Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2016 m. birželio 15 d. apie 19.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančio automobilio „Audi S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo buvo priverstas stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, ko pasekoje nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį, tuo savo veiksmais V. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 157 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

V. N. 2016 m. liepos 12 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodoma, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 220 punktą ir savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas D. N. teismo posėdyje nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistu. Surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą jis rėmėsi liudininkų parodymais ir vaizdo medžiaga, kuri buvo gauta iš vaizdo registratoriaus ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Vaizdo įraše matosi sankryža, pagrindinis kelias, važiuoja tiesiai automobilis, nuvažiuoja nuo kelio, nes kažkas sutrukdo. Jeigu važiuoji pagrindiniu keliu ir dega žalia šviesa, vairuotojas neprivalo nieko praleisti. Taip pat matosi, kad automobilis stabdo. Iš vaizdo medžiagos negalima nustatyti automobilio greičio. Be to, vaizdo įraše vaizdas stringa. Tiksliai nežino koks greitis leidžiamas toje atkarpoje. Buvo aiškiai pasakyta, kad matė, jog automobilis nuvažiavo nuo kelio, automobiliai važiavo vienas prie kito, ir liudininkas teigė, kad pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Surašant administracinio teisė pažeidimo protokolą sistema automatiškai suformuoja buvusius pažeidimus. Po protokolo eina pažyma apie asmens baustumą, todėl protokole yra duomenys apie V. N. vardu anksčiau registruotus pažeidimus.

Administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūno R. D. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys apie 2016-06-15 19.36 val. registruotą pranešimą dėl eismo įvykio Žirmūnų g. (b.l. 4-5), eismo įvykio vietos schema (b.l. 6), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 7-8), M. S. ir V. N. rašytiniai paaiškinimai (b.l. 9, 17), VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones (b.l. 10), vaizdo įrašai ir fotonuotraukos (b.l. 18-24, 25, 39, 66, 74), specialisto išvada (b.l. 56-57), kita bylos medžiaga, taip pat nukentėjusiojo M. S., liudytojo D. N. bei paties V. N. teisme duoti parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiant asmenį turi būti nustatyta asmens kaltė dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo ir priežastimis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių pasekmių.

Iš V. N. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis 2016 m. birželio 15 d. apie 19.30 val. užsidegus žaliai šviesoforo šviesai, pradėjo sukti į kairę, iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pradėjęs manevrą staiga pastebėjo netikėtai dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Audi“. Staigiai stabdė, kad išvengti susidūrimo ir automobiliai prasilenkė. „Audi“ nuvažiavo ir jis tęsė kelionę (duomenys neskelbtini) gatve. Mano, jog „Audi“ greitis buvo nesaugus, o sankryžoje prastas matomumas (b.l. 17).

Nukentėjusysis M. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016 m. birželio 15 d. maždaug 19.25 val. vairavo automobilį „Audi S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link centro pusės. Kertant (duomenys neskelbtini) g. sankryžą jam degė žalias šviesoforo signalas. Sankryžoje staiga pamatė į kairę sukantį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko staigiai į dešinę ir užvažiavo ant kelkraščio. Mašina nuslydo veja ir atsitrenkė į metalinę konstrukciją. Jam kelią užkirtęs „Subaru“ vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Vienas iš įvykio liudininkų pasekė pabėgusį vairuotoją ir padarė fotonuotrauką, kurią jis perdavė policijos pareigūnams. Jo automobilis draustas privalomuoju ir kasko draudimu (b.l. 9).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonės „Audi S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės. Duomenų apie automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus nėra (b.l. 8).

Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones ir AB SEB banko Operacijų departamento 2016-06-21 pažymos matyti, kad automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra AB SEB bankas, o šia transporto priemone naudojasi V. N. (b.l. 10, 13).

Iš vaizdo įrašo ir nuotraukų byloje matyti, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu (19.27 val.), važiavimo sąlygos – lijo lietus, kelio danga šlapia. Eismo įvykio mechanizmą visapusiškai parodo vaizdo įrašai, užfiksuoti V. N. vairuoto automobilio vaizdo registratoriumi bei SĮ „Susiekimo paslaugos“ pateikta sankryžos filmuota vaizdo medžiaga. Iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilis „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-15 apie 19.27 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo sukti į kairę, iš (duomenys neskelbtini)g. į (duomenys neskelbtini) g. ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės antrąją eismo juostą, kuria, kaip pagrindiniu keliu, tiesiai važiavo automobilis „Audi S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). „Subaru“ trumpam sankryžoje stabtelėjo ir automobiliai prasilenkė nesusidūrę, kontakto nebuvo, tačiau automobilio „Audi S6“ vairuotojas dėl kelyje netikėtai atsiradusios kliūties, turėjo staigiai keisti važiavimo kryptį ir stabdyti, kad išvengtų susidūrimo, ko pasekoje užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į reklaminį stendą, o „Subaru“ vairuotojas V. N., nesant kelyje kliūties, toliau nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Pažymėtina, kad sankryžoje esančiame šviesofore atskiros sekcijos sukti į kairę nėra. Automobilio „Audi“ stabdymo žymių nesimato (b.l. 25, 66).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog automobilis „Audi S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo atsitrenkęs į reklaminį stendą apie 16,8 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir 6,9 -7,6 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies (b.l. 6).

Kelių eismo taisyklių 101 punktas nustato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Važiuodamas per sankryžą ir sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę (KET 157 punktas). Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių (KET 9 punktas).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. N., sukdamas į kairę nedavė kelio (sutrukdė) tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi S6“ ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadintas M. S. vairuotas automobilis „Audi S6“. Taigi, darytina išvada, kad V. N. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Jis pažeidė KET 101 ir 157 punktų reikalavimus ir dėl jo kaltės buvo apgadintas svetimas turtas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 dalį.

LR ATPK 130 str. 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tiesiogine tyčia, asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai turi suvokti ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalinti iš įvykio vietos. Asmuo turi suprasti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, kaltininko elgesį po eismo įvykio, pasišalinimo iš įvykio vietos motyvus, tikslus ir kt.

Iš byloje esančių įrodymų, nukentėjusiojo M. S. ir V. N. paaiškinimų matyti, jog automobiliai „Subaru Legacy“ ir „Audi S6“ nebuvo susidūrę, jokio kontakto nebuvo. Jiems prasilenkus „Audi S6“ nuvažiavo toliau ir pakeitęs važiavimo kryptį atsitrenkė į reklaminį stendą, nutolusį nuo sankryžos už 16,8 m. Pagal stabdžių šviesas matyti, kad stabdyti „Audi S6“ pradėjo, kai prasilenkė su V. N. vairuojamu „Subaru Legacy“, jokių „Audi S6“ staigaus stabdymo prieš automobiliams prasilenkiant požymių nematyti. Vaizdo įraše, matosi, kad „Audi“ įvažiuoja į stendą, kai „Subaru“ buvo jau gerokai įvažiavęs į sankryžą ir suko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę vairuotojui sankryžos vaizdą užstojo priešinga kryptimi prie šviesoforo sustojusios transporto priemonės, todėl V. N. negalėjo matyti, kad „Audi S6“ pravažiavusi sankryžą nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė toliau esantį reklaminį stendą. Darytina išvada, kad V. N. nematė ir nesuvokė, kad automobilis „Audi S6“, su kuriuo jis sankryžoje prasilenkė vėliau nuvažiavo nuo kelio, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, pažymėtina, kad V. N. nuo policijos nesislapstė, iškviestas į policijos komisariatą iškart atvyko, paaiškino įvykio aplinkybes, pateikė jo vaizdo registratoriumi filmuotą vaizdo medžiagą bei kitus įrodymus, siekė, kad šis įvykis būtų objektyviai ištirtas, taip pat nuosekliai laikėsi savo pozicijos ir kaltės dėl šio pažeidimo nepripažino. Jeigu V. N. būtų vengęs atsakomybės ar turėjęs tikslą nuslėpti įvykio aplinkybes, nebūtų su policija geranoriškai bendradarbiavęs ir teikęs įrodymus.

Taigi teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs byloje esnačius įrodymus, neturi pagrindo netikėti V. N. paaiškinimais, kad jis nematė ir nežinojo, jog „Audi S6“ nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stendą. Dėl to, darytina išvada, kad V. N. iš įvykio vietos pasišalino ne sąmoningai ignoruodamas KET taisykles ir vengdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl įvykio aplinkybių. V. N. automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, buvo tvarkingas ir tinkamas naudoti, nėra duomenų, kad jis galėjo vairuoti automobilį būdamas neblaivus, vairavo turėdamas teisę vairuoti, todėl neturėjo motyvo ir tiklso pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad V. N. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia ar turėjo tikslą išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina nesant V. N. veiksmuose minėto pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

V. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nors iš administracinių teisės pažeidimų registro 2016-07-12 išrašo apie smeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad V. N. 2016-06-23 buvo baustas 14 Eur bauda už greičio viršijimą (b.l. 2), tačiau iš Vilniaus apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyriaus 2016-07-20 rašto Nr. 10-S-155804 seka, kad duomenų apie V. N. galiojančias administracines nuobaudas Administracinių teisės pažeidimų registre nėra (b.l. 55). Esant tokiai situacijai, kai iš Administracinių teisės pažeidimų registro neaišku ar tikrai asmuo buvo baustas administracine tvarka, o visos kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad V. N. nėra baustas administracine tvarka ir galiojančių nuobaudų neturi.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nebaustas administracine tvarka), todėl V. N. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30, 30², 283-284, 286-287, 250, 302² straipsniais, teismas

nutarė:

V. N. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

V. N. administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „N. B. Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16059545984. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).