Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d., ir nubaustas 16 MGL (2000 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. V. nuteistas už tai, kad jis, 2006 m. rugsėjo 30 d. apie 15.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, ant bendro naudojimo kelio, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, sustabdė arklio traukiamą vežimą, veržliarakčiu du kartus smogė arkliui į galvą, tris kartus veržliarakčiu sudavė nukentėjusiajam V. Š. per ranką ir nugarą, peiliu dūrė nukentėjusiajam į kairę ranką, po to, veržliarakčiu smogė vieną kartą pastarajam į galvą, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, išgąsdino vežime sėdėjusius A. Š. ir Ž. Ž. bei sutrikdė visiems darbo dieną.

Taip pat teismas neatkreipė dėmesio, kad liudytojų S. J., Z.J. K. bei R. J. parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams bei nukentėjusiojo V. Š. parodymams. V. Š. nurodė, kad “nuo įvykio vietos iki dirbusios (duomenys neskelbtini) atstumas didesnis nei 100 metrų, tokius jo parodymus patvirtino ir liudytojas V. K., o jau liudytojos S. J. ir Z.J. K. nurodo, kad atstumas nuo jų iki įvykio vietos buvo 20-40 metrų. Atsižvelgiant į tai, kad atstumas buvo didesnis kaip 100 metrų, kad tarp įvykio vietos ir tos vietos, kurioje dirbo minėtos liudytojos augo kukurūzų juosta, todėl sunku patikėti, kad jos galėjo matyti jog buvo suduodami smūgiai ir kiek jų buvo suduota. Tokius liudytojų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai.

Kilusio konflikto esmė yra ta, kad jis bandė užkirsti kelią neteisėtai veikai, t.y. neleisti girtam V. Š. važinėti šalia jo namų, kadangi ten pastoviai bėgioja jo mažamečiai vaikai. Visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas teismo teiginys tai, kad V. Š., A. Š. ir Ž. Ž. arklio traukiamu vežimu važiavo pagrindiniu keliu, ir kad tai nesudarė jokios grėsmės kaltinamajam ar jo šeimos nariams, kuris būtų sukūręs būtinojo reikalingumo situaciją. V. Š. pripažino, kad arklį vadeliojo būdamas neblaivus, o KET 2 d. 47 p. numato, kad ir vadeliotojas, kelyje – vairuotojas, kuris atsako pagal įstatymus, pažeidęs šį KET reikalavimą.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad V. Š. pats puolė bandydamas jam suduoti, bei sudavė jo vaikų motinai keletą smūgių į nugarą. Gindamas save ir savo vaikų motiną, sudavė V. Š. porą kartų.

BK 28 str. numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, neperžengdamas jos ribų, o jis gynė save ir J. K. nuo pradėto pavojingo kėsinimosi. Pripažįsta, kad gal savo veiksmais ir peržengė būtinosios ginties ribas, tačiau teigia, kad jo veiksmai buvo išprovokuoti paties nukentėjusiojo V. Š. veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis dalies savo apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo atsisakė, prisipažino padaręs veiksmus, už kuriuos nuteistas ir prašo sumažinti bausmę. Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą nuteistojo prašomoje apimtyje tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino tinkamai. Šito apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebeginčija ir apeliantas.

Kolegija pažymi, kad BPK 20 str. 5 d. nurodyta, jog teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismas nuosprendyje pasisakė, kodėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi nukentėjusiojo V. Š. bei liudytojų parodymais. Byloje surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiojo V. Š., liudytojų A. Š., Ž. Ž., R. J., Zofijos J. K., V. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei kitais byloje esančiais įrodymais, kurie išsamiai aptarti nuosprendyje, neginčytinai patvirtina, jog V. V. padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas.

Skunde nurodytas teiginys, kad A. Š. neigė, jog V. Š. tą dieną būtų gėręs alkoholį, duodamas palankius parodymus nukentėjusiajam, nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė, kad tą dieną V. Š. buvo išgėręs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau kuriuo metu jis gėrė alkoholį nematė.

Liudytojos Zofija J. K. ir S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atstumas nuo jų iki įvykio vietos, kur buvo sužalotas V. Š. - gal 20-40 metrų, tačiau kiek tiksliai jos pasakyti negalėjo. Tiek Z.J. K., tiek S. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad į tolį mato gerai, tame atstume nuo jų iki įvykio vietos buvo viena eilutė pavienių kukurūzų, kurie netrukdė matyti įvykusio įvykio aplinkybių bei pažinti besimušančius asmenis. Minėtos liudytojos nurodė, kad vežime sėdėjo V. Š., Ž. Ž. ir A. Š., po kiek laiko išgirdus triukšmą atsisuko ir pamatė, kad V. V. laikydamas rankoje kažkokį tai daiktą bėga nuo kelio prie V. Š. ir tuo daiktu sudavė V. Š., po to smūgio V. Š. nugriuvo. Taip pat matė, kaip nuo V. V. bėgo Ž. Ž. bei A. Š., nes juos taip pat vijosi. Ar dar buvo suduotų V. Š. gulinčiam smūgių jos nematė. Šių liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojas V. K., kuris nurodė, kad Z.J. K. rėkė ant V. V. atseit muša. Taip pat šių liudytojų parodymus patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų Ž. Ž., A. Š. parodymai bei byloje surinktų įrodymų visetas.

Iš to darytina išvada, kad minėtos liudytojos matė įvykio aplinkybes, apie juos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius ir nuoseklius parodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad V. Š., A. Š. ir Ž. Ž. arklio traukiamu vežimu važiavo pagrindiniu keliu, ir kad tai nesudarė jokios grėsmės kaltinamajam ar jo šeimos nariams, kuris būtų sukūręs būtinojo reikalingumo situaciją. V. V. skunde nurodyta aplinkybė, jog jis norėjo apginti savo šeimą nuo dėl girto V. Š. vadeliaujamo vežimo kylančios grėsmės, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui, nes būtent pats V. V. viešoje vietoje matant aplinkiniams išprovokavo konfliktą savo įžūliais ir smurtiniais veiksmais, suduodamas smūgius peiliu ir veržliarakčiu nukentėjusiajam V. Š., tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, negali būti vertinami, kaip veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis. BK 31 str. numatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik už tokią veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad V. Š. pats puolė jį bandydamas jam suduoti, bei sudavė jo vaikų motinai keletą smūgių į nugarą bei gindamas save ir savo vaikų motiną, sudavė V. Š. porą kartų. Teismas pagrįstai nesirėmė ir įvertino kritiškai liudytojos J. K. parodymus, kadangi ji yra V. V. sugyventinė, kuri nurodo nusikaltimo aplinkybes palankias V. V., siekiant padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Savo parodymuose liudytoja J. K. nurodo, kad ji matė, kaip V. Š. puolė prie V. V. ketindamas suduoti jam smūgius ir kad sugyventinis sudavė V. Š. tik vieną smūgį, norėdamas apginti ją, tačiau tokie jos parodymai prieštarauja nukentėjusiojo, liudytojų parodymams. Tiek nukentėjusysis V. Š., tiek liudytojai Ž. Ž., A. Š., Z.J. K., S. J. apklausų metu nurodė, kad tik po to kai buvo sumuštas V. Š., atbėgo V. V. sugyventinė J. K..

Apelianto prašymas švelninti jam bausmę ir teiginys, kad pagal BK 284 str. 1 d. jam paskirta 16 MGL (2000Lt) dydžio bauda yra per didelė, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. V. bausmę, laikėsi BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo principų. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgė į V. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, neprisipažino padaręs nusikaltimą, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str. 3 d.), nuteistas pirmą kartą, baustas administracine tvarka. Sutinkamai su BK 61 str. nuostatomis nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, apimtį, pavojingumo laipsnį, tai, jog padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, todėl pagrįstai jam skyrė 16 MGL (2000 Lt) dydžio baudą, kurios dydis žymiai mažesnis nei šios bausmės vidurkis už apysunkį nusikaltimą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvertintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaudamasis visuma šių kriterijų, teismas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. Š. priteisė teisingai ir motyvuotai. Motyvuodamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, teismas pagal bylos medžiagą teisingai nurodė, jog V. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat atsižvelgė ir į nukentėjusiojo paaiškinimus, jog dėl sveikatos sutrikdymo jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei dvasinį sukrėtimą. Atsižvelgus į V. Š. tyčiniu nusikaltimu padaryto sutrikdymo mąstą, patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, į nuteistojo padėtį – išlaiko šeimą, turi du vaikus ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais 2000 litų atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytas pagrįstai ir teisingai. Todėl apelianto prašymas civilinį ieškinį sumažinti iki 500 Lt, nepagrįstas.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

N. V. V. apeliacinį skundą atmesti.