Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo E. T. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-344-485/2020 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, pavartodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą, prievartavo turtą, o būtent: jis, būdamas iš anksto sutaręs susitikti su I. K., kuris turėjo atvažiuoti kartu su J. K. ir kartu pakalbėti apie tarpusavio santykius, 2020 m. gegužės 20 d., laikotarpyje nuo 18 iki 19 val., aikštelėje prie restorano „B“ (duomenys pakeisti), esančio (duomenys neskelbtini), įsėdęs į I. K. vairuojamą automobilį ,,Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės šalia nukentėjusiosios J. K., I. K. pradėjus važiuoti (duomenys neskelbtini) gatvės link, J. K. pasakius, jog nekalbės, pagrasino, kad įmes į bagažinę ir išveš į mišką, kur užkas, ir, J. K. pradėjus šauktis pagalbos, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, pagrasino, kad ją apipurkš ašarinėmis dujomis, atvažiavus į aikštelę, esančią priešais VšĮ ,,D“ (duomenys pakeisti), adresu (duomenys neskelbtini), trenkė alkūne J. K. į dešinį smilkinį, pasakė, kad tuoj atvažiuos jo draugai ir ją išveš, pridėjo J. K. mobilaus ryšio telefoną prie lūpų ir reikalavo į diktofoną pasakyti, kad ši jam skolinga 30 000 eurų, o nukentėjusiajai atsakius, kad nesakys, suėmęs rankomis už kaklo jį spaudė, tokiu būdu J. K. padarė kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą kaklo priekyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais vertė nukentėjusiąją J. K. perduoti jam didelės vertės turtą, t. y. 30 000 eurų sumą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo E. T. gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir paskirti E. T. švelnesnes kardomąsias priemones – 10 020 eurų užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nustatant jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį nebendrauti su nukentėjusiąja J. K.. Nurodo, kad faktai, kuriais teismas remiasi, motyvuodamas suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, arba neatitinka tikrovės, arba jų yra nepakankamai, jog būtų galima daryti išvadą dėl būtinumo taikyti šią kardomąją priemonę.

5. Gynėjas pažymi, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog kaltinamasis E. T. turi giminių ir pažįstamų užsienyje, pats yra ten gyvenęs ir dirbęs, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje ši aplinkybė nėra išskirtinė ir nesuteikia pagrindo manyti, kad, paleidus E. T. iš suėmimo, jis išvyks už Lietuvos ribų bei slėpsis užsienio valstybėje. Lietuvai esant Europos Sąjungoje ir Šengeno sutarties valstybių zonoje, giminių ar pažįstamų gyvenimas kitoje Europos Sąjungos valstybėje nekelia papildomos rizikos, kad asmuo gali pasislėpti. Minėtos valstybės yra sukūrusios daug teisinių instrumentų (Europos arešto orderis, Europos įrodymų tyrimo orderis ir kt.), kurie greitai ir efektyviai padeda nustatyti nuo teisėsaugos pasislėpusį asmenį.

5.1. Be to, nors kaltinamajam E. T. kitoje byloje iš tikrųjų teismo nutartimi bauda buvo pakeista į areštą ir paskelbta jo paieška, tačiau teismo teiginys, kad jis apie tai žinojo ir dėl to slapstėsi, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis. Nukentėjusioji J. K., gyvendama su E. T., tikrindavo jo pašto dėžutę ir, kaip vėliau paaiškėjo, visą korespondenciją, susijusią su teisėsauga, be jo žinios sunaikindavo. Jeigu E. T. būtų žinojęs apie pakeistą bausmę ir paskelbtą jo paiešką, jis tikrai į Angliją nebūtų vykęs lėktuvu, kur būtina pateikti asmens dokumentus, o būtų pasirinkęs kitą keliavimo būdą - pvz., mikroautobusu, kur niekas išvykstančių iš Lietuvos asmenų dokumentų netikrina. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad į Angliją E. T. vyko ne tam, jog pasislėptų nuo arešto bausmės, o tam, kad ten galėtų dirbti, ką įrodo prie skundo pridėta darbdavio iš Didžiosios Britanijos atsiųsta E. T. charakteristika.

5.2. Gynėjas pažymi, kad Kauno apygardos teismas, abejodamas E. T. nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), realumu, remiasi nepatikrinta ir nepatikima informacija. Minėtas butas priklauso kaltinamojo seseriai J. V.. Jų santykiai su seserimi yra geri. Būdamas Lietuvoje, E. T. neatlygintinai, žodinės panaudos sutarties su seserimi J. V. pagrindu nuolat tame bute gyvena, ką patvirtina prie skundo pridedamas J. V. paaiškinimas. Tai, kad kaimynai kaltinamojo seniai ten nematė, savaime suprantama, nes nuo 2020 m. gegužės 22 d. jis yra suimtas.

5.3. Advokato vertinimu, teismo argumentas, kad E. T. būtina laikyti suimtu, nes jis gali slėptis nuo teismo, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, asmens laikymas suėmime, suėmimo taikymo būtinybę, kaip esminiu argumentu grindžiant gresiančios bausmės griežtumu bei pareikšto kaltinimo turiniu ir sunkumu, iš esmės pažeidžia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį.

6. Gynėjo nuomone, teismo teiginiai, kad, pakeitus suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, kyla pavojus, jog bus daromas poveikis nukentėjusiajai, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. Iš byloje esančio kaltinamojo ir nukentėjusiosios susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio matyti, kad E. T. įtaria J. K. padarius nusikaltimus, t. y. pavogus iš kaltinamojo, jo artimųjų ir draugų dideles pinigų sumas ir ragina ją pinigus grąžinti, priešingu atveju žadėdamas kreiptis į teisėsaugos institucijas. Taigi, savo tikrą ar tariamą teisę jis žadėjo ginti ne nusikalstamomis, o teisėtomis priemonėmis. Tai, kad savo nuomonę apie nukentėjusiąją kaltinamasis kai kuriose žinutėse išsakė ne visai korektiškai ar hiperbolizuodamas galimas pasekmes, negali būti traktuojama kaip psichinis smurtas ar neteisėtas poveikis. Advokatas pažymi, kad E. T. yra suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu teisme, nes tokiu būdu galimai paaiškėtų J. K. nusikalstami veiksmai jo ir kitų asmenų atžvilgiu.

6.1. Gynėjo vertinimu, teismo manymas, kad E. T. galimai jau yra daręs poveikį nukentėjusiajai, nes 2020 m, gegužės 22 d. nenustatytas asmuo prieš ją naudojo fizinį smurtą, reikalaudamas atsiimti pareiškimą dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos, yra tik prielaida. E. T. 2020 m. gegužės 22 d. buvo suimtas, todėl jis neturėjo galimybės nei pats daryti poveikį nukentėjusiajai, nei prašyti, kad kas nors kitas, darydamas poveikį nukentėjusiajai, panaudotų fizinį smurtą jos atžvilgiu. Advokatas mano, kad nukentėjusioji, sužinojusi, jog E. T. kardomoji priemonė - suėmimas yra paskirta tik 10 dienų, sugalvojo būdą, kaip įkalinti E. T. ilgesniam laikui ir melagingai pranešė apie jai darytą poveikį, naudojant fizinį smurtą. Gynėjas pažymi, kad teismo teiginiai apie nukentėjusiajai darytą poveikį yra tik pamąstymai, prielaidos, kuriomis negalima remtis, toliau taikant E. T. griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Teismų praktikoje paprastai laikoma, jog, perdavus bylą į teismą, išnyksta BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pagrindas, kad kaltinamasis trukdys procesui, todėl ir šiuo atveju toks suėmimo pagrindas pripažintinas išnykusiu.

7. Advokatas taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi E. T. suėmimo terminas buvo pratęstas iki 9 mėnesių. Gynėjo nuomone, toks ilgas suėmimo termino tęsimas leidžia daryti prielaidą, kad tokiu būdu išsakoma išankstinė nuomonė dėl E. T. kaltumo ir jo nubaudimo. Tokiu atveju yra pažeidžiamas ne tik nekaltumo prezumpcijos principas, bet ir keliamos abejonės dėl teismo nešališkumo. Gynėjas pažymi, kad kaltinamojo E. T. sesuo J. V. į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą yra pervedusi 10 020 eurų, kurie, teismui paskyrus kardomąją priemonę - užstatą, garantuotų E. T. dalyvavimą teisme.

8. Teismo posėdyje kaltinamojo E. T. gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo E. T. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo skundas netenkinamas.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo E. T. gynėjo skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria E. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

10. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios J. K., liudytojų G. A., E. L., R. R. apklausų protokoluose, specialisto išvadoje, apžiūrų protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

10.1. Pažymėtina, kad teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

11. Nagrinėjamu atveju E. T. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

12. Kauno apygardos teismas kaltinamajam E. T. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais – kad būdamas laisvėje kaltinamasis E. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

13. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. T. anksčiau du kartus teistas, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis yra išsituokęs, iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio. E. T. yra gyvenęs ir dirbęs Jungtinėje Karalystėje, ten buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, be to, šioje šalyje gyvena jo artimieji. Tai patvirtina, kad kaltinamasis gali turėti artimų ryšių užsienyje. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad E. T. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta laisvės atėmimo bausmė. Kaip pagrįstai nurodyta kaltinamojo gynėjo skunde, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas, vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Skunde nurodyta, kad E. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ankstesnio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Tačiau šios aplinkybės nepanaikina slėpimosi nuo teismo tikimybės. Pirmiau aptartų duomenų visuma leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui. BPK 122 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės-suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad iki E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimo padarymo nukentėjusiajai buvo siunčiamos grasinančio pobūdžio trumposios žinutės. Be to, po galimo nusikalstamos veikos padarymo buvo gauta duomenų, jog 2020 m. gegužės 22 d. nenustatytas asmuo prieš nukentėjusiąją pavartojo fizinį smurtą, reikalaudamas atsiimti pareiškimą dėl aptariamos nusikalstamos veikos, taip pat grasindamas neigiamomis pasekmėmis to nepadarius. Dėl aptariamų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 233 straipsnį, kuris išskirtas į atskirą procesą. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis nusikalstamos veikos galimo padarymo metu grasino jai ir toliau vartoti fizinį smurtą jos atžvilgiu. Nors aptariami veiksmai buvo galimai atlikti ikiteisminio tyrimo metu, o baudžiamoji byla nuo 2020 m. spalio 13 d. yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme, pradėtas įrodymų tyrimas, tačiau nukentėjusioji J. K. dar nėra apklausta. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka objektyvių duomenų, kad E. T., būdamas laisvėje, gali imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti nukentėjusiąją. Todėl suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šiuo metu nėra išnykęs. Įvertinus nusikalstamos veikos, dėl kurios pareikšti kaltinimai E. T., pobūdį, įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų šaltinius, baudžiamojo proceso stadiją, trukdymo procesui rizika šiuo metu yra pakankama suėmimo pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįsti.

15. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodė, kad E. T. yra suimtas ilgą laiko tarpą (septynis mėnesius), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam E. T. už BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra aštuoneri metai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

16. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – siekti užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas E. T., pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

17. Gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra labai pablogėjusi E. T. sveikata, jis kenčia stiprius galvos skausmus, negirdi viena ausimi, iš ausies teka kraujingas skystis, tačiau medicininės paslaugos įkalinimo įstaigoje nėra teikiamos tinkamai. Advokato nuomone, jei valstybė sergančiam suimtajam negali suteikti tinkamos medicininės pagalbos, toks asmuo turi būti paleistas į laisvę, kad galėtų pats pasirūpinti savo tinkamu gydymu. Gynėjas mano, kad sergančio asmens laikymas suimtu, nesuteikiant adekvačios medicininės pagalbos, yra akivaizdus Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas ir EŽTT traktuojamas kaip žiaurus ir nežmoniškas elgesys bei kankinimai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. Šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kaltinamojo gynėjas posėdžio metu nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus medikai negali nustatyti tikslios ligos diagnozės bei paskirti gydymo, nes neturi tam skirtos medicininės įrangos, o dėl laisvės atėmimo vietose išplitusio koronaviruso Laisvės atėmimo vietų ligoninė naujų pacientų nepriima. Pažymėtina, kad esant būtinumui kaltinamajam E. T. medicinos pagalba gali būti suteikta valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Byloje šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad E. T., būdamas laisvėje, galėtų greičiau pasirūpinti sveikata, nėra pakankamas pagrindas netaikyti jam suėmimo.

18. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo E. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo galimai turimus ryšius užsienyje, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, taip pat jo veiksmus siekiant paveikti nukentėjusiąją, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatytų kardomųjų priemonių taikymo tikslų negalima pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir skunde nurodomus užstatą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti).

19. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo E. T. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi kaltinamajam E. T. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.