- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 1-50-939/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00330-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Kaltinamasis
- P. M.
- Kategorijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant prokurorei L. M.-Valaitei, gynėjai advokatei R. M., nukentėjusiajam R. B., jo atstovui advokatui G. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pas ūkininką, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (toliau – BK)
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad P. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis:
2013 m. birželio 23 d. apie 3 val. (duomenys neskelbtini), M. Č. sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia dūrė peiliu į kairią koją ir nugarą R. B., padarė kairio pakinklio srities pjautinę žaizdą su kairio bendrojo šeivinio nervo pažeidimu, kairės didžiosios poodinės venos pažeidimu, raumenų ir sausgyslių pažeidimu, dėl ko nukentėjusiajam R. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio pakinkio srities pjautinės žaizdos su kairio bendrojo šeivinio nervo pažeidimu, kairės didžiosios poodinės venos pažeidimu, raumenų ir sausgyslių pažeidimu, sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. birželio 23 d. buvo pas Č. sodybos pavėsinėje, gėrė alkoholinius gėrimus. Tą dieną jis buvo turguje, kuriame nusipirko peiliuką su grandinėle, kad galėtų susipjaustyti maistą, kadangi turi problemų su dantų protezais. Jis buvo nevalgęs, todėl greitai pasigėrė. Jis neneigia, kad galėjo du kartus peiliu durti Č. žentui R. B., tačiau paties įvykio aplinkybių bei konflikto priežasčių neatsimena ir negali paaiškinti dėl girtumo. Įvykio aplinkybes jis atsimena tik nuo to momento, kai jį išsivežė atvykusi policija. Atvykus policijos pareigūnams, jis užlaužtomis rankomis jau gulėjo ant žemės, policininkai jį surakino antrankiais ir išsivežė.
Nukentėjusysis R. B. parodė, kad tą dieną P. M. atvežė jo uošviui traktoriaus detalių ir visi gėrė alkoholį. O vakare nuvažiavo į P. M. namus, ir vėl parsivežė P. M. su armonika ir linksminosi toliau, tačiau jis pats negėrė. Jis matė, kad P. M. turi peiliuką, kurio geležtė buvo apie 8 cm ilgio. Naktį, kai prie stalo jau buvo likęs tik jis, P. M. ir M. Č., jis pasakė, kad eina miegoti ir atsistojo, tuo metu pajuto skausmingą „brūkštelėjimą“ už ausies, ją pačiupinėjo ir pamatė, kad bėga kraujas. Jis pavadino P. M. ,,debilu“, tada šis jam peiliu dūrė į kairės kojos sulinkimą. Jis pajuto didelį skausmą ir nuvirto į priekį. M. Č. prišoko prie P. M. ir pargriovė ant žemės. Kaltinamasis priešinosi. Tuo metu jis prišliaužė prie P. M. ir jam iš rankų ištraukė peilį, kurį nusviedė į šalį. Jam buvo sužalota dešinė ausis ir koja. Dėl patirtų sužalojimų Kauno ligoninėje jam buvo atlikta operacija. Ligoninėje pragulėjo tris dienas, penkis mėnesius buvo nedarbingas, kojos skausmus jaučia iki šiol, vartoja vaistus. Prašo, kad kaltinamasis atlygintų padarytą turtinę ir 10000 litų neturtinė žalos.
Liudytojas M. Č. parodė, kad nurodytą dieną Č. sodyboje šventė Jonines. Visiems nuėjus miegoti, prie stalo liko jis, P. M. ir R. B.. Visi trys buvo neblaivūs. Apie ką tuo metu kalbėjosi P. M. ir R. B. ir kuris iš jų buvo girtesnis pasakyti negali, nes ir pats buvo išgėręs. Vienu metu P. M. ir R. B. pradėjo muštis, tačiau jis negali konkretizuoti jų veiksmų, pasakyti kiek kuris kuriam sudavė smūgių. Vienu metu pamatė, kad P. M. laiko iškėlęs peilį, o R. B. tuo metu jau buvo suklupęs ir gulėjo ant žemės. Jis prišoko prie P. M., smūgiavo jam į veidą ir parvertė ant žemės. P. muistėsi, norėjo pabėgti, jį reikėjo tramdyti. Jam laikant kaltinamąjį, prie jų prišliaužė R. B. ir iš kaltinamojo rankų ištraukė peilį. R. B. rėkė iš skausmo, todėl prie jų atbėgo ir kiti asmenys, kurie buvo namo viduje.
Liudytojas V. D. parodė, kad kaltinamąjį P. M. pažįsta tik iš matymo, nukentėjusysis yra jo mamos sutuoktinis. Buvo ilgasis Joninių savaitgalis, tą dieną jie vežė šieną. Jis buvo pasikvietęs draugą M. Č.. Po darbo visi pasėdėjo ir jis nuėjo miegoti, o draugas liko prie stalo. Naktį išgirdo šurmulį, išėjo į lauką ir pamatė, kad M. Č. laiko prispaudęs prie žemės P. M., ant žemės buvo kraujo. Jam pasakė, kad P. M. sužalojo R. B..
Liudytoja A. D. parodė, kad nukentėjusysis R. B. yra jos sutuoktinis. Nurodytą dieną miegoti nuėjo apie 22 valandą, o R. B. liko. Tuo metu sutuoktinis buvo blaivus, kartu su P. M. gėrė jos tėvas. Ji nematė įvykio. Naktį išgirdo šaukiančią sesers dukrą ir išėjo į kiemą. pamatė, kad sūnaus draugas laiko ir tramdo P. M.. Jos vyrui buvo sužalota koja per linkį, žaizda nugaroje ir už ausies. Dėl sužalojimų vyras gydėsi ligoninėje, ilgą laiką buvo nedarbingas, dar ir dabar yra likusių pasekmių, skundžiasi dėl skausmo.
Liudytoja M. Č. parodė, kad grįžusi iš ganyklos namuose rado P. M., kuris grojo armonika. Visi pavėsinėje valgė šašlykus. Paskui ji apsišėrė gyvulius ir apie 23 valandą nuėjo miegoti. Pavėsinėjė liko P. M. R. B. ir M. Č.. Apie 24 valandą anūkė pasakė, kad P. M. perpjovė venas R. B.. Išėjusi į lauką pamatė sėdintį R. B., šalia buvo kraujo klanas, o M. Č. laikė P. M., kuris buvo neblaivus. Ji nematė, kad nukentėjusysis būtų gėręs alkoholio.
Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Tarnybiniu pranešimu (b.l.2) pareigūnas G. B. pranešė, kad 2013-06-23, apie 3.00 val., į Prienų ligoninės priėmimo skyrių dėl pjautinės žaizdos kairėje kojoje ir durtinės žaizdos nugaroje pristatytas R. B..
Apžiūros protokolu (b.l.3-6) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), M. Č. priklausanti sodyba, kurioje netoli pavėsinės ant žolės užfiksuota kraujo dėmės.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l.25-27) R. B. konstatuota kairio pakinkio srities pjautinė žaizda su kairio bendrojo šeivinio nervo pažeidimu, kairės didžiosios poodinės venos pažeidimu, raumenų ir sausgyslių pažeidimu. Sužalojimas padarytas veikiant kairio pakinkio sritį aštriu, pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio pakinkio srities pjautinės žaizdos su kairio bendrojo šeivinio nervo pažeidimu, kairės didžiosios poodinės venos pažeidimu, raumenų ir sausgyslių pažeidimu, sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l.32) M. Č. pateikė peilį.
Apžiūros protokolu (b.l.33-35) apžiūrėtas peilis.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l.51,52) konstatuota, kad P. M. sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuotas, nes kūne sužalojimo žymių nenustatyta.
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad P. M. 2013-06-23, 5.19 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas. (b.l.73)
Parodymų patikrinimo vietoje (b.l.84-87) metu, įtariamasis P. M. (duomenys neskelbtini), parodė sodybą ir vietą, kur jis peiliu sužalojo R. B..
Šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodoma, kad kaltinamasis P. M. tyčia nukentėjusiajam dūrė peiliu į kairę koją ir nugarą dėl to padarydamas nukentėjusiajam R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. P. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos 138 str. 1 d.
Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino, tačiau dėl girtumo negalėjo nurodyti įvykio aplinkybių, dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusysis R. B. nurodydamas, jog būtent kaltinamasis su peiliu jam dūrė į koją ir sužalojo nugarą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojas M. Č., kuris buvo įvykio vietoje ir matė, jog kaltinamasis rankoje laikė iškėlęs peilį, o nukentėjusysis jau buvo suklupęs. Šis liudytojas taip pat negalėjo įvardyti dėl ko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, tačiau nurodė, kad vienu metu kaltinamasis ir nukentėjusysis tarpusavyje pradėjo muštis. Specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas – kairio pakinkio srities pjautinė žaizda su kairio bendrojo šeivinio nervo pažeidimu, kairės didžiosios poodinės venos pažeidimu, raumenų ir sausgyslių pažeidimu. Teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Iš nustatytų bylos aplinkybių darytina išvada, kad nebuvo baudžiamojo kodekso numatyto pavojingo kėsinimosi, suteikiančio teisę į būtinąją gintį kaltinamajam P. M.. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad panaudodamas peilį t.y. smūgiuodamas nukentėjusiajam jį sužalos. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių minėtų pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies požymiai.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam P. M. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, kad P. M. kaltu prisipažino pilnai ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, kad veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis P. M. ankščiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, dirba pas ūkininką. Įvertinus aplinkybių visumą kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais.
Daiktas, turintis reikšmės, nusikalstamai veikai tirti – peilis, kuri saugomas Alytaus apskrities VPK Prienų policijos komisariate (b.l.37), sunaikintinas.
Civiliniai ieškiniai.
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiojo R. B. teikiamas gydymo paslaugas VšĮ Kauno klinikų stacionare, VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje, A. R. individualiojoje įmonėje ,,Sarža“, VšĮ Alytaus poliklinikoje sumokėjo 1972,43 Lt. Už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas, todėl iš kaltinamojo priteistina 1972,43 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5106,65 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis sutinka su pareikštu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sumai, kuri yra pagrįsta ir dėl neturtinės žalos, tačiau mano, kad ji yra per didelė.
Nukentėjusysis savo ieškinį grindžia tuo, kad turėjo kelionės išlaidas į Alytaus gydymo įstaigas – 317.00 Lt, į Kauno klinikas – 240,00 Lt, į teismą – 31,00 Lt, turėjo gydymo išlaidas – 539,41 Lt, dėl nedarbingumo negautos darbo pajamos sudaro 3979,24 Lt. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos, susijusios su vykimo į teismą 31,00 Lt sumoje nėra turtinė žala, o yra procesinės išlaidos. Žala ieškovui kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo P. M. veiksmų, todėl jis privalo atlyginti 5075,65 Lt turtinę žalą.
Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis R. B. savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais, patirtu stresu, nurodo, kad dėl sumušimo jo sveikata neatsistatė ir neatsistatys, dėl patirto sužalojimo nuolat galvojo, kaip reiks užsidirbti pinigų, dėl patirtų išgyvenimų kamuoja nemiga, nerimas. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti 10000 Lt dydžio neturtinė žala, akivaizdžiai per didelė, prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų būtų padarytas negrįžtamas sveikatos pakenkimas byloje duomenų nėra. Nukentėjusysis yra darbingas, neįgalumas nenustatytas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 3000 Lt dydžio neturtinė žala.
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam R. B. pagal Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-14-T-42-64 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir paskirta jo atstovu baudžiamojoje byloje advokatas G. G.. Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 301,20 Lt. (t.1. b.l. 122). Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo P. M. valstybės naudai. Be to, nukentėjusysis R. B. 31,00 Lt turėjo išlaidų susijusių su vykimu į teismo posėdžius, todėl šios išlaidos yra laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo P. M. nukentėjusiojo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str. teismas
nusprendė:
P. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – ir nubausti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį būti jo gyvenamojoje vietoje nuo 23,00 val. iki 6,00 val.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš P. M. 1972,43 Lt Kauno teritorinei ligonių kasai.
R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš P. M. 5075,65 Lt (penki tūkstančiai septyniasdešimt penki litai, 65 ct) nukentėjusiajam R. B. turtinei žalai atlyginti, 3000,00 Lt (trys tūkstančiai) nukentėjusiajam R. B. neturtinei žalai atlyginti ir 31,00 Lt (trisdešimt vieną litą) nukentėjusiajam R. B. proceso išlaidų.
Priteisti iš P. M. valstybės naudai 301,20 Lt (trys šimtai vienas litas, 20 ct) proceso išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, AB Swedbank, įmokos kodas – 5630.
Daiktinį įrodymą, peilį, kuri saugomi Alytaus apskrities VPK Prienų policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Prienų rajono apylinkės teismui.