- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-1321-436/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Gudynienė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- O. K., O.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Švenčiausiosios Jėzaus Širdies, Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų
- Advokatai
- Edgaras Paulius Staniukaitis, Sonata Žukauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
trečiojo asmens Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijos atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-7874-713/2007 pagal ieškovų O. K. ir A. L. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretysis asmuo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacija, dėl teisės privatizuoti (pirkti) butą pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. O. K. ir A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Kauno miesto tarybos 1996 m. kovo 21 d. sprendimo Nr.28 dalį, kuriuo atkurta Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijai teisės į pastatą, esantį S. D. ir S. G. g. 44A, dalyje dėl 2 ir 3 butų grąžinimo natūra; 2) pripažinti ieškovei O. K. teisę privatizuoti (pirkti) jos nuomojamą butą, esantį S. D. ir S. G. g. 44A-2/A. L. g. 21-2, Kaune, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove šio buto pirkimo-pardavimo sutartį; 3) pripažinti ieškovui A. L. teisę privatizuoti (pirkti) jo nuomojamą butą, esantį S. D. ir S. G. g. 44A-3/A. L. g. 21-3, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad jie daugiau nei 10 metų yra 2-ojo ir 3-iojo butų, esančių Dariaus ir Girėno g. 44 A/A. L. g. 21, nuomininkai. Ieškovai prieš daugelį metų kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydami parduoti jiems nuomojamus butus, tačiau iki šiol klausimas neišspręstas. 2006 m. paaiškėjo, jog Kauno miesto taryba 1996 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.28 atkūrė Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijai nuosavybės teises į pastatą, esantį Dariaus ir Girėno g. 44 A/A. L. g. 21, bei nutarė 2-ą ir 3-ią butus grąžinti natūra, kai gyventojams bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovų nuomone, minėtas sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, prieštarauja įstatymo imperatyvioms normoms - Lietuvos Respublikos Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 punktui, todėl dalyje dėl 2-ojo ir 3-iojo butų grąžinimo natūra trečiajam asmeniui, kai gyventojams bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, turi būti panaikintas. Atsakovas, neleisdamas ieškovams privatizuoti minėtų butų, pažeidžia Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, vilkina procesą bei pažeidžia ieškovų teises, todėl ieškovai prašė įpareigoti atsakovą sudaryti su jais butų pirkimo – pardavimo sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Teismas sprendė, kad Kauno miesto tarybos 1996 m. kovo 21 d. sprendimo Nr.28 dalis, kuria nutarta 2 ir 3 butus grąžinti natūra, kai gyventojams bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento, kaip prieštaraujanti imperatyviai teisės normai - LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 punktui (CK 1.138 str.). Atsižvelgiant į tai, kad butuose, į kuriuos pretenduoja atkurti nuosavybės teises trečiasis asmuo, gyvena nuomininkai, nuosavybės teisė natūra negali būti atkurta, todėl toks sprendimas negali būti priimtas. Teismas panaikino sprendimo dalį, nes jis pažeidžia ir ieškovų teises. Ieškovų valia yra išsipirkti nuomojamus butus, todėl kitos gyvenamosios patalpos suteikimas šiuo atveju yra negalimas. Be to, teismas nurodė, kad iš byloje pateikto rašto (b.l.47) teksto seka, jog trečiasis asmuo prašo LR Vyriausybę tarpininkauti, kad atsakovas vykdytų savo sprendimą, tačiau apie jokį susitarimą tarp šalių net neužsimenama. Taip pat teismas konstatavo, jog sutinkamai su LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsniu, reglamentuojančiu nuosavybės teisių atkūrimą religinėms bendrijoms, prašymas dėl nekilnojamojo turto grąžinimo natūra turėjo būti pateiktas iki 2002-07-24 (2002-07-04 įstatymo Nr.IX-1035 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų apie tai, kad trečiajam asmeniui yra galimybė atkurti teises natūra į butus, kuriuose gyvena nuomininkai, o ieškovai laiku kreipėsi dėl butų privatizavimo, ir yra butų nuomininkai, ginant ieškovų pažeistas teises privatizuoti nuomojamus butus, teismas laikė būtinu įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovais minėtų butų pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas, neleisdamas privatizuoti ieškovų nuomojamus butus, pažeidžia jų teises. Be to, tas faktas, kad tretysis asmuo iki šiol nepasirenka nuosavybės teisės atkūrimo būdo, nors atsakovas savo raštais 2004-08-26 (b.l.51), 2005-08-04 (b.l.52), 2005-10-26 (b.l.53), 2006-01-24 (b.l.54), ragino trečiąjį asmenį tai padaryti, o trečiasis asmuo į tai nereagavo, neužkerta kelio sudaryti butų pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovai apie priimtą ginčijamą sprendimą sužinojo tik 2006 metais. Nei atsakovas, nei tretysis asmuo nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovams apie ginčijamą sprendimą būtų pranešta anksčiau. Sutinkamai su Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d., nustatytas 30 dienų terminas skųsti sprendimą, kuriuo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, taikytinas tik asmeniui, kurio atžvilgiu jis yra priimtas. Kadangi byla nagrinėjama bendros kompetencijos teisme, teismas laikė, kad šiuo atveju taikytinas 10 metų senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl padarė prieštaringas išvadas, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą religinėms bendrijoms bei gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis. Kauno miesto tarybos 1996 m. kovo 21 d. sprendimas Nr.28 yra sąlyginis, t.y. juo tik išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, bet ne būdas – natūra butai nėra grąžinti, o Kauno miesto savivaldybė, remdamasi LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 12 straipsniu, siūlė pasirinkti būdą, kuriuo būtų atlyginta už religinei bendrijai natūra negrąžinamus butus. Su tokia atsakovo pozicija sutiko ir VĮ Registrų centras, 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr.340 netenkindamas Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijos prašymo įregistruoti jos vardu nuosavybės teises į 2 ir 3 butus, esančius adresu S. D. ir S. G. g. 44A. Kaune (b.l.45). Taip pat apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad trečiojo asmens nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepasirinkimas neužkerta kelio sudaryti butų pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodo, kad LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos nuomininkams, gyvenantiems gyvenamose patalpose, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, o LR Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad išimtinais atvejais nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, gali būti atkuriama grąžinant jį natūra Vyriausybės ir religinės bendrijos sutarimu, kuriam pritaria Seimas. Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacija šiuo klausimu yra kreipusis į Vyriausybę. Todėl, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą, jog butų privatizavimo procedūrą bus galima vykdyti tik tuomet, kai bus išspręstas klausimas dėl patalpų grąžinimo natūra Vyriausybėje.
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį ieškovų reikalavimui iš dalies panaikinti Kauno miesto tarybos sprendimą Nr.28, kuris priimtas 1996 m. kovo 21 d. Apelianto nuomone, ginčo pobūdis, o ne ginčo teismingumas apsprendžia senaties terminą, kuris taikomas nagrinėjant konkretų ginčą ir visiškai nepriklauso nuo teismo, kuriame nagrinėjamas ginčas. Ieškovai nurodė, kad apie skundžiamą Kauno miesto tarybos sprendimą sužinojo 2006 m., atnaujinti praleisto termino jie neprašė, todėl buvo pakankamas pagrindas trečiojo asmens prašymu taikyti senatį, nes ieškovai praleido protingą terminą kreiptis į teismą dėl savo pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, jog yra kreiptasi į LR Vyriausybę dėl butų Nr.2 ir Nr.3 grąžinimo natūra, ir tik išsprendus šį klausimą, bus realizuota Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto garantuojama ieškovų teisė. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į minėtą įstatymo normą, ieškovų teisės įsigyti nuomojamus butus nebus pažeistos ir tuo atveju, jeigu trečiajam asmeniui bus grąžinti natūra minėti butai. Šią aplinkybę teisme pripažino ir ieškovai. Teismas, pripažindamas ieškovams teisę privatizuoti jų nuomojamus butus Nr.2 ir Nr.3, pirmiausia privalėjo įsitikinti, kad ši jų teisė yra pažeista ir turi būti ginama pareiškiant reikalavimą teisme. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovo paaiškinimų, ieškovų teisė įsigyti nuomojamą butą niekada nebuvo ginčijama ir nėra pažeista, o Kauno miesto savivaldybė butų privatizavimo klausimo nesprendė iki bus išspręstas butų Nr.2 ir Nr.3 grąžinimas (negrąžinimas) natūra trečiajam asmeniui. Juk minėta įstatymo norma kalba apie teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, kurios negrąžintos natūra religinėms bendrijoms ar bendruomenėms, arba kurios suteiktos iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintinų gyvenamųjų patalpų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad skundas pagrįstas ir tenkintinas jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą tretysis asmuo nurodo, kad sutinka su skunde nurodytais motyvais ir prašo jį tenkinti.
Apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, o apeliacinių skundų argumentus pripažįsta nepagrįstais.
Iš bylos duomenų matyti, jog trečiajam asmeniui Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijai iki nacionalizacijos priklausė šiuo metu gyvenamasis pastatas S. D. ir S. G. g. 44A/A. L. g. 21, Kaune. Ieškovai yra šiame pastate esančių butų Nr. 2 ir 3 nuomininkai. 1996 m. kovo 21 d. Kauno miesto taryba priėmė sprendimą Nr. 28, kuriuo nusprendė atkurti trečiajam asmeniui nuosavybės teises į nurodytą gyvenamąjį pastatą, grąžinant natūra ieškovų nuomojamus butus, kai jiems bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad išlikęs nekilnojamasis turtas religinei bendrijai jos pageidavimu grąžinamas natūra, išskyrus gyvenamuosius namus ir butus, jei juose gyvena nuomininkai. Išimtiniais atvejais nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nurodytą minėto įstatymo 4 straipsnyje, gali būti atkuriama grąžinant jį natūra Vyriausybės ir religinės bendrijos susitarimu, kuriam pritaria Lietuvos Respublikos Seimas (Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Tačiau toks susitarimas tarp Vyriausybės ir trečiojo asmens nėra sudarytas. Byloje yra 2006-02-01 Vyriausybei pateiktas trečiojo asmens prašymas, kuriuo prašoma tik tarpininkauti, jog Kauno miesto savivaldybės administracija vykdytų 1996-03-21 Kauno miesto tarybos sprendimą Nr. 28 dėl ginčo butų grąžinimo natūra. Toks prašymo turinys neleidžia jo laikyti prašymu dėl Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 4 straipsnyje nurodyto turto grąžinimo natūra. Kita vertus, Vyriausybės Kancleris dar 2004-11-24 pavedimu Nr. 23-9092 (b.l. 19) atsakovui nurodė, gavus iš trečiojo asmens informaciją apie pasirinktą turto išpirkimo būdą, spręsti klausimą dėl natūra negrąžinamų ieškovų nuomojamų butų išpirkimo. Esant šioms aplinkybėms, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog Vyriausybėje šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl ginčo butų grąžinimo trečiajam asmeniui natūra. Be to pažymėtina, jog prašymas dėl šio nekilnojamojo turto grąžinimo turėjo būti pateiktas iki Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo įsigaliojimo dienos (1995-03-29), išskyrus atvejus, kai išnyksta šio įstatymo 4 straipsnyje numatytos aplinkybės (Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsnio (2002-07-04 įstatymo Nr. IX-1035 red.) 2 dalis).
Taip pat kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog ginčijamu 1996-03-21 Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 28 yra išspręstas tik nuosavybės teisės atkūrimo klausimas, tačiau ieškovų nuomojami butai nėra natūra grąžinti trečiajam asmeniui. Jau pati ginčijamo sprendimo lingvistinė konstrukcija neleidžia sutikti su apelianto argumentais, jog šiuo sprendimu buvo išspręstas tik trečiojo asmens nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, nenurodant atkūrimo būdo. Be to byloje yra Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2006-04-21 raštas, kuriame teigiama, jog Kauno miesto savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo 1996-03-21 sprendimu atkurti trečiajam asmeniui nuosavybės teises, grąžinant natūra ieškovų nuomojamus butus. Pažymėtina ir tai, jog ginčijamo sprendimo pagrindu ieškovų nuomojami butai teritorinėje turto registravimo įstaigoje buvo įregistruoti trečiojo asmens vardu. Tiesa, šį teritorinio registratoriaus sprendimą panaikino centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija. Pats tretysis asmuo ne kartą savo raštuose Vyriausybei bei atsakovui nurodė, jog ieškovų nuomojami butai jam yra grąžinti natūra. Šių įrodymų visuma patvirtina, jog ginčijamo Kauno miesto tarybos 1996-03-21 sprendimo dalis dėl ieškovų nuomojamų butų grąžinimo natūra prieštarauja Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sprendimo dalį pripažino negaliojančia.
Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog savivaldybės gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis gali privatizuoti nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms. Byloje pripažinus iš dalies negaliojančiu ginčijamą 1996-03-21 Kauno miesto tarybos sprendimą Nr. 28 ir nustačius, jog ieškovų nuomojami butai trečiajam asmeniui natūra nebus grąžinami, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovus tinkamais subjektais, o jų nuomojamus butus tinkamais objektais pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas bei įpareigojo atsakovą sudaryti su ieškovais jų nuomojamų butų pirkimo – pardavimo sutartis.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens apeliaciniame skunde be to teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.125 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymą. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai ginčo atveju netaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio, reglamentuojančio administracinių aktų apskundimo administraciniam teismui terminus. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Šioje byloje yra pareikšti civilinio pobūdžio reikalavimai dėl teisės privatizuoti butus pripažinimo, ir jie teisėtai išnagrinėti bendrosios kompetencijos teisme. Nors šiuo atveju ir ginčijamas administracinis aktas, tačiau ginčas yra kilęs dėl civilinių teisių ir pareigų, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi į teismą terminas šiuo atveju netaikytinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 1 dalis, nustatanti 10 metų ieškinio senaties terminą. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nėra duomenų paneigiančių ieškovų nurodytą aplinkybę, jog apie ginčijamą administracinį aktą jie sužinojo 2006 metais. Tokiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas aiškino ir taikė tinkamai.
Dėl išdėstyto kolegija apeliacinius skundus atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimo nekeisti.