Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (CPK 247 str. 2 d.). Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. A. P. palikimo perėjimą valstybei. Neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jei teisme ištyrus įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjos motina G. P. priėmė po sutuoktinio J. A. P. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (33-34 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio gimimo ir santuokos liudijimų (4, 5 b. l.) matyti, kad pareiškėja R. P. (po santuokos sudarymo – T.) yra G. P. ir J. A. P. duktė. Iš mirties liudijimo kopijų (6, 7 b. l.) matyti, kad G. P. mirė (duomenys neskelbtini), o J. A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir sutuoktuvių liudijimo (9, 10 b. l.) matyti, kad G. P. (esant santuokoje su J. A. P.) 1992-01-20 pirkimo pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 403 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str.) priklausė butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro 2016-04-12 liudijimo apie palikimo nepriėmimą matyti, kad po J. A. P. mirties palikimas Šiaulių rajono 2-ajame notaro biure nepriimtas (14 b. l.). Pareiškėjos R. T. nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties pareiškėjos motina liko gyventi bute, prižiūrėjo butą, tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, duoti teisme, namų knygos kopija, AB „Šiaulių energijos raštas, AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštų kopijos, UAB „Kuršėnų vandenys“ raštas su priedais (15-19, 20, 21, 22, 23-28 b. l.).

Pareiškėjos tėvas J. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos pareiškimas nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja R. T., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad pareiškėjos motina G. P. po sutuoktinio J. A. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai. Byloje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjos motina G. P. įgijo teisę paveldėti po jos sutuoktinio J. A. P. mirties (CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. A. P. testamento nepaliko, jo sutuoktinė G. P. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi santuokos metu sutuoktinių įgytame nekilnojamajame turte, juo naudojosi, rūpinosi, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. J. A. P. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina G. P. sutuoktinio J. A. P. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.