Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-06-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-193-873/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-14
Bylos Nr.
AN2-193-873/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00094-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Pažeidėjas
M. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-193-873/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00094-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. T. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-31582-2023 paliktas nepakeistas ir M. T. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31582-2023 (toliau – ir Institucijos nutarimas) M. T. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. rugpjūčio 8 d., 18.40 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties Paribio g., automobiliu „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 181 punktą. M. T. skirta nuobauda – 60 Eur bauda.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, M. T. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi M. T. skundo netenkino ir Institucijos 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu M. T. prašo iš naujo nagrinėti bylą ir priimti tinkamą, teisės aktais pagrįstą sprendimą. Taip pat prašo atsižvelgti, kad iki šiol neturi jokių panašaus pobūdžio nuobaudų už KET pažeidimus, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktų nepažeidinėja, nepažeidė ir šiuo atveju. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nurodo, kad apylinkės teismas vadovavosi tik pareigūno nuomone. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodomi teiginiai nėra pagrįsti jokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

3.1.1. Apeliantas skunde nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog jis, įvažiuodamas į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, kirto tolimesnę nuo sankryžos, kurioje planavo sukti į dešinę, esančią plačią brūkšninę liniją. Tvirtina, kad KET nėra numatomos sąvokos tolimesnė ar artimesnė eismo juosta. Pažymi, kad KET yra numatyta „prieš posūkį į dešinę“.

3.1.2. Nurodo, kad supratęs, jog gali kilti ginčas, kelių policijai išsiuntė oficialų laišką su prašymu per dvidešimt darbo dienų pateikti atsakymą, kas yra laikoma „prieš posūkį į dešinę“, t. y., prieš kokį atstumą galima sukti. Pasak apelianto, jis tinkamai laikėsi KET reikalavimų, ką patvirtina ir kelių policijos pateiktas atsakymas į jo oficialų laišką, nes Kelių policijos pozicija lygiai tokia pati kaip ir jo.

3.1.3. Skunde kelia klausimą, ar yra taikomas kažkoks Lietuvos Respublikos kelių policijos teisės aktų viršenybės principas, kai vairuotojai gali būti nubausti nieko nepažeidę, pagal nerašytas taisykles, vadovaujantis tik pareigūnų nuomonėmis, kurios nėra pagrįstos jokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

3.2. Tvirtina, kad maršrutiniam transportui skirta eismo juosta neribotą atstumą nebuvo važiuojama, buvo persirikiuojama prieš pat posūkį į dešinę. Kaip teigia, jis važiavo vadovaudamasis KET, persirikiavo leidžiamoje vietoje, t. y. kur buvo brūkšninė linija, prieš posūkį į dešinę, posūkis į dešinę aiškiai matėsi ir buvo leidžiama rikiuotis. Nurodo, kad pateikė medžiagą, kurioje matosi, jog buvo persirikiuota už posūkio į Ukmergės g. Nr. 140 esantį pastatą, o ne prieš jį, todėl posūkis į dešinę buvo pirmas po įvažiavimo.

3.3. Apelianto teigimu, byloje esančioje fotonuotraukoje galima aiškiai matyti, jog automobilis važiuoja prieš posūkį į dešinę, nes jo greitis neįprastai lėtas – apie 40 km/val., nors leistinas greitis šioje atkarpoje yra 60 km/val. Pažymi, kad šis svarbus aspektas byloje nebuvo paminėtas. Apeliantas skunde kelia klausimą, ar šiuo atveju buvo tinkamai įsigilinta į bylos medžiagą.

3.4. Apeliantui nesuprantama, kodėl analizuojamu atveju nėra minimas KET 182 punktas, kuriame nurodoma, kad į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą yra būtina persirikiuoti prieš sukant į dešinę. Apeliantas akcentuoja, jog jis KET 182 punktu vadovaujasi, nors skundžiamame procesiniame sprendime daroma prielaida, kad minėtas punktas neegzistuoja.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. T. skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo M. T. skundą. Pažymi, kad tai, jog apeliantas nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis (nurodyta – nutarimas) yra neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, kad byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą, todėl visas skunde išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes ar padarė teisės taikymo klaidų.

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės teigia, kad jis važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, tačiau Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi nėra reglamentuojama, prieš kiek metrų galima persirikiuoti į aptariamą eismo juostą, ketinant pasukti į dešinę. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog M. T. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

7. KET 181 punkte numatytas draudimas ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“. Už šio draudimo nesilaikymą atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje.

8. KET 182 punkte numatyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. KET 3 priedo 1.22 papunktyje numatyta, kad plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į jas leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jų), arba dviračių juostą, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad M. T. 2023 m. rugpjūčio 8 d., 18.40 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties Paribio g. automobiliu „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, kuri buvo aiškiai pažymėta specialiais skiriamaisiais ženklais. Apeliantas nesutinka, kad į maršrutinio transporto eismo juostą prieš posūkį į dešinę jis persirikiavo netinkamoje vietoje. Skunde tvirtina, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidė, į maršrutinio transporto eismo juostą rikiavosi per brūkšninę liniją, posūkį į dešinę matė, o KET nenumatyta, prieš kokį atstumą galima įsukti. Taip pat nurodo, kad byloje nebuvo paminėtas svarbus aspektas, jog iš byloje esančios fotonuotraukos galima aiškiai matyti, jog automobilis važiuoja prieš posūkį į dešinę, nes jo greitis neįprastai lėtas – apie 40 km/val., nors leistinas greitis šioje atkarpoje yra 60 km/val. Skundą nagrinėjantis teismas su apelianto argumentais nesutinka.

10. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo keliama abejonių, jog apeliantas ketino sukti į dešinę ir į maršrutinio transporto eismo juostą įvažiavo per plačią brūkšninę, o ne ištisinę liniją. Neginčytina ir tai, kad KET sąvoka „prieš posūkį į dešinę“ nėra nustatyta konkrečiu atstumu metrais. Vis tik, bylos duomenų visuma apelianto poziciją dėl tinkamo KET reikalavimų laikymosi paneigia. Kaip pažymėjo teismo posėdyje Institucijos atstovas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, važiuodamas Ukmergės g., įvažiavo į eismo juostą, pažymėtą raide „A“, ties pastatu Nr. 140, kur yra servisas. Kaip matyti iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 43), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ties pastatu Nr. 140 į dešinę nepasuko, tačiau toliau važiavo maršrutiniam transportui skirta juosta, pažymėta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, kaip pats nurodo – lėtesniu nei leidžiama greičiu, ketindamas sukti į dešinę kitame posūkyje į dešinę. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad KET 182 punkto taisyklė, jog į dešinę sukantys eismo dalyviai privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui važiuoti skirtą eismo juostą, negali būti suprantama kaip asmens galimybė važiuoti šia eismo juosta neribotą atstumą. Šios išvados nepaneigia ir bylos medžiagoje esantis bei apelianto skunde akcentuojamas pareigūnės Monikos Kazanavičienės elektroninis laiškas, adresuotas M. T. (b. l. 106), kuriame pateikiama informacija, kad KET 182 punkte nėra nurodytas konkretus atstumas iki posūkio į dešinę, tačiau akcentuota, jog šiame punkte nurodyta sąlyga, kad ši taisyklė taikoma, kai eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija. KET reikalavimus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas vairuotojas, privalo žinoti. Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nubaustas pagrįstai. Priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas priėmė tinkamą, teisės aktais pagrįstą sprendimą.

11. Už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriama nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų bauda. Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, M. T. paskirta 60 Eur dydžio bauda. Atsižvelgus, kad administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vidurkio dydžio nuobauda nelaikytina per griežta. Aplinkybė, nurodoma apeliaciniame skunde, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų, pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą nesudaro.

12. Apeliacinio skundo argumentai nepasitvirtino. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Žimkienė