- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-4580-660/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03917-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- E. K.
- Advokatai
- Jonas Klipštas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., jo atstovui advokatui Jonui Klipštui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, užsiimančio individualia veikla, gyv. (duomenys neskelbtini)turinčio galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. 2014-05-18, 14.57 val. Kaune prie (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Lexus IS 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač kelio būklę ir vietovės reljefą, kelio vingyje nesulėtino greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, kur atsitrenkė į metalinę tvorą. Apgadino metalinę tvorą ir nulaužė du metalinius tvoros stulpus. Po įvykio iš karto nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos. Nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje apie eismo įvykio įvykį policijai nepranešė, su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9,133,231.1, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. kaltu dėl pažeidimų neprisipažino. Parodė, kad vairavo E. B. motinos automobilį. Ties posūkiu automobilį sumėtė, automobilis pervažiavo į kitą gatvės pusę ir atsitrenkė į tvorą, kuria yra aptverti sandėliai. Nuvirto du stulpai ir tvoros tinklas. Su E. B. išlipo iš automobilio, žmonių aptvertoje teritorijoje nebuvo, todėl sėdo į automobilį ir nuvažiavo, pastatė automobilį aikštelėje. Į policiją neskambino, nes nebuvo nukentėjusiųjų. Po to grįžo į tą vietą, surado ūkvedį, su juo susitarė, kad tvorą sutvarkys. Automobilis po įvykio nebuvo kelio važiuojamojoje dalyje, todėl ženklo nestatė. Greitis buvo apie 50 km/h.
Liudytojas E. B. parodė, kad jis važiavo su E. K., kuris vairavo jo motinai priklausantį automobilį. E. K. važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tvorą. Šeimininkų teritorijoje nebuvo. Ar E. K. apžiūrėjo tvorą, neprisimena, jis pats iš automobilio nebuvo išlipęs. Jie nuvažiavo ir pastatė automobilį pas pažįstamą Žemuosiuose Šančiuose. Po to grįžo į tą vietą, ten teritorijoje rado žmogų, kuris davė ūkvedžio telefono numerį. Jie susisiekė su ūkvedžiu, kitą dieną susitiko su juo ir sutaisė tvorą. E. K. žalą dėl automobilio apgadinimo atlygino - sutaisė automobilį. Įvykis įvyko ne kelio važiuojamojoje dalyje, o maždaug 4 metrų atstumu nuo kelio.
Liudytojas A. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) darbininku. 2014-05-18 po pietų jam paskambino asmuo ir pasakė, kad jis išvertė tvorą ir nori susitikti dėl to pasikalbėti. Kitą dieną jis atvyko į darbą – sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo ir pamatė, kad nuverstas tvoros tinklas su 2 stulpeliais. Atvyko E. K., pažadėjo sutvarkyti tvorą ir kitą dieną sutvarkė. Žalos įvertinti negali.
Liudytojas E. A. parodė, kad 2014-05-18 būdamas namuose, išgirdo važiuojančio automobilio garsą, stabdžius ir smūgį į kažką. Matė nuvažiuojantį į Žemuosius Šančius baltos spalvos automobilį Lexus. Ar buvo sustojęs automobilis, ir ar buvo iš jo kas nors išlipęs, nematė. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) priklausanti tvora išlaužta – metalinis tvoros strypas su metaliniu tinklu nulenkti, mėtėsi automobilio žibintų šukės. Paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį.
Liudytoja V. B. parodė, kad automobilis Lexus IS 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jos sūnui E. B., nors registruotas jos vardu. Žala dėl įvykio buvo padaryta sūnui ir atlyginta jam.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pažeidimų faktą ir E. K. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) g., iš kurio pasišalino automobilis Lexus, vykstant į įvykio vietą stovėjimo aikštelėje pastebėjo apgadintą automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo neužrakintas, jame rastas registracijos liudijimas R. V. P. vardu. Įvykio vietoje pasitikęs E. A. nurodė, kad išgirdęs stiprų smūgį matė, kaip baltos spalvos Lexus atsitrenkęs į geležinę tvorą ir ją išvertęs pasišalina iš eismo įvykio vietos. 2014-05-22 į policiją atvyko E. B. ir E. K., kurie nurodė, kad automobilį Lexus vairavo E. K., o E. B. sėdėjo šalia. Jie nurodė, kad nemanė, jog dėl tvoros sužalojimo bus pabėgimas iš įvykio vietos, todėl po įvykio nuvažiavo. 2014-05-20 tvora buvo sutvarkyta, pretenzijų nėra (b. l. 4, 5), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota tvoros stulpai, stabdymo žymės (b. l. 6), E. A. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad būdamas namie išgirdo standžių garsą ir stiprų smūgį, matė, kaip baltos spalvos Lexus atsitrenkęs į geležinę tvorą ir ją išvertęs pasišalina iš eismo įvykio vietos (b. l. 7), G. P. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis 2014-05-14 automobilį Lexus pardavė E. B. (b. l. 8), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 9), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 10), fotonuotraukos (b. l. 12-13), V. B. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2014-05-17 su automobiliu Lexus iš namų išvažiavo jos sūnus E. B., kas padarė avariją ji nežino (b. l. 15), KTU pranešimas, A. P. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad autoįvykio kaltininkai tvorą sutvarkė, pretenzijų jiems neturi (b. l. 16, 17), E. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad mamos automobilį Lexus buvo perdavęs vairuoti E. K.. Jis nesuvaldęs automobilio trenkėsi į tvorą. Nemanė, kad reikia pranešti policijai, o nukentėjusių asmenų šalia nebuvo, todėl išvažiavo (b. l. 19), E. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad užvažiavęs ant žvyrkelio jis nesuvaldė automobilio ir kliudė tvorą. Šeimininkų nematė, nieko nesužalojo, todėl nusprendė automobilį pastatyti į aikštelę, paskui ieškojo tvoros savininkų, sutarė dėl žalos atlyginimo. Nelaiko tai pabėgimu iš įvykio vietos (b. l. 20), pažyma apie galiojančias nuobaudas, iš kurios matyti, kad E. K. baustas administracine tvarka (b. l. 21-24), kita bylos medžiaga.
E. K. kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus, jo argumentai, kad tai nebuvo eismo įvykis, nes nebuvo daugiau eismo įvykio dalyvių, be to, į įvykio vietą vėliau grįžo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kur apibrėžiama, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).
E. K., būdamas vairuotojas, KET reikalavimus privalėjo žinoti ir, vadovaudamasis jais, po to, kai automobilis atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino, jis, būdamas apdairus ir rūpestingas, nemažą vairavimo stažą turintis vairuotojas, privalėjo suvokti, jog padarė eismo įvykį, ir vykdyti imperatyvias Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui - pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti apgadinto turto savininkui ar jo įgaliotam atstovui apie šį įvykį, jam nesant įvykio vietoje, iškviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.
Bylos aplinkybės rodo, kad E. K. suvokė sukėlęs eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos pažeidė KET taisykles ir neteisėtai iš jos pasišalino, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (nutartis Nr. N-444-2387/2010).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. K. padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.
Dėl nuobaudų skyrimo.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Skiriant E. K. nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų sunkumą, pobūdį, jų padarymo aplinkybes, taip pat į įvykio pasekmes, į pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. E. K. turi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis atlygino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau yra paskirta nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, E. K. skirtina bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose. Atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius – pažeidėjo neteisėtais veiksmais KTU padaryta žala nebuvo didelė ir jis žalą atlygino, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis dirba, konstatuotina, jog šioje byloje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose paskirta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – būtų per griežta ir neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, taigi neteisinga. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir E. K. paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. trumpesnį nei numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skiriant kitą nuobaudą - piniginę baudą, teismas nemato sąlygų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui, ir mano, kad sankcijoje numatyta artima minimui bauda tinkama ATPK 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 33 str. 2 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas
nutaria:
E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą,
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir pritaikius ATPK 30¹ str., skirti 3300,00 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 3300,00 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų litų 00 ct) (955 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.