuo atveju, svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (CPK 288 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 33 punktas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 40 punktas).
32. Taigi, nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė, panaikinus sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.
33. Kaip nepagrįsti vertintini atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, įpareigojo ieškovę pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą ir visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla, tačiau ieškovė, pateikusi atsiliepimą, nepilnai įvykdė šį teismo įpareigojimą, nepateikė visų reikalavimų, argumentų ir įrodymų, susijusių su byla, o teismas, nors ir pripažino, kad ieškovės reikalavimams trūksta pagrįstumo, tačiau sprendimo už akių nepanaikino. Pažymėtina, jog pranešime apie gautą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra naudojama ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismo buvo panaudota įprasta, CPK 288 straipsnio 1 dalyje nurodyta, formuluotė įpareigojimui pateikti atsiliepimą, kuri negali būti prilyginama CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai situacijai, kai teismas, nustatęs, kad pateiktų įrodymų neužtenka, gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, ir kuri lemia, kad tokių įrodymų nepateikimas suponuotų išvadą, jog aplinkybės vertinamos, kaip neįrodytos. Atsižvelgiant į tai, minėtas atsakovo argumentas atmetamas.
34. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 287 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį, 3 dalyje įtvirtinta būtent šalies, kuri siekia sprendimo už akių peržiūrėjimo (šiuo atveju atsakovo), pareiga pateikti visus turimus įrodymus, susijusius su byla, arba pareikšti prašymą teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių pati šalis negali gauti. Tai reiškia, kad atsakovas, teigdamas, jog darbus ieškovė atliko tik dalinai ir nekokybiškai, kad gręžinys faktiškai neveikia, privalo tai įrodyti (CPK 178 straipsnis).
35. Nagrinėjamu atveju atsakovas prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepridėjo jokių objektyvių pareiškime nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, taip pat nepaaiškino, kokias reikšmingas aplinkybes patvirtintų ar paneigtų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti privalomi dokumentai, susiję su statybų darbų vykdymu, statybų darbų išpildomieji dokumentai, sertifikatai, įrangos pasai, technologinės darbų kortelės, darbų užbaigtumą patvirtinančios ataskaitos ir kt., ir nenurodė dėl kokių priežasčių tokių duomenų negali pateikti pats (CPK 199 straipsnis). Teismo vertinimu, nei pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs pateiktus ieškovės įrodymus jų pagrindu ieškinį tenkino, o atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų nulemti kitokias teismo išvadas ir sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.
36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovo A. U. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.