Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiauliu apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Vytauto Kurseviciaus (kolegijos pirmininko), Danutes Matiukienes, Broniaus Zalagos,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedes, 7 klasiu išsilavinimo, nedirbantis, niekur nesimoko, neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

K. S. Z. 2006 m. sausio 10 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), vedinas savanaudišku paskatu, t. y. siekdamas užvaldyti nukentejusiojo turta plešimo budu, išdaužes nukentejusiojo S. J. gyvenamojo namo lango stikla, isibrove i nukentejusiojo gyvenamaji nama ir panaudojes prieš nukentejusiji fizini smurta, t. y. smoges ranka nukentejusiajam i galvos sriti, taip pat i rankos plaštaka, dešini dilbi, bei radijo imtuvo plokštuma i pakauši, koja spyres sedinciam S. J. i dešini peti, pagrobe nukentejusiojo turta: televizoriu „PANASONIC TV“ 600 Lt vertes, elektrini virduli 20 Lt vertes bei pasikesino pagrobti benzinini pjukla „Stihl“ 795 Lt vertes, taciau benzininio pjuklo nepagrobe, nes nesurado del priežasciu nepriklausanciu nuo kaltininko valios.

Tokiu budu kaltinamasis padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis S. Z. tuo paciu nukentejusiojo S. J. užpuolimo ir apiplešimo metu, t. y. 2006-01-10 d. apie 22 valanda isibroves i S. J. gyvenamaji nama ir, siekdamas užvaldyti nukentejusiojo turta, tycia, del savanaudišku paskatu, sudaves nukentejusiajam smugius i galvos sriti (šiuo atveju konkreciai kumšciu i kaires akies sriti) bei kitas kuno dalis (kas šiuo atveju neturejo esmines itakos nukentejusiojo mirciai), ir padares sužalojimus: galvos smegenu sumušima, kraujo susikaupima po kietuoju galvos smegenu dangalu, kraujo išsiliejima po minkštaisiais galvos smegenu dangalais abieju pusrutuliu kaktinese skiltyse ir kaktiniu skilciu akiduobiniuose paviršiuose, kraujosruvas akies vokuose, dešinio peties išoreje, dešines plaštakos ištiesinamajame paviršiuje, nužude S. J..

T. y. po galvos smegenu sumušimo, išsiliejus kraujui po minkštaisiais galvos smegenu dangalais ir kraujui prasiveržus po kietuoju galvos smegenu dangalu del smegenu suspaudimo, S. J. 2006-01-17 d. 12 val. 20 min. mire.

Tokiu budu kaltinamasis tycia, del savanaudišku paskatu, nužude S. J., t. y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Teisiamojo posedžio metu kaltinamasis S. Z. parode, kad 2006 metu sausio 7 d. su D. Š., T. M., R. L., jos drauge I. P. ir Aušra važiavo (duomenys neskelbtini), kur I. P. papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) vienas senukas gavo pinigu už žeme ir nusipirko nauja televizoriu bei benzopjukla. I. P. parode, kur gyvena tas senukas. Tada jis, R. L., T. M. ir D. Š. nuvažiavo pas senuka. Kažkuris iš draugu pasake, kad „varom pas seni pinigu“. Nuvažiavo pas S. J. i sodyba. I namo vidu nuejo D. Š. ir T. M., o jis su R. L. liko automobilyje. R. L. papraše nueiti i ta nama pakviesti T. Š. ir D. M., kurie ten jau buvo apie valanda. Taciau jam dar neiejus i namo vidu išejo T. M.. Buvo iejes tik i prieangi. T. Š. atsineše apie 120 Lt. Jie grižo atgal i kaima ir išsiskirste. Ta vakara alkoholiniu gerimu negere. Kita diena Draugystes gatveje prie penkiaaukšcio namo susitiko S. K. ir jam papasakojo apie S. J., sake, kad jis turi nauja televizoriu ir benzopjukla. Kodel jam apie tai pasakojo, paaiškinti negali. Po dvieju dienu vel susitiko S. K., kuris jo paklause apie benzopjukla ir papraše važiuoti parodyti, kur gyvena S. J.. Važiavo kartu pas S. J. i sodyba, S. K. jam liepe nueiti i nama ir pažiureti, ar S. J. yra namuose. Tada jis nuejes prie namo išdauže lango stikla, bet i vidu nelindo, nes tuo metu S. J. pradejo šaukti „vagys, vagys“. Prie lango buvo padetas televizorius, todel jis per langa griebe televizoriu ir nubego, o senukas reke. Kai trauke televizoriu per langa, kartu ištrauke ir virduli. Atsinešes televizoriu prie automobilio, padejo ji ant galines automobilio sedynes. Tuomet S. K. ragino grižti atgal ir atnešti benzopjukla. Jis pasake, kad neis, tada pats S. K. nuejo pas S. J. i nama ir grižo po 10–15 minuciu, atsineše virduli. Po to parveže namo, liepe pasiimti televizoriu.

Pas S. J. namuose anksciau nera buves, gal tik labai senai.

Veliau sužinojo, kad S. J. yra ligonineje, ir vel susitikes prie penkiaaukšcio namo S. K., jam apie tai pasake. Tuomet S. K. praše sakyti, kad jie pas senuka nebuvo, liepe jam prisiimti kalte, nes yra nepilnametis ir jam nieko nebus. Žadejo pasamdyti gera advokata. Kai policijos pareigunai ji išveže i Radviliški, per apklausa atejes advokatas jam liepe nekeisti parodymu ir sakyti taip, kaip jau buvo sakes anksciau, kai jam buvo skiriama kardomoji priemone ir per apklausa. Tyreja taip pat jam liepe sakyti viska, kaip buvo.

Tuo metu, kai su S. K. susitiko prie penkiaaukšcio, jis ir jam papasakojo, kur ir kaip sudave smugius S. J.. Liepe sakyti, kad ranka sudave S. J. smugius i galva, po to sudave smugi i galva radijo imtuvu. S. K. papasakojo, kur kas yra, kur kokie daiktai sudeti. Sake, kad senukas iš lovos iškrito kartu su ciužiniu. Liepe sakyti, kad smugius dave rankomis iš dešines ir iš kaires, taip pat liepe sakyti, kad ieškojo benzopjuklo. Sake, kad tame kambaryje, kur buvo senukas, stovi stalas ir lova, o kitame kambaryje yra dviratis. Daugiau, atrodo, jis nieko nepasakojo, tik sake, kad juo pasirupins ir praše neišduoti.

Iš pradžiu ji gyne kitas advokatas, kuris ir liepe sakyti taip, kaip sake per apklausa, o šiuo metu ginanti advokate ir tyreja liepe sakyti tiesa.

Iš pradžiu gyne advokatas S. R., jis dalyvavo ir parodymu patikrinimo metu, kai rode nama, ivykio vieta, rode, kuri langa išdauže. Taip pat rode viska ir namo viduje. Rode ant manekeno, kur galejo buti suduoti smugiai. Viska rode taip, kaip sake S. K..

S. K. jam papasakojo, kad S. J. i galva trenke radijo imtuvu, sake, kad trenke per viena ausi, po to per kita ausi, o radijo imtuvas yra numestas už lovos. Pareigunams pasakojo tiek, kiek jam buvo pasakojes S. K., ir dar savo prikure.

Prisieme kalte, nes S. K. grasino, taip pat ir policijos pareigunai gasdino, net auskara iš ausies išpleše, nors pacioje pradžioje savo kalte neige.

Kai sulaike sausio 16 ar 17 d. iš pradžiu neprisipažino, nes S. J. dar buvo gyvas. Pareigunai sake, kad yra dinge daiktai, pasas. O ta diena, kai skyre kardomaja priemone, sužinojo, kad S. J. mire, ir atejes advokatas liepe sakyti tai, ka buvo sakes anksciau, prisipažinti, kad jis tai padare. Dabar savo kaltes nepripažista, nes S. J. jis nemuše, taip pat nemate, ar S. K. S.J.

Liudytojas S. K. parode, kad 2005 m. pabaigoje ar 2006 m. pradžioje, tikslesnio laiko neprisimena, pas ji i namus atejo S. Z. ir papraše, kad pavežtu, nes jam reikia parsivežti televizoriu. Iš karto atsisake, pasake, kad niekur nevažiuos. Tikslios datos, kada tai buvo, neprisimena, bet žino, kad buvo žiema, lauke jau buvo prietema, jo šeima buvo namuose. Kai atejo S. Z., dar nebuvo labai velu, jokio itarimo niekas nesukele. Ta diena jis buvo ir anksciau atejes ir praše nuvežti, o kai sutiko ji vežti, jis jau buvo atejes antra karta, todel jokio itarimo ir nekele jo prašymas. Kai S. Z. praše parvežti televizoriu, namuose buvo ir žmona, kuri gali tai patvirtinti. Jis pasiule S. Z. kreiptis i ka nors kita, o jei nesutiks, tada pažadejo pavežti. Veliau, jau važiuojant, jis pasake, kad televizoriu reikia parvežti iš S. J., sake, kad keliones išlaidas apmokes. Nuvažiavus iki S. J., S. Z. išlipo iš automobilio ir nuejo, o jis liko automobilyje. Žinojo, kur gyvena S. J., taciau namas yra padalintas i dvi puses, todel nežinojo, kurioje namo dalyje gyvena S. J.. Kai S. Z. nuejo link namo, liepe ilgai neužtrukti. Laukdamas ateinancio S. Z. buvo išlipes iš automobilio, ruke. S. Z. atsineše televizoriu, padejo automobilyje ant galines sedynes. Kiek pamena, S. Z. pas S. J. i namus nuejo dar karta, taciau greitai grižo, nors tiksliai to neprisimena. Rodos, atsineše dar virduli. Po to parveže S. Z. i namus, tik veliau pamate, kad ant galines sedynes S. Z. paliko virduli, kuri ir parsineše namo.

Gal po trejeto dienu S. Z. susitiko prie penkiaaukšcio, kur jis gyvena, ka susitike kalbejo, neprisimena, nei apie ivyki, nei apie S. J. mirti S. Z. nieko nepasakojo. Po to daugiau su juo susitike nebuvo.

Žino, kad S. Z. ji apkalba ir kaltina del senuko sumušimo ir mirties. Mano, kad ekspertize galetu parodyti, kieno pirštu antspaudai rasti ivykio vietoje, nes ir jis gali kokia nors istorija sugalvoti, o, be to, ne vien jo tada S. Z. praše pavežti. Jis nusikaltime nedalyvavo ir apie tai nieko nežinojo.

Žino, kad ta pati vakara S. Z. praše T. B. parvežti televizoriu.

Iš T. B. žino, kad jam buvo pasibaiges kuras, todel jis ir nevažiavo parvežti televizoriaus.

Liudytojas T. M. parode, kad tikslios datos neprisimena, bet galejo buti kaip nurodyta jo apklausoje – 2006 m. sausio 7 d. pas ji i namus atvažiavo D. Š. ir ta diena jis, D. Š., R. L., S. Z., I. P. ir A. važinejosi automobiliu, po to visi grižo i (duomenys neskelbtini) veže I. P. i namus. I. P. papasakojo apie S. J., kad jis pardave žeme ir už gautus pinigus nusipirko televizoriu, benzopjukla. Nutare nuvažiuoti i (duomenys neskelbtini) ir prie S. J. sodybos keliuke sugalvojo apsukti automobili, automobilis užklimpo. Su D. Š. nuejo paprašyti pagalbos pas S. J., dave pelenu, kad pabarstytu po ratais. Senukas gyresi, kad jis yra boksininkas ir turi daug jegos. S. J. gere alkoholinius gerimus, dar norejo pavaišinti ir juos, taciau jie negere. Pasakojo, kad nusipirko nauja televizoriu ir benzopjukla. Kur buvo padetas benzopjuklas, nemate. S. J. dave 20 litu ir praše nuvažiuoti i parduotuve nupirkti jam alaus. Negalvojo, kad reikia paimti televizoriu. Bunant S.J., D. Š. nuspyre cigareciu pakeli, o tame pakelyje buvo 140 Lt, tuos pinigus ir pasidalino. Po to D. Š. juokaudamas pasake, kad televizoriu reiktu pasiimti, ir taip kalba baigesi.

Dokumentai buvo padeti ant televizoriaus. D. Š. pasižiurejo ir isidejo juos i kišene, dar jam sake, kad neimtu, jis atsake, kad prireiks.

Ar S. K. buvo susitikes su S. Z. po to ivykio, nežino.

Liudytoja T. U. parode, kad 2006 m. sausio 10 d. apie 21–22 val., budama savo namuose, kaimynysteje, kur gyveno S. J., išgirdo dužtant langu stiklus, o po to triukšma S. J. namuose, svetimo vyro balsa, po to išgirdo ir S. J. balsa. Triukšmas po pusvalandžio nurimo. Kitos dienos ryta pamate, kad išdaužtas S. J. lango stiklas. Nubego pas O. B..

Svetimo vyro balsas buvo griežtas, galima sakyti, piktas, klause apie benzopjukla. Nejo pas S. J. pasižiureti, nes bijojo. Girdejo, kaip nepažistamas vyras klause S. J., kur yra benzopjuklas, o S. J. praše jo nemušti.

Girdejo vieno svetimo vyro balsa ir S. J. balsa, taciau svetimo balso neatpažintu.

Liudytoja O. B. parode, kad 2006 m. sausio 11 d. ryte atejo T. U. ir pasake, kad pas S. J. yra išpleštas langas su visais remais. Paskambino M. Š. ir visos trys nuejo prie S. J. namu. M. Š. ilipo per langa. S. J. gulejo ant grindu be samones. Tada paskambino policijai ir greitajai medicinos pagalbai. S. J. dar kažka sudejavo. Iš pradžiu atvažiavo greitoji, o veliau atvažiavo policija.

S. J. gyveno vienas. Žinojo, jog jis pardave žeme ir nusipirko televizoriu, benzopjukla. Tikrai mate, jog benzopjuklas buvo padetas prie jo galvos.

Liudytoja M. Š. parode, kad 2006 m. sausio 11 d. iš kaimyniu sužinojo, kad kažkas atsitiko S. J., ir visos trys nuejo pas S. J. i namus. Buvo išdaužtas lango stiklas su visais remais. Ji prie lango pradejo šaukti „(duomenys neskelbtini)“, taciau S. J. nieko neatsake, po to išgirdo dejone. Kadangi durys buvo iš vidaus uždarytos, ilipo pro langa. Pamate ant grindu gulinti S. J.. Atidare duris ir išgirdo, jog S. J. lyg ir sudejavo, buvo labai sušales, todel dejo ant jo rubus, bande sušildyti. S. J. rankose laike kabeli, atrodo, dar pasake „pacukus laikiau“. S. J. veide matesi kraujosruva. Daugiau sužalojimu veide nepastebejo, nes jis gulejo ant šono.

Liudytoja T. K. parode, kad 2006 m. sausio menesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, apie 21 val. S. Z. atejo pas vyra S. K. ir praše parvežti televizoriu. Kai S. Z. buvo atejes pirma karta prašyti, kad vyras parvežtu televizoriu, šis atsisake, o kai atejo antra karta, vyras sutiko parvežti. Antra karta jis atejo maždaug po valandai. Nemate, kada vyras parsineše elektrini virduli. Tik veliau mate virtuveje ant spinteles padeta elektrini virduli, taciau vyras nieko nesake, todel ji neklause. Tik kai policijos pareigunai paeme virduli, vyras pasake, kad S. Z. automobilyje paliko, o jis parsineše.

Liudytoja R. M. parode, kad 2006 m. sausio pradžioje S. Z., D. Š., T. M. ir ji veže I. P. i namus, ir ši papasakojo, jog S. J. turi pinigu. I. P. parode, kur gyvena S. J.. J. I. parveže namo ir nuvažiavo prie S. J. namu, ten kieme automobilis užklimpo ir D. Š. su T. M. nuejo prašyti pagalbos. Jie greitai grižo nešini kibiru su pelenais. Negirdejo kalbu apie tai, jog reikia paimti televizoriu ar benzopjukla. Tik sake, kad S. J. labai netvarkingai gyvena, turi nauja televizoriu. Atrodo, S. J. dave jiems pinigu, kad nuvažiuotu i parduotuve nupirkti alaus. Kadangi parduotuve nedirbo, grižo pas senuka i namus atiduoti pinigus. Kas pavoge televizoriu, nežino. Kai išvažiavo iš senuko, jai vyras dave pinigu, kiek – neprisimena.

Liudytojas D. Š. parode, kad tos merginos, kuria parveže i namus ir kuri pasakojo apie S. J., jis nepažinojo. Automobili vairavo jis. Kodel važiavo pas senuka, neprisimena. Važiavo ir užklimpo automobilis, tada jis su T. M. nuejo pas senuka S. J.. Senukas dave 30 litu ir praše nuvažiuoti i parduotuve nupirkti alaus. Mate pas senuka namuose nauja televizoriu, o benzopjukla ar mate, neprisimena, atrodo, mate tik deže. Tuo metu nekilo mintis pavogti televizoriu ar benzopjukla.

Liudytojas G. R. parode, kad jis yra kaltinamojo sesers vyras ir nurode, jog 2006 m. sausio men., tikslios dienos neprisimena, jam dabartine jo žmona, S. Z. sesuo, pasakojo, kad S. K. liepe S. Z. apsiimti kalte už kažkoki nusikaltima. Sake, kad S. Z. nepilnametis ir jam nieko nebus, o jei kalte apsiimtu S. K., tikrai sestu.

S. K. pažista tik iš matymo. Tik prisimena, kad kartu su S. Z. ejo i parduotuve ir susitiko S. K., kuris S. Z. pasake „(duomenys neskelbtini), nebuk stukacius“. Daugiau nieko nekalbejo.

Jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. S. Z. sake, kad senio nemuše.

S. Z. neminejo, kad jis butu lipes per langa pas S. J. i namo vidu.

Liudytoja V. G. parode, kad kaltinamasis – jos sunus. 2007 m. sausio 10 d. vakare, apie 22 val., grižo namo sunus S. Z.. Ji mate, kaip ji parsineše televizoriu. Tuo metu jo nieko neklause. Kitos dienos ryte klause jo, iš kur parsineše televizoriu. Sunus tik pasake, kad parsineše ir nieko daugiau nepaaiškino. Televizoriu padejo i spinta. Kadangi jis dirba, todel pagalvojo, kad televizoriu nusipirko. Kuomet kaime pradejo kalbeti žmones apie S. J., tada ji iš sunaus pasakojimo sužinojo, kad S. K. papraše jos sunaus, kad jis niekam nepasakotu, kad buvo pas S. J.. S. K., anot sunaus, sake, kad jis nepilnametis ir jam nieko už tai nebus. Buvo susitikusi S. K., jis norejo su ja pasikalbeti, taciau su juo nenorejo kalbeti, tik pasake, kad viska išsiaiškins teisme. S. K. tik sake, kad jam reikia pasikalbeti, ar tai pasitarti, o apie ka, jis nesake. Suprato, kad S. K. nori kalbetis apie sunu S. Z.. Liudytoja parode, jog ji tikrai netiki, kad S. Z. nužude S. J..

Liudytojas T. B. parode, kad kaltinamaji S. Z. pažista, o su liudytoju S. K. – bendradarbiai. Su S. K. pagal igaliojima turejo bendra automobili „Audi-80“, automobilis priklause kitam žmogui. Automobilis stovedavo tai prie jo namu, tai prie S. K.. Tuo metu, kai buvo šis ivykis, jis vairuotojo pažymejimo neturejo, nes del girtumo buvo atimta teise vairuoti automobili. Šiuo metu automobilio jau neturi. S. K. dar turejo ir kita automobili.

S. K. jam apie ivyki nieko nepasakojo, tiktai žmones kaime kalbejo. Prisimena, kad S. Z. maždaug tuo metu, kai buvo ivykis, skambino ir praše ji pavežti, taciau jis neturejo vairuotojo pažymejimo ir niekur jo neveže. Be to, automobilyje nebuvo benzino, nes jis buvo pasibaiges tuo metu, kai jie kartu su G. S. važiavo pas merginas. Taciau neprisimena tikslios datos ir laiko, kada S. Z. praše ji pavežti. Netgi tos aplinkybes, kada skambino S. Z., jau tiksliai neprisimena, bet teigia, kad toks atvejis buvo.

Liudytojas G. S. parode, kad 2006 m. pradžioje, tikslesnio laiko neprisimena, buvo pas kaimyna T. B., kai jam skambino S. Z. ir praše ji kažkur pavežti. Tadien jie su T. B. automobiliu važiavo i Pakiršinelio kaima pas merginas, ir baigesi kuras, todel T. B. atsisake vežti. Kad skambino S. Z., pasake T. B.. S. Z. jis pažista, nes gyvena viename kaime.

Liudytoja R. R. parode, kad tadien buvo namuose, kai brolis S. Z. parejo namo ir pradejo verkti. Kada tai buvo, neprisimena. Paklause, kas jam yra, jis pasake, kad labai bijo ir praše nesakyti mamai. Jis papasakojo, kad su S. K. važiavo pas S. J.. Sake, kad S. K. buvo nuejes pas senuka i nama ir po kiek laiko atejo nešinas televizoriumi. Apie tai, kad dar prieš ta ivyki jis buvo nuvažiaves pas S. J., brolis jai nepasakojo. Tik sake, kad S. K. jam liepe sedeti automobilyje, o pats nuejo. Kokiu tikslu jis važiavo pas S. J., taip pat nepasakojo. Liudytoja nurode, kad žino, jog S. K. grasino jos mamai, sake, kad mamai kas nors atsitiks, jei jos brolis pasakys, jog jis buvo su kartu broliu pas S. J.. Apie ivyki ir tai, kas atsitiko, brolis jai taip pat nieko nepasakojo.

Byloje atliekant irodymu tyrima teisme buvo apklausti liudytojais ikiteisminio tyrimo pareigunai V. P. ir D. R., kad patikslintu kai kurias reikšmingas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir kaltinamojo iškeltas gynybos versijas del jo parodymu išgavimo teisetumo ir aplinkybiu.

Ivykio vietos apžiuros protokolas (b. l. 15–19, t. 1.,) liudija apie tai, kad apžiurint ivykio, t. y. nusikaltimo vieta, nustatyta, jog i nukentejusiojo gyvenamasias patalpas buvo patekta pro kambario langa, išdaužus lango stikla ir iš dalies išlaužus rema, taip pat kesintasi patekti ir pro verandos langa, nes apžiurint ivykio vieta rastas išdaužtas verandos lango stiklas. Viduje išmetyti daiktai, numestas vienas senu televizoriu ant lovos galo. Papildomai apžiurint ivykio vieta (b. l. 22–29, t. 1), užfiksuota, kad ivykio vieta yra S. J. gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Apžiurint išoreje užfiksuoti išdaužti du langai – verandos ir kambario, viduje tie patys išmetyti daiktai, keletas televizoriu, vienas iš ju numestas ekranu žemyn ant lovos galo, šalia dujines virykles metalinis stalelis televizoriui, netoli jo sienoje vieta elektros kištukui, netoli langas, rastas ir paimtas televizoriaus nuotolinio valdymo pultelis, televizoriaus naudojimosi instrukcija ir garantine kortele, kurie apžiureti byloje daiktiniais irodymais (b. l. 30–34, t. 1) ir prijungti prie bylos.

Poemio protokolas (b. l 36–39, t. 1.) liudija apie tai, kad 2006-01-17 iš S. Z. namu buvo paimtas televizorius PANASONIC, kuris apžiuretas daiktiniu irodymu ir prijungtas prie bylos.

Poemio protokolas (b. l. 40–43, t. 1.) liudija apie tai, kad 2006-01-20 iš K. namu paimtas elektrinis virdulys, kuris apžiuretas byloje daiktiniu irodymu ir prijungtas prie bylos.

Daiktu apžiuros protokolas (b. l. 45–53, t. 1.) patvirtina, kad nukentejusysis S. J. jo apiplešimo metu turejo benzinini pjukla STIL.

Žemes sklypo pirkimo pardavimo sutartis (b. l. 53–54, t. 1) patvirtina, kad S. J. 2006-01-05 d. pardave jam priklausanti žemes sklypa.

Specialisto išvada Nr. M 53/06(04) (b. l. 71–80, t. 1.) liudija, kad S. J. mirtis ivyko nuo galvos smegenu sumušimo, kraujo susikaupimo po kietuoju galvos smegenu dangalu, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenu dangalais abieju pusrutuliu kaktinese skiltyse, ir kaktiniu skilciu akiduobiniuose paviršiuose, kilus galvos smegenu suspaudimui, abipusiam plauciu uždegimui. Sužalojimai padaryti smuginio kontaktu i veida, dešini peti, dešini dilbi, dešine plaštaka ir nukentejusiajam griunant. Sužalojimai padaryti galimai 2006-01-10 apie 22 val., mirtis ivyko nuo sužalojimu galvoje, 2006-01-17 d., 12 val. 20 min.

Papildoma specialisto išvada Nr. KM 97/06(01) (b. l. 89–, t. 1) liudija apie tai, kad galvos smegenu sumušimas padarytas smugio, tiketina kumšciu, i kaires akies sriti, padarant kraujosruva akies vokuose bei paakyje. Objektyviu duomenu, kad šis mirti sukeles sužalojimas galejo atsirasti jam veidu krentant i šalia lovos stovincia kede, nera. Taip pat nera objektyviu duomenu, kad S. J. buvo suduotas smugis radijo imtuvu.

Irodymu analize, vertinimas ir padarytu veiku juridines kvalifikacijos pagrindimas

Kaltinamasis S. Z., duodamas parodymus teisme ir iš esmes neigdamas savo kalte pagal pareikšta kaltinima del ivykdyto nužudymo del savanaudišku paskatu bei plešimo, neneige savo kaltes apskritai, ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytu faktiniu aplinkybiu apie tai, kad jis prisidejo (dalyvavo) pagrobiant iš nukentejusiojo jo turta – televizoriu ir elektrini virduli, bei kesinosi pagrobti benzinini pjukla. Nors teisminio bylos nagrinejimo metu kaltininkas laikesi iš esmes nuoseklios pozicijos, neigdamas savo kalte, ir nurode, kad jis tiesiogiai nedalyvavo pagrobiant nukentejusiojo turta, ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai apie faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir dalyvavima nusikaltime buvo esmingai nenuoseklus ir prieštaringi. Be to, ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, duodamas parodymus apie šalutines ivykio aplinkybes (turima galvoje apie tai, prie kokiu aplinkybiu jis susitiko S. K., kada ir kaip apie ivyki pasakojo savo seseriai ir motinai ir kt., apie parodymu pakeitima salygojusias aplinkybes, apklausos ypatumus), kaltinamasis painiojosi, kas leidžia daryti teismui išvada, kad kaltinamasis nebuvo ir nera nuoširdus, duodamas parodymus apie savo dalyvavimo nusikaltime pobudi, o juos keisdamas siekia ne tiek objektyvios tiesos nustatymo, kiek sušvelninti savo teisine padeti ir atsakomybes laipsni. Kartu kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis nera nei ikiteismini tyrima atliekancios institucijos, nei prokuroro, nei teismo sajungininkas ir gali gintis nuo pareikštu kaltinimu visomis galimomis priemonemis, netgi neduodamas parodymu, arba juos specialiai painiodamas, keisdamas. Kaltes irodymas yra grynai teisesaugos instituciju reikalas.

Šioje konkrecioje byloje kaltinamojo S. Z. kaltes pagal pareikštus kaltinimus pagrindimui be kitu irodymu svarbi paties kaltinamojo duotu parodymu viso bylos tyrimo metu analize ir ju sugretinimas su kitais bylos duomenimis.

Taigi kaltinamojo S. Z. parodymu analize byloja, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareiguno, pareiškus kaltinamajam itarima (b. l. 182, 183–185, t. 2) 2006 m. sausio 17 d., kaltinamasis apskritai neige bet kokias savo sasajas su nukentejusiojo turto užvaldymu ir jo mirti sukelusiu sumušimu, ir dave savo valia parodymus tik apie pirmaji apsilankyma pas nukentejusiji, kurio metu buvo pagrobti nukentejusiojo pinigai. I klausima, ar po šio ivykio buvo kas nuvažiaves dar pas nukentejusiji, atsake nežinas. Akivaizdu, kad kaltinamasis samoningai nutylejo tas aplinkybes, kuomet po keleto dienu jis jau apgalvojes plana vyko pas nukentejusiji plešimo tikslu.

Apklausiamas papildomai ta pacia diena, praejus penkioms valandoms trisdešimciai minuciu po pirmosios apklausos, S. Z. jau kaltu prisipažino visiškai (b. l. 186–188, t. 2) ir nuosekliai nurode visas apsilankymo pas nukentejusiji aplinkybes ne tik pirmaji karta su kitais draugais, kuomet pastarieji pagrobe nukentejusiojo pinigus 2006-01-07 d., bet ir po dvieju dienu – 2006-01-10 d., kuomet jis važiavo tikslu pagrobti nukentejusiojo turta, ir paaiškino, kad išdaužes verandos langa i vidu negalejo patekti, todel išdauže virtuves langa, pro ji ir pateko, kad sudave senukui nukentejusiajam smugius ranka i galvos sriti, kad mate jo veida kruvina, kad paemes radija sudave nestipriai i pakauši, kad noredamas pagasdinti numete sena televizoriu, kad ieškojo benzininio pjuklo, o išlipes pro langa išsikele televizoriu, kuris stovejo ant spinteles netoli lango, kad televizoriu parsiveže namo ir paslepe spintoje.

Vadovaujantis kaltinamojo versija teisme, tai jau ir pirmojoje, ir antrojoje apklausoje jis turejo vadovautis S. K. nurodymais ir pasakoti aplinkybes vienodai, taciau akivaizdu, kad taip nebuvo, taigi akivaizdžiai kyla pagrista abejone, kad tokio pobudžio nurodymai apskritai buvo.

Analogiškai duodamas parodymus apie ivykio aplinkybes kaltinamasis S. Z. parode ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teiseja 2006-01-18 d. 14 val. 30 min., t. y. kita diena po ankstesnes apklausos, kur nurode patekimo pas nukentejusiji aplinkybes, priežasti ir buda, pripažino smugius nukentejusiajam, taip pat ir mirti sukelusi smugi, nurode, kur ieškojo benzininio pjuklo, kaip paeme televizoriu, kur numete radijo imtuva, kur numete sena televizoriu, kad ieškojo televizoriaus nuotolinio valdymo pultelio.

Šiuos savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu (b. l. 195–205, t. 2), dalyvaujant advokatui, smulkiai nurodes esmines ir svarbiausias kaltei ir kaltinimo pagrindimui faktines aplinkybes, bei išsamiai ir vaizdžiai, smulkmeniškai papasakojes visas ivykio aplinkybes.

Taciau velesnese apklausose kaltinamasis jau esmingai pakeite savo parodymus ir paneige savo ankstesnius parodymus, neige bet kokias savo tiesiogines sasajas su nusikaltimu ir jo padariniais, teigdamas, kad visus veiksmus atliko kitas asmuo – S. K., – kurio prašymu ir grasinimu lyg jis buvo prisiemes sau kalte. O jo ankstesni parodymai, anot kaltinamojo, atspindi tik tas aplinkybes, kurias jis sužinojo iš S. K., kurias pastarasis jiems susitikus prie namo kampo ir papasakojo, liepdamas prisiimti kalte.

Taciau teiseju kolegija toki jo parodymu pakeitima vertina kritiškai ir atmeta kaip neatitinkanti nei faktiniu ivykio aplinkybiu, nei ju teisines logikos, nei naturalios ivykio sekos, ir atkreipia demesi i tai, kad pirmieji kaltinamojo parodymai, kuriuose jis pripažino kalte, logiškai sutapo su esminemis faktinemis aplinkybemis, nustatytomis kitais irodymais – tai ivykio vietos apžiuros metu nustatytomis faktinemis aplinkybemis apie patekimo i nukentejusiojo gyvenamaja patalpa aplinkybes, kad buvo brautasi pro dvi vietas (iš pradžiu pro veranda, po to pro virtuves langa), apie daiktu, buvusiu nukentejusiojo bute smulku aprašyma ir ju išdestyma, bei ju panaudojima plešiant bei mušant nukentejusiji (turima galvoje seno televizoriaus numetima norint pagasdinti, radijo imtuvo numetima, smugiu sudavima ir kt.), ir logiška šiu parodymu atitikima su faktinemis aplinkybemis, nustatytomis kitais bylos duomenimis.

Todel kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis, pakeisdamas parodymus toje dalyje, kur jis apkaltino nusikaltimu S. K., melavo, siekdamas sušvelninti savo atsakomybes laipsni, nes išsami bylos duomenu analize leidžia daryti tokia išvada. Pažymetina, kad netgi ta aplinkybe, jog ta pacia diena apklausiamas du kartus jis pirmuosiuose parodymuose nepripažino kaltes, netgi nepasakojo apie nukentejusiojo apiplešima, o jau veliau, dienos pabaigoje, po penkiu valandu pertraukos, paaiškejus ir padariniams, ir atskleidus kitas svarbias aplinkybes, kurios tiesiogiai susiejo kaltinamaji su nusikaltimu, suradus pagrobtus daiktus, jis jau papasakojo viska, išskyrus viena aplinkybe, kad i nusikaltimo vieta jis važiavo ne vienas, bet buvo nuvežtas S. K..

Pastaroji aplinkybe veliau ir leido kaltinamajam sudaryti iliuzija, kad viskas, ka jis kalbejo anksciau, yra melas, ir pakeisti parodymus sau naudinga linkme, o pirmasis visu reikšmingu faktu nutylejimas – galimybe paneigti ankstesnius savo parodymus, kaip nepatikimus. Taciau grižtant prie bylos faktu ir ivykio detaliu kolegija dar karta pasikartoja, kad tarp pirmosios ir antrosios apklausu kaltinamasis nebuvo susitikes S. K., taigi negalejo gauti iš jo jokiu instrukciju del parodymu davimo, o parodymus per ta laika jis jau esmingai pakeite, be to, atkreiptinas demesys i tai, kad jis visas ivykio aplinkybes papasakojo smulkiai, aiškiai ir nedvejodamas, akivaizdžiai ne tik ten buves, ka neige po to velesnese apklausose, bet ir aiškiai pats aktyviai dalyvaves atliekant kaltinime nurodytus visus veiksmus – ir reikalavima perduoti turta, ir grasinimus, ir nukentejusiojo sužalojima, ir jo turto užvaldyma. Kartu kolegija atkreipia demesi ir i detales, kurios esmingai nebuvo svarbios kaltinimui, taciau kurias kaltinamais savo valia apklausiamas nurode, t. y., kad gasdindamas nukentejusiji numete televizoriu (ko jau neaiškino teisme ir nenurode, kad tai jam papasakojo S. K., nors faktai byloja, kad tokie veiksmai tikrai buvo atlikti), numete radijo imtuva, prieš tai juos suduodamas ir kitos, kurias pats, niekieno neverciamas, nurode kaltininkas, ir kurios atitiko tikraja tiesa. Taigi jas galejo žinoti tik tas asmuo, kuris tiesiogiai tai padare. Todel neitikinamai skamba kaltinamojo S. Z. velesni parodymai, kad jis pakartojo tai, ka papasakojo jam S. K.. Isiminti iš vieno pasakojimo tokias detales praktiškai neimanoma, todel toks jo teiginys ir melagingas, ir nelogiškas.

Kolegija kartu pakartoja, kad duomenu apie tai, kad jo tokie parodymai buvo išgauti neteisetais budais, ar kad jis buvo kitokiu aplinkybiu verciamas duoti parodymus prieš save, ar kad jam nebuvo užtikrinta teise i gynyba, byloje nera. Kaltinamojo keltas tokias versijas paneige byloje apklausta tyreja, kuri nurode, kad netikejo kaltininko teigimu tik del vieno fakto, kad televizoriu jis parsiveže su rogutemis, del kitu – abejoniu nebuvo, nes jis akivaizdžiai, duodamas parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, nedvejojo.

Kaltinamojo versijos, kad jis nedalyvavo nusikaltime, kad nusikaltima padare S. K., nepatvirtino ir kiti jo nurodyti duomenys: liudytojai – tai jo motina V. G., sesuo R. R., G. R. ir kt., kurie tik patvirtino ta informacija, kuria sužinojo iš paties kaltinamojo, o ne iš kitu svarbiu irodinejimui šalutiniu šaltiniu.

Gi kitos aplinkybes, jas susiejus i vieninga irodymu grandine, liudija, kad tik kaltinamasis S. Z. iš anksto žinojo ir apie nukentejusiojo nesena „praturtejima“, kad tik kaltinamasis žinojo, kaip ir pro kur galima patekti pas nukentejusiji, nes prieš tai buvo pas ji buves (tiesa, tik namo prieangyje, bet tai sudare jam išimtine salyga buti neatpažintam ir palengvino apsisprendima daryti nusikaltima), tik kaltinamasis iš esmes pasinaudojo (gavo naudos) iš nusikaltimo, be to, bylos aplinkybes liudija, kad kaltinamasis praše S. K., kad pastarasis ji pavežetu, nurodes ir tokio važiavimo tiksla – parsivežti televizoriu. Ir toki prašyma pakartojo du kartus, dar kreipesis tuo paciu klausimu ir i kitus asmenis. Tai patvirtino byloje ištirti duomenys. Kolegija neturi pagrindo netiketi liudytoju S. K., T. K. parodymais, T. B., G. S. parodymais. Duomenu, kad šie asmenys meluoja, byloje nera. O šiu liudytoju nurodytos aplinkybes logiškai susieja visa ivyki ir kaltinamajam pareikšta kaltinima i nuoseklia ivykiu seka.

Todel teismas byloje ištirtu irodymu pagrindu konstatuoja, kad kaltinamasis S. Z. tycia, del savanaudišku paskatu, siekdamas užvaldyti nukentejusiojo S. J. turta, ji sunkiai sužalojo, nuo ko pastarasis mire, t. y. ji nužude plešimo tikslu.

Kaltinimo nužudymu del savanaudišku paskatu juridinis pagrindimas

Ištirti byloje ir teismo nuosprendyje aprašyti irodymai liudija apie tai, kad plešimo metu buvo ne tik pagrobtas nukentejusiojo turtas isibraunant i patalpa, bet nukentejusysis buvo sunkiai sužalotas, o nuo patirtu sužalojimu mire.

Teiseju kolegija, visumos baudžiamojoje byloje surinktu irodymu ir teisiamojo posedžio metu ištirtu irodymu pagrindu konstatuoja, kad S. J. mirtis buvo smurtine ir ivyko nuo tiesioginio fizinio poveikio i jo gyvybiškai svarbu organa - galva, sudavus mirti sukelusi smugi.

Nors kaltinamasis S. Z. savo kaltes del šio kaltinimo nepripažino, taciau jo kalte irodyta byloje surinktais ir teisiamojo posedžio metu ištirtais irodymais.

Teisiamojo posedžio metu liudytojas S. K. parode, kad jis minimu kaltinime metu veže kaltinamaji i nurodyta vieta, t. y. pas S. J., kad kaltinamasis nuejo ir netrukus grižes parsineše televizoriu, o parvežes kaltinamaji ir jam išlipus, rado automobilyje ir elektrini virduli. Liudytoja T. U. parode, kad 2006-01-10 vakare apie 22 val. ji girdejo pas kaimyna S. J. triukšma, svetimo vyro balsa, reikalavima benzininio pjuklo ir S. J. prašyma nemušti. Liudytojos O. B., M. Š. patvirtino, kad kita diena kartu rado S. J. sužalota, išdaužta virtuves lango stikla, kad jos žinojo, jog S. J. buvo pardaves žeme, nusipirkes nauja televizoriu, benzinini pjukla. Vertinant teismo medicinos specialisto išvadas, akivaizdu, kad S. J. mirtis ivyko nuo galvos smegenu sumušimo, kraujo susikaupimo po kietuoju galvos smegenu dangalu, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenu dangalais abieju pusrutuliu kaktinese skiltyse, ir kaktiniu skilciu akiduobiniuose paviršiuose, kilus galvos smegenu suspaudimui, abipusiam plauciu uždegimui. Sužalojimai padaryti galimai 2006-01-10 apie 22 val., mirtis ivyko nuo sužalojimu galvoje 2006-01-17 d. 12 val. 20 min. Be to, šios išvados liudija apie tai, kad galvos smegenu sumušimas padarytas smugio, tiketina kumšciu, i kaires akies sriti, padarant kraujosruva akies vokuose bei paakyje. Objektyviu duomenu, kad šis mirti sukeles sužalojimas galejo atsirasti nukentejusiajam veidu krentant i šalia lovos stovincia kede, nera. Sugretinusi šiuos irodymu šaltinius, teiseju kolegija daro išvada, kad nukentejusiojo mirtis ivyko nuo kaltinamojo S. Z. tyciniu veiksmu – tiesioginiu smugiu sudavimo, nes byloje nera irodymu, patvirtinanciu, kad smugius sudave kuris nors kitas asmuo, ar kad nukentejusysis krito ir susižalojo pats.

Nors kaltinamais S. Z., mušdamas nukentejusiji, veike tycia, jo kalte nužudant S. J. pasireiške netiesiogines tycios forma, t. y. kaltininkas, smogdamas nukentejusiajam i galva – pavojinga gyvybei organa – suprato, kad tuo kelia pavoju ne tik nukentejusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, kad gali ja atimti, ir nors tokiu pasekmiu tiesiogiai nenorejo, samoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Nukentejusysis S. J. po patirtu sužalojimu mire, o jo mirtis ivyko nuo kaltininko S. Z. veiksmu – pavartoto nukentejusiojo atžvilgiu fizinio smurto, tai yra kilusias žalingas ir itin neigiamas pasekmes – nukentejusiojo mirti – sukele kaltininko tyciniai veiksmai. Mirties priežasti patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, ir kiti teismo ištirti irodymai, todel, esant šiems argumentams ir motyvams, teiseju kolegija konstatuoja, kad tarp kaltininko S. Z. veiksmu – smugiu sudavimo – ir kilusiu žalingu padariniu – S. J. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todel kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius.

Kartu kolegija pažymi, kad kaltinamasis S. Z. pavojingos ir draudžiamos veikos padarymo metu buvo pakankamai subrendes, samoningas asmuo, veiksniu, kurie galejo jam atimti ar apriboti galimybe suprasti savo veiksmus, nenustatyta, turintis užtektinai žiniu apie dorovines, socialines ir teises normas bei žmogaus anatomine ir fiziologine sandara. Todel smugiuojant nukentejusiajam i pavojinga sveikatai ir gyvybei sriti, jo psichinis santykis su šiuo konkreciu nusikalstamu elgesiu, jungianciu intelekto ir valios kategorijas, ir galimomis pasekmemis, sudare vientisa visuma. Kitaip tariant, kaltininko S. Z. tycios intelektualinis elementas – pavojingos ir draudžiamos veikos suvokimas ir pasekmiu numatymas - salygojo valini elementa - samoninga leidima kilti pasekmems (S. J. mirciai). Šie irodymai patvirtina kaltinamojo S. Z. veikos faktines aplinkybes, jos turini – tycia ir veikos juridine kvalifikacija.

K. S. Z. kalte pasireiške tycine jos forma, kuria be kitu subjektyviosios puses požymiu atskleidžia ir papildomi – nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas.

Bylos faktines aplinkybes liudija apie tai, kad veika buvo padaryta plešimo metu, siekiant savanaudišku tikslu – užvaldyti nukentejusiojo turta, tai yra siekiant tureti turtines naudos. Tokia išvada darytina ivertinus ištirtus byloje irodymus bei faktinius kaltininko veiksmus. Nusikaltimo motyvas šiuo atveju yra ne tik kaip papildomas veikos subjektyviosios puses požymis, bet apsprendžia ir pagrindžia kaltininko veikos kvalifikacija pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, nes nusikalstamu veiksmu kesintasi i du pagrindinius objektus – turta ir gyvybe.

Kadangi kaltininko veiksmais buvo pasikesinta i du objektus vieninga tycia, jo veika kvalifikuotina iš sutapties – pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dali ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkta.

Kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Ta aplinkybe, kad nusikaltima kaltininkas padare budamas nepilnameciu, salygoja tik bausmes jam skyrimo ypatumu taikyma, bet nera jo atsakomybe lengvinanti. Atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu teismas taip pat nenustate.

Skirdamas kaltinamajam bausme teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje ir taisyklemis, numatytomis VIII- ame Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso skyriuje, taip pat bausmes nepilnameciams skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje.

Baudžiamojo kodekso 80 straipsnyje nurodyta, kad bausme nepilnameciui skiriama siekiant igyvendinti keleta specifiniu tikslu: nubaudimo už padaryta nusikalstama veika, apsaugos nuo nauju veiku, auklejimo priemones, taip pat ir tas, kurias numato BK 41 straipsnis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, ir užtikrinti teisingumo, proporcingumo ir bausmes neišvengiamumo principu igyvendinima.

Skiriant bausme kaltinamajam S. Z., teismas atsižvelgia i padarytu nusikaltimu sunkuma, pavojingumo laipsni, kaltininko veiksmu apimti, tycios turini, paskatas ir motyvus, jo asmenybe (ankšciau neteistas, nusikalto budamas nepilnameciu).

Šiuo požiuriu teismas pripažista, kad kaltininko asmenybes bruožuose, gyvenimo bude iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo aiškiai susiformavusiu neigiamu apraišku, o jo pasirinktas elgesys, gyvenimo budas, moralines, intelektualines ir socialines nuostatos iki šiu nusikalstamu veiku padarymo nesalygojo šiu nusikaltimu. Taciau kaltinamasis padare du nusikaltimus, kuriu vienas labai sunkus, kitas sunkus, todel bausme šiuo atveju turi buti susieta su neišvengiamu kaltininko laisves suvaržymu, t.y. jam skirtina laisves atemimo bausme.

Nukentejusiojo D. J. pareikštas civilinis ieškinys del turtines žalos atlyginimo paliktinas nenagrinetu, nes nukentejusysis neatvyko i teismo posedi ir pareiškes civilini ieškini nepagrinde jo irodymais (BPK 252 straipsnis).

Prokuroro pareikštas civilinis ieškinys ginant valstybines ligoniu kasos turtinius interesus pagristas visiškai ir tenkinamas. Iš kaltininko priteistina nurodyta ieškinio suma – 3946,60 Lt, už nukentejusiojo gydyma ligonines stacionarineje istaigoje.

Daiktiniai irodymai – S. J. rubai, radijo imtuvas, nuosprendžiui isiteisejus gražintini nukentejusiajam D. J..

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303-310 straipsniais

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p. (del S. J. nužudymo) laisves atemimu (8) aštuoneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. (del plešimo isibraunant i S. J. gyvenamaji nama) laisves atemimu (4) ketveriems metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtasias bausmes pagal ši nuosprendi subendrinus apemimo budu, paskirti S. Z. subendrinta laisves atemimo bausme (8) aštuoneriems metams.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008-04-01.

I bausmes laika iskaityti sulaikyme ir suemime išbuta laika, nuo 2006-01-16 iki 2006-01-18, nuo 2006-01-18 iki 2006-03-17.

Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti – pakeisti suemimu ir suimti nuteistaji teismo posedžiu saleje.

Nukentejusiojo D. J. pareikšta civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo palikti nenagrinetu (BPK 252 straipsnis).

Prokuroro pareikšta civilini ieškini, ginant valstybines ligoniu kasos turtinius interesus tenkinti. Iš nuteistojo S. Z. priteisti 3946,60 Lt už nukentejusiojo gydyma ligonines stacionarineje istaigoje Valstybinei ligoniu kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerijos.

Daiktinius irodymus – S. J. rubus, radijo imtuva – nuosprendžiui isiteisejus gražinti nukentejusiajam D. J..

Nuosprendis per dvidešimt dienu gali buti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per ši teisma.