- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 1-287-459/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Kaltinamasis
- A. S.
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, bedarbis, su vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S., 2012-06-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas adresu (duomenys neskelbtini) virtuvėje, grasino I. S. ją nužudyti ir padegti namus, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2012-06-03, apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, reikalavo I. S. įsileisti į namą adresu: (duomenys neskelbtini) o jeigu neįsileis, grasino išdaužyti namo langus, įeidamas pro duris griebė I. S. už rūbų ir ją pastūmė, o po to, namo kambaryje priėjęs prie dukters G. S., sudavė rankomis jai į pečius ir tokiu būdu pastūmė, vadino necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais, grasino G. S. ją nužudyti, kas nukentėjusiosioms I. S. ir G. S. davė pakankamą pagrindą kviesti policijos pareigūnus ir manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Įtariamojo A. S. apklausos protokolais (31-33, 37-38 b.l.), kuriuose užfiksuota, jog A. S. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad su I. S. jis yra išsituokęs prieš pusmetį, teisme pasidalino turtą. Po skyrybų jis su I. S. sutarė, kad nebegers, netriukšmaus namuose ir ji leido jam gyventi toliau kartu (duomenys neskelbtini). 2012-06-03 sekmadienį, vakare, jis girtas grįžo namo. I. S. nenorėjo jo įsileisti į namus (duomenys neskelbtini), todėl jis eidamas aplink langus pagrasino, kad jei neįleis juos išdaužys. Tada I. S. jį įleido į namo vidų. Kai jis įėjo į virtuvę I. S. atsistojo priešais ir neleido įeiti į virtuvę, užstojo duris, tuomet jis griebė I. S. už rūbų, bei ją pastūmė norėdamas praeiti. I. S. iš karto išėjo laukan. Jis iš virtuvės nuėjo į gretimą kambarį, kur buvo dukra G.. Pamena, kad G. sėdėjo ant lovos, o jis prisėdo šalia. Pamena, kad kažką kalbėjo, klausė ko ji gyvena jo namuose. Kažko apsiginčijo, tuomet sakė G., kad trenks jai. Jis gerai neprisimena visų aplinkybių, bet G. atsistojus, atsistojo ir jis, bei sudavė G. rankomis iš priekio į pečius, taip ją pastumdamas. Be to, išvadino savo dukrą G. S. visokiais necenzūriniais žodžiais. Dar nori pasakyti, kad prieš dieną iki šio įvykio, jis namo taip pat grįžo girtas, tada irgi pritriukšmavo namuose, grasino I. S., kad nužudys ir padegs namus. Taip elgėsi todėl, kad buvo girtas. Dabar labai gailisi, prisipažįsta kaltu, supranta, kad negerai elgėsi. Yra pritriukšmavęs namuose ir anksčiau. Sutinka kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nukentėjusiosios I. S. apklausos protokolais (5, 17, 18-20 b.l.), kuriuose užfiksuota, kad I. S. parodė, jog su A. S. yra išsituokusi nuo 2011 metų gruodžio mėnesio. Teismas jiems yra padalinęs turtą ir butas esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai, tačiau buvęs vyras nenori išeiti, sako, kad ir jam čia priklauso, tai taip ir vargsta. Ji su A. S. buvo kalbėjusi, kad jei po skyrybų jis nebegers tuomet leis jam gyventi ir todėl jo iš namų nevijo, leido grįžti. 2012-06-03 ji su dukra G. S. buvo namuose ir per langą pamatė kaip namo grįžta girtas A. S.. Kad girtas, matėsi iš jo eisenos. Išsigandusi, kad vėl triukšmaus namuose užkabino duris, A. S. pradėjo belstis, kad jį įleistų. Ji jam pasakė, kad neįleis. Kadangi jų butas yra pirmame aukšte, todėl A. S. pradėjo eiti apie langus reikalaudamas įleisti ir pasakė, kad jei neatidarys jam durų, tai išdaužys langų stiklus. Neturėdama ką daryti ji įleido A. S. į butą. Šis įėjo į buto vidų, o ji atsistojo tarpduryje nenorėdama jo įleisti, tada A. S. griebė jai už rūbų ir jie susistumdė, smūgių jai nesudavė. Tiesiog jis ją pastūmė, kad praeitų į buto vidų, nes ji jam neleido. Rankose A. S. nieko neturėjo, įėjo į virtuvę ir tiek. Po to, ji iš karto išėjo laukan ir išsikvietė policijos pareigūnus. Skambindama lauke policijai išgirdo kaip A. S. dukrai G. pasakė "ko čia sėdi, dink iš mano namų". Ji liko lauke ir laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Apie tai, kad padegs namus ir ją nužudys A. S. jai sakė, dar prieš dieną, būdamas girtas sėdėjo virtuvėje ir grasino.
Nukentėjusiosios G. S. apklausos protokolais (7, 22, 23-24, 25-26 b.l.), kuriuose užfiksuota, kad G. S. parodė, jog namuose gyvena su mama, o tėvas A. S. turi kitą gyvenamąją vietą. Jos tėvai išsiskyrę, tačiau tėvas nenori išeiti iš namų ir vis grįžta bei nervuoja mamą. 2012-06-03 ji su mama buvo namuose, jau buvo apie 17 val. Tuo metu A. S. ėjo aplink buto langus, vis beldėsi. Ji buvo kambaryje ir žiūrėjo televizorių, o mama buvo virtuvėje. Ji turbūt jį ir įleido. Ką jie kalbėjosi virtuvėje ji negirdėjo, nes į virtuvę nėjo. Po to, tėvas atėjo pas ją į kambarį. Iš karto jis atsisėdo šalia jos ir kartu žiūrėjo televizorių. Matė, kad tėvas girtas. Po to, jis jai pasakė "aš nesuprantu ko tu čia sėdi, juk čia ne tavo namai". Jai atsakius „aš gyvenu pas mamą“, tėvas A. S. pašoko nuo lovos ir puolė prieš ją, tačiau smūgių nesudavė, pradėjo šaukti „nori dabar aš tau trenksiu ir padarysiu, kad tu nebebūtum šituose namuose, aš tave pakasiu, tu šlykštyne“ ir dar vadino ją visokiais kitokiais necenzūriniais žodžiais. Ji išsigando, kad jis jai nesuduotų, todėl pašoko nuo lovos ir tėvas bijojo jai suduoti. Po to, A. S. sudavė jai vieną kartą rankomis iš priekio į pečius, kad ji net paėjo atbula, tai sukėlė jai fizinį skausmą ir moralinį skausmą, nes nesitikėjo, kad tėvas taip gali elgtis. Po to, ji jį pastūmė ir šis atsisėdo ant lovos. Pamatęs įeinančią į kambarį mamą, jis liko sėdėti ant lovos. Anksčiau, prieš 2 mėnesius, grįžęs namo tėvas A. S. buvo ją sumušęs. Ji nesutinka taikytis su tėvu A. S., nori kad šis būtų nubaustas.
S. protokolu- pareiškimu (5 b.l.), kuriame užfiksuota, jog 2012-06-03, apie 17 val., atėjo į namus neblaivus A. S. ir grasino nužudyti I. S. ir jos dukrą G. S..
G. S. protokolu- pareiškimu (7 b.l.), kuriame užfiksuota, jog 2012-06-03, atėjo į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivus A. S. ir grasino jai ir I. S. fiziniu susidorojimu, išvadino G. S. necenzūriniais žodžiais bei sudavė rankomis į pečius, taip sukeldamas G. S. fizinį skausmą.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (8-11 b.l.), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje.
Duomenimis apie asmenį, patyrusį smurtą artimoje aplinkoje (12 b.l.), kuriuose nurodyta 2012-06-03, apie 17.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), girtas buvęs I. S. vyras A. S. grasino nužudyti ir padegti namus. Įvykio liudininkė- D. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Tarnybiniu pranešimu (13-15 b.l.), kuriame nurodyta, jog 2012-06-03, apie 17.53 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp buvusių sutuoktinių. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, jog policijos pareigūnus iškvietė I. S., rastas neblaivus vyriškis, kuris prisistatė A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir 2 moterys: I. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios paaiškino, kad A. S. grasino sudeginti namus bei nužudyti jas. Moterys buvo sutrikusios ir išsigandusios. A. S. dėl girtumo įvykio vietoje nieko paaiškinti negalėjo.
Asmens blaivumo testo parodymais (16 b.l.), iš kurių matyti, jog A. S. 2012-06-03, 18.35 val., nustatytas 2,70 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., kadangi nustatyta, jog kaltinamasis A. S. grasino nužudyti nukentėjusiąsias I. S. ir G. S., kai iš kaltinamojo elgesio buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi grasindamas A. S. nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą.
S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., padarymą skirti A. S. viešųjų darbų bausmę 5 mėnesiams, įpareigojant per 1 mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Kaltinamasis A. S. sutinka su Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro siūlymu baudžiamosios bylos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi (71 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, į tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nedirbantis, todėl įvertinus tai bei, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teismas mano, jog A. S. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamiausia bausmė– viešieji darbai. Vadovaujantis LR BK 46 str. 2 d. viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Asmuo nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Viešųjų darbų atlikimo laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai bei, įvertinus jau aukščiau minėtus bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad A. S. sutinka su viešųjų darbų bausme, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., padarymą skirtina prokuroro prašoma 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kadangi kaltinamasis 2012 m. birželio 3 d. 18³⁰ val. buvo sulaikytas LR BPK 140 str. nustatyta tvarka ir iš sulaikymo paleistas 2012 m. birželio 5 d. 12⁵⁵ val. (39-40 b.l.), taikant LR BK 66 str. 2 d. numatytą bausmių keitimo taisyklę, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikymo laikas nuo 2012-06-03 iki 2012-06-05, skaičiuojant, kad viena sulaikymo diena prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė- įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. S.- paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (49-50 b.l.).
Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2012-06-03 iki 2012-06-05, vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms ir nustatyti bausmę atlikti sekančia tvarka- įpareigojant A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, o 5 (penktą) mėnesį neatlygintinai dirbti 8 (aštuonias) valandas visuomenės labui.
Kardomąją priemonę- įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. S.- teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.