- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- I-4324-426/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02236-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Advokatai
- Vilis Žilionis
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Pakistano pilietis M. A. (M. A.) skunde (b. l. 1–8) prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Gruzijoje 2017-06-16 sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę viza Nr. LTU-66-000000000000000000000000769 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją pareikalauti iš Lietuvos Respublikos atstovybės Gruzijoje išnagrinėti prašymą iš naujo.
Nurodo, jog 2017-05-22 pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą ir prie jo pridėjo visus būtinus dokumentus. Sprendimas dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą buvo priimtas 2017-06-16.
Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvoje įregistravo UAB „Ryto gaiva“, yra direktorius ir vienintelis akcininkas, todėl jo buvimas Lietuvoje būtinas vystyti įmonės veiklą. Jis privalo pasirašyti įvairius su įmonės veikla susijusius dokumentas, atleisti bei priimti darbuotojus, rūpintis jų materialiniu aprūpinimu, intelektiniais ištekliais.
Įmonė veiklą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, šiuo metu orientuojasi į mažas ir vidutinio segmento įmones bei klientus, teikia maitinimo paslaugos, tačiau ateityje planuoja veiklą plėsti, todėl įmonės vadovui būtina turėti nacionalinę vizą taip užtikrinantį, jog įmonė veiks sklandžiai. Pareiškėjas pabrėžia, jog bendravo ir bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos ambasada Gruzijoje, teikė paaiškinimus. Atmeta teiginį, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Tvirtina, jog nenustatyta nė vieno nelegalios migracijos atvejo. Nėra jokių realių pagrindų manyti, kad tokie faktai gali įvykti ateityje ir sprendime jie nepateikti.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad per nustatytus terminus ir įstatymų numatyta tvarka kreipėsi dėl nacionalinės vizos išdavimo, pateikė būtinus duomenis ir dokumentus. Pabrėžia, kad nėra jokios galimybės įžvelgti nelegalios migracijos grėsmės. Pareiškėjo nuomone, atsisakant išduoti nacionalinę vizą privalo būti įvertintas galimos nelegalios migracijos grėsmės realumas ir akivaizdumas. Užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės vertinimas turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame, sprendime atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Atsakovė neturėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvados ar kitos kompetentingos institucijos išvados, kurioje būtų konstatuota, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę.
Lietuvos Respublikos ambasada Gruzijoje skundžiamą sprendimą motyvavo ir grindė iš esmės nelegalios migracijos prevencija, nes atsakovui kyla pagrįstos abejonės, dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo jo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas laiko, kad atsakovė šiuo atveju neįrodė nelegalios migracijos grėsmės ir nesilaikė Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo nustatytos tvarkos, todėl nepagrįstai skundžiamą sprendimą grindė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu.
Pareiškėjo manymu, priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistas atsakingo valdymo principas, turėjęs užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Minėti faktai, pareiškėjo manymu, rodo išankstinį nusistatymą, vienašališkumą, neobjektyvumą.
Sprendimas dėl nacionalinės vizos neišdavimo, pareiškėjo nuomone, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Jo vertinimu, atsakovo teiginiai, kad užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų yra paremti tik vieno iš pareiškėjo pateiktų dokumento pagrindu, neanalizuojant faktinių aplinkybių, kurias įrodo kiti bylojo pateikti dokumentai, t y. Ambasados priimto sprendimo motyvai nepagrįsti išsamiu aplinkybių tyrimu.
Atkreipia dėmesį, jog nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs, nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Ginčijamame sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl užkirsti kelią nelegaliai migracijai yra būtinas nacionalinės vizos neišdavimas, kodėl yra būtinos papildomos, pakankamai reikšmingai jo judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Pareiškėjas nurodo, jog, nors ir Lietuvos Respublikos ambasada Gruzijoje yra kompetentinga spręsti klausimus dėl užsieniečių nacionalinės vizos išdavimo, tačiau tai nėra pagrindinė ir svarbiausia ambasados funkcija bei užduotis. Dėl šios priežasties pareiškėjas daro išvadą, jog asmuo, priėmęs sprendimą neišduoti nacionalinės vizos neįsigilino į esmines bei faktines prašymo aplinkybės, taip priimdamas nemotyvuotą ir jokiais įrodymais nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Su skundu atsakovė nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 53–58) nurodo, jog pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno valstybių ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių.
Pareiškėjas 2017-05-22 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Gruzijoje dėl daugkartinės nacionalinės vizos verslo pagrindu gavimo. Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti Nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2017-05-29 iki 2018-05-28, nurodė kelionės tikslą – verslas. Pareiškėjas kartu pateikė Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą dėl UAB „Ryto gaiva“, šios bendrovės veiklos planą, darbo sutartį, įmonės 2017-06-30 balansą, įstatus, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir perdavimo aktus, Dubajaus policijos pažymą apie neteistumą, sutikimo raštą dėl apgyvendinimo Grata Hotel viešbutyje.
Tą pačią dieną Ambasadoje vykusio anglų kalba konsulo pokalbio – interviu su pareiškėju metu jis paaiškino, kad teisinių paslaugų kompanijos pagalba 2017m. kovo 23–29 dienomis įsigijo UAB „Ryto gaiva“ akcijas ir nuo 2017-05-03 tapo jos vadovu, numatoma veikla – maitinimo paslaugos (konditerijos gaminiai), kad įmonėje dirba 3 darbuotojai, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, negalėjo nurodyti įmonės adreso, kad apsigyvens Grata Hotel viešbutyje, šiuo metu gyvena Jungtiniuose Arabų Emiratuose ir užsiima individualia veikla dokumentų tvarkymo srityje. Paklaustas, kodėl verslui pasirinko Lietuvą, paaiškino, kad „Lietuvoje lėta ekonomika, galima spėti daug ką padaryti“. Į Gruziją atvyko tik paduoti dokumentus gauti Lietuvos vizą.
Konsulinis pareigūnas, vertindamas gautus dokumentus (lietuvių kalba), atkreipė dėmesį, kad Darbo sutartį už darbdavį ir darbuotoją pasirašė pats pareiškėjas, kad 2017-05-12 UAB „Ryto gaiva“ vardu Prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo su nurodyta apgyvendinimo vieta – viešbutis Grata, su įsipareigojimu padengti pareiškėjo grįžimo į valstybę, į kurią jis turi teisę grįžti, išlaidas, pasirašė pats pareiškėjas. Pokalbio metu pareiškėjas nurodė, kad nežino lietuvių kalbos, todėl jis nesupranta ir negali paaiškinti pateikiamų lietuvių kalba dokumentų – bendrovės veiklos plano, darbo sutarties, įmonės 2017-04-30 balanso, įstatų turinio. Jis nepateikė jokių kelionės dokumentų, kurie patvirtintų vykimą į Lietuvą ir kelionės maršrutą.
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus bei kitą gautą informaciją, 2017-06-16 priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą Įstatymo 19 straipsnio pagrindu – užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų – užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Tą pačią dieną pareiškėjas standartine forma pasirašytinai buvo informuotas apie priimtą sprendimą atsisakyti išduoti jam nacionalinę vizą.
Iš bylos medžiagos atsakovė padarė išvadą, kad konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl jo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti išduoti vizą. Pasak atsakovės, pareiškėjas neteisus teigdamas, jog jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Atsakovė mano, kad pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamąją vietą. Teismą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos ambasados Gruzijoje 2017-06-16 sprendimo dėl atsisakymo išduoti nacionalinę viza Nr. LTU-66-000000000000000000000000769 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2017-05-22 pateikė prašymą (b. l. 59–62) išduoti daugkartinę vizą. Prašyme nurodė, kad pagrindinis jo kelionės tikslas – verslas (b. l. 14–17).
Ambasada Sprendimu (b. l. 9–10) atsisakė išduoti vizą. Tokį savo atsisakymą motyvavo tuo, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse numatytų atvykimo sąlygų (užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų) bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Įstatymo 19 straipsnyje numatyta, jog nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (19 str., 1 d. 1 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (19 str. 1 d. 9 p.).
Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta, kad ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga, kad jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendimo atsisakyti išduoti vizą vertinimo kaip individualaus administracinio akto aspektu pažymėtina, jog pagal Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), nustatančio dokumentų vizai gauti pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimo, konsultavimosi tvarką, 80 punktą sprendimas dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą yra priimamas naudojant Tvarkos aprašo 9 priedą, kuriame yra pažymima (-os) viena ar kelios Įstatymo 19 straipsnyje nurodyta (-os) aplinkybė (-ės). Su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje. Įvertinusi Tvarkos aprašo 9 priede nustatytos formos turinį teisėjų kolegija pabrėžia, jog minėtoje formoje nenumatytas išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes pateikimas, o tik atitinkamų Įstatyme atsisakymo išduoti vizą pagrindų žymėjimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad išsamūs sprendimą pagrindžiantys motyvai nėra įforminami, sprendžiant, ar sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra pagrįstas, turi būti vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados.
Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą (Preambulės 3 straipsnis). Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas - nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t.t. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų - ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybės narėse, šeimyninės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. Vizų kodeksas nustato, kad siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, jog įmonėje dirba 3 darbuotojai, negalėjo pateikti įmonės adreso, kad apsigyvens Grata Hotel viešbutyje. Pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos, todėl negalėjo paaiškinti pateikiamų dokumentų turinio, taigi pats jų nesuprato. Nepateikė kelionės dokumentų, kurie patvirtintų vykimą į Lietuvą ir kelionės maršrutą. Prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo su įsipareigojimu padengti, pareiškėjo grąžinimo į valstybę, į kurią jis turi teisę grįžti, išlaidas pasirašė pats pareiškėjas.
Nagrinėjamu atveju įvertinus konsulinio darbuotojo vertintus pareiškėjo pateiktus dokumentus bei pokalbio metu duotus paaiškinimus laikytina, kad konsulinis darbuotojas nustatė pagrįstas abejones, kurių pagrindu nusprendė neišduoti vizos pareiškėjui aukščiau nurodytais pagrindais. Pažymėtina, kad vien tik dokumentų pateikimas dar nepatvirtina, kad užsieniečiui bus išduota viza, todėl pateikti dokumentai nėra besąlyginiai įrodymai, įpareigojantys konsulinį darbuotoją priimti teigiamą sprendimą užsieniečio atžvilgiu. Tokio pobūdžio aplinkybes konsulato darbuotojas vertina pokalbio su užsieniečiu bei kitų pateiktų dokumentų apimtyje ir atitinkamai priima išvadą dėl vizos išdavimo/neišdavimo. Pokalbio su pareiškėju metu ambasados darbuotojui kilo abejonė dėl pareiškėjo prašyme deklaruotų tikslų, todėl turėjo pagrindą jo atžvilgiu priimti neigiamą sprendimą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.