Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės

sekretoriaujant Aistei Raginytei, dalyvaujant apelianto (atsakovo) atstovui advokatui R. L., ieškovės atstovui advokatui G. D.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Principalmed 1L“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-19156-748/2010 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui UAB „Principalmed 1L“ dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu, darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog 2008 m. liepos 25 d. darbo sutartimi Nr. 42 ieškovė ir atsakovas susitarė, kad ieškovė priimama dirbti vadybininke su bandomuoju trijų mėnesių laikotarpiu. Darbo sutartis neterminuota, nustatyta 1950 Lt mėnesinė alga. Darbo sutarties 7 p. šalys sulygo, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt. Darbo sutartis pakeista nustatant, kad nuo 2008-07-28 ieškovė papildomai eina sandėlininkės pareigas, mokamas priedas už šias pareigas 360 Lt. Įrašo apie darbo sutarties nutraukimą nepadaryta (b.l. 7-8, 20-21). Su pareiginiais nuostatais ieškovė supažindinta pasirašytinai žurnale 2008-01-28 (b.l. 35-36). 2009-01-02 su ieškove, dirbančia vadybininke-sandėlininke, buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 37-38). 2009-11-11 įsakymu Nr. 91111-3 ieškovė išsiųsta į komandiruotę į Duseldorfą, komandiruotės tikslas – MEDICA parodos lankymas ir susitikimai su esamais partneriais bei naujų paieška (b.l. 24). Iš UAB „Principalmed 1L“ direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 100623-02 matyti, kad ieškovė atleista iš darbo pagal LR DK 127 str.1 d. ir nurodyta, kad darbo sutarties Nr.42 7 p. pagrindu išlaidos už ieškovės V. G. kvalifikacijos kėlimą Duseldorfe 2009 m. lapkričio 17-22 dienomis, viso sumoje 2586,24 Lt, kurias sudaro kelionės išlaidos (lėktuvo bilietai) 800 Lt, išlaidos viešbučiui 604,24 Lt, dienpinigiai 1182,00 Lt, turi būti padengtos iš V. G. pusės (b.l. 25). Iš darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2010 m. birželio mėn. ieškovei priskaičiuota darbo užmokesčio suma sudaro 2990,55 Lt, išmokėtina suma – 2272,81 Lt ( b.l. 40). Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė darbovietėje buvo apmokoma dirbti, tačiau įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė, todėl teismas sprendė, kad ieškovės turima kvalifikacija jau nuo priėmimo į darbą dienos atitiko pareigas, kurioms buvo priimta. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog tokie mokymai buvo organizuoti ir kad ieškovės komandiruotės tikslas buvo ne jos darbo funkcijų atlikimas parodoje, o jos kvalifikacijos kėlimas. Atsakovo pateikti įrodymai: atstovo paaiškinimai, parodos dalyvių elektroniniai laiškai, posėdžių grafikai, kvietimas į renginį su vynu ir sūriu, pakvietimas pasižiūrėti gaminių spektrą (b.l.44-55), anot teismo, nepatvirtina, kad ieškovė buvo komandiruota į Duseldorfą mokymo tikslu ar kvalifikacijos kėlimui ir kad tokie mokymai parodoje MEDICA vyko. Teismas sprendė, kad įrodyta, jog komandiruotės tikslas buvo ne mokytis, o atlikti darbo funkcijas, todėl atsakovas nepagrįstai vertina patirtas komandiruotei išlaidas kaip mokymo išlaidas. Atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai iš ieškovės galutinio atsiskaitymo išskaitė komandiruotės vykdyti darbo funkcijas išlaidas 2586,24 Lt. Atleidimo iš darbo metu ieškovei buvo priskaičiuotas darbo užmokestis kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas 2990,55 Lt, atskaičiuos mokesčius ir socialinio draudimo įmokas išmokama suma sudaro 2272,81 Lt. Įrodymų, kad ieškovei būtų išmokėta bent dalis galutinio atsiskaitymo nėra byloje. Atsakovas, išmokėdamas darbo užmokestį ieškovei, turi išskaičiuoti iš šios sumos įstatymų nustatyto dydžio pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas ar kitas teisės aktų nustatytas išskaitas, todėl ieškovei priteistina suma yra 2990,55 Lt (neišskaičius mokesčių) (CPK 417 str.). Be to, sprendime nurodyta, jog byloje nustatyta, kad atsakovas (darbdavys) priskaičiavo ieškovei darbo užmokesčio 2990,55 Lt, išmokėtiną sumą – 2272,81 Lt, tačiau su ieškove neatsiskaitė, t.y. nesilaikė nurodytų įstatymo nuostatų. Nustatyta neatsiskaitymo priežastis – atsakovas neteisėtai išskaičiavo iš ieškovės komandiruotės išlaidas, o tai patvirtina, kad ieškovės kaltės dėl neatsiskaitymo nėra. Nustačius, kad atsakovas, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą ir uždelsė atsiskaityti su ieškove, taip pat, kad dėl tokio uždelsimo ieškovė nėra kalta, ieškovei turi būti sumokamas jos vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Iš 2010-08-12 pažymos apie vidutinį darbo užmokestį (b.l. 22) matyti, kad ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis yra 79,05 Lt, mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 1475,55 Lt (priskaičiuota suma). Ieškinio reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento teismas tenkino, nes darbo santykiai tarp šalių yra nutrūkę, atsakovas turi piniginę prievolę ieškovei kaip kreditoriui (CK 6.37 str., 6.210 str.1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi joje priimtą sprendimą, daro išvadą, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas išanalizavęs įrodymus, pasisakė dėl išlaidų darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms; dėl darbdavio pareigos atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju; dėl palūkanų mokėjimo prievolės, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnis). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog darbo patirties įgijimas atliekant darbą pagal sutartį ir dėl to sukauptos darbinės žinios negali būti vertinami kaip mokymas ar kvalifikacijos kėlimas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 5 dalies prasme. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, kaip ir pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad komandiruotės tikslas buvo ne mokytis, o atlikti darbo funkcijas. Taigi atsakovas nepagrįstai patirtas komandiruotei išlaidas įvertino kaip mokymo išlaidas. Byloje esantis 2009-11-11 UAB „Principalmed 1L“ direktoriaus įsakymas Nr. 91111-3 (b.l.24) patvirtina, kad ieškovė buvo išsiųsta į komandiruotę Duseldorfą, komandiruotės tikslas – MEDICA parodos lankymas ir susitikimai su esamais partneriais bei naujų paieška. Šie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai iš ieškovės galutinio atsiskaitymo išskaitė komandiruotės vykdyti darbo funkcijas išlaidas, kurių suma 2586,24 Lt.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimą dieną neatsiskaitė – neišmokėjo 2272,81 Lt sumos (2990,55 Lt priskaičiuota suma). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neatsiskaitymo priežastis – atsakovo neteisėtas išskaičiavimas iš ieškovės komandiruotės išlaidų, o tai patvirtina, kad ieškovės kaltės dėl neatsiskaitymo nėra. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos nurodytais motyvais, jog nustačius, kad atsakovas, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, ir dėl uždelsimo atsiskaityti ieškovės kaltės nėra, ieškovei pagrįstai priteistas jos vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Pirmosios instancijos teismas ieškovės vidutinio darbo užmokesčio sumą nurodė pagal atsakovo pateiktą pažymą (b.l.22).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju susideda iš dviejų dalių: finansinės ir teisinės. DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009). DK 141 straipsnio 3 dalis nustato visų pirma kompensacinį mechanizmą, kuriuo kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Aptariamosios išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – nustatytas įstatymu ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-400/2006; kt.). Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitiks teisės normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas taikant vien gramatinį šios normos aiškinimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „ Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, nes darbo santykiai tarp šalių buvo nutrūkę, taigi atsakovas turi piniginę prievolę ieškovei kaip kreditoriui (Civilinio kodekso 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė; kai darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai nutrūksta, jiems turi būti taikomos CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. AB „Kuro aparatūra“, bylos Nr. 3K-3-856/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008). Tai reiškia, kad, nutrūkus darbo santykiams ir esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, taikytinas ne Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, bet CK 6.210, 6.261 straipsnių normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, bei CK 6.37 straipsnio 2 dalies norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą.

Apeliaciniame skunde ir apelianto atstovo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstyti motyvai, jog teismas priteisė 2990,55 Lt, tačiau turėjo priteisti 2272,81 Lt, nes visi mokesčiai valstybei buvo sumokėti, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendime būtent nurodo priskaičiuotą sumą, t.y. sumą, iš kurios atėmus sumokėtus mokesčius valstybei, bus išmokama ieškovei. Taigi, jeigu atsakovas mokesčius jau yra sumokėjęs, tai iš 2990,55 Lt atėmus sumokėtų mokesčių sumą, likusi suma privalo būti išmokėta ieškovei. Esant tokios aplinkybėms, nėra pagrindų ir motyvų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Apeliacinio skundo netenkinus, iš apelianto ieškovei priteistinos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Principalmed 1L“, įmonės kodas 135926717, 1482,25 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt du litus 25 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.