- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- N-62-1260-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-01892-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 47.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutarimu pripažino A. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio („Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“) 1 dalyje numatytą veiką, o administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 173¹ straipsnio („Apskaitos taisyklių pažeidimas“) 1 dalį nutraukė konstatavęs, jog A. S. nėra tinkamas šio pažeidimo subjektas, kadangi už UAB (duomenys neskelbtini) finansines operacijas atsakingas finansininkas. Teismas nurodė, jog tai, kad A. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu už įmonės veiklą, nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. sausio 14 d. teikė odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas neturėdamas licencijos, įrodo: Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. lapkričio 19 d. patikrinimo aktas Nr.(21.26)-06-77-49, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų licencija Nr.1588, suteikianti teisę teikti odontologinės ir (ar) burnos priežiūros paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. sausio 14 d., kita bylos medžiaga.
Teismas pabrėžė, jog pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį įmonės bei įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre. Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.V-694 patvirtintų Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklių 4 punkte nurodyta, kad įstaigos gali teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir/ar burnos priežiūros paslaugas tik turėdamos licenciją, o dėl licencijos gavimo į atitinkamas institucijas turi kreiptis pati įstaiga, norinti gauti licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas (13 p.). Taisyklių 57 punkte, be kitų reikalavimų, nurodyta, jog licencijos turėtojas privalo turėti galiojantį leidimą-higienos pasą verstis komercine ūkine veikla, patvirtinantį, kad juridiniam asmeniui nurodytu veiklos adresu leidžiama teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros paslaugas teikianti Bendrovė turi turėti tiek licenciją, tiek leidimą - higienos pasą, kuris yra pateikiamas norint gauti licenciją. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla, kuria siekiama gauti ir gaunama pajamų, todėl A. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį.
Parinkdamas konkrečią nuobaudą ir taikydamas ATPK 30¹ straipsnį, t. y. skirdamas 500 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. S. asmenybę (nebaustas) bei elgesį pažeidimo tyrimo metu (nors nepripažino savo kaltės, geranoriškai bendradarbiavo ir teikė visus dokumentus).
II.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu, A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimo dalį, kurioje jis nubaustas pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes bei nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, t. y. bylos Nr.N-62-3884/2009 išaiškinimais, jog tam, kad tam tikta veikla būtų pripažinta neteisėta ATPK 173 straipsnio taikymo tikslu, būtina nustatyti, kad verčiantis šia veikla nebuvo laikytasi tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą daro absoliučiai neteisėta per se. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota juridinių asmenų registre, bendrovė veikė legaliai, mokėjo visus mokesčius, užsiėmė tik odontologinės priežiūros paslaugų teikimu, todėl negalima teigti, kad bendrovės veikla savaime buvo neteisėta. Pažymi, jog tiek Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, tiek Visuomenės sveikatos centre jam buvo paaiškinta, kad visų jo turimų dokumentų visiškai užtenka odontologinei veiklai vykdyti. Mano, jog valstybinės institucijos neatliko savo pareigų tinkamai, todėl jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, t. y. tyčios ar aplaidaus neatsargumo siekiant verstis atitinkama veikla neturint licencijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
A. S. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesirėmė aktualia ginčui praktika.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. kaltė, padarius ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.
A. S. teigia, jog šiuo atveju jo vadovaujamos įmonės veiklos teikiant odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas neturint licencijos nebuvo galima pripažinti savaime neteisėta, ką, jo nuomone, patvirtina ir teismų praktika. Šiuo aspektu pažymėtina, jog jau apelianto cituotoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 straipsnio 1 dalies turinį, nurodė, jog tam, kad vertimasis tam tikra veikla būtų pripažintas neteisėtu ATPK 173 straipsnio taikymo tikslu, būtina nustatyti, kad verčiantis šia veikla nebuvo laikytasi tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėta per se (pačią savaime). Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje taip pat akcentavo, jog licencijos gavimas teisės aktuose nustatomas kaip būtina ir imperatyvi prielaida atitinkamos veiklos vykdymui, todėl veiklos vykdymas neturint licencijos (leidimo) yra pats savaime ir kaip toks neteisėtas (žr. „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 17, p. 220-236). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, jog pagal teisės aktus privaloma licencija nebuvo gauta, nėra, todėl kitaip vertinti administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytą UAB (duomenys neskelbtini) veiklą nei tai darė pirmosios instancijos teismas nėra jokio pagrindo. Tokią poziciją pagrindžia ir vėlesnė teismų praktika (žr. nutartis bylose Nr. N62-953/2011, N62-2956/2010 ir kt.). Taip pat pažymėtina, jog apelianto cituotoje byloje, kurioje asmuo nebuvo nubaustas pagal ATPK 173 straipsnį, buvo nagrinėjama ne tapati esamai situacija, t. y. byloje Nr.N-62-3884/2009 asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vykdė individualią veiklą (teikė transporto (pervežimo) paslaugas) neinformavęs mokesčių administratoriaus, dėl ko išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad toks nepranešimas nedaro veiklos neteisėta per se, todėl ir atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį atsirasti negali.
Jokių kitų skundžiamam nutarimui naikinti pagrindų apeliantas nenurodo, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.