- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- 1A-749-495-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Stasys Punys, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- Č. K.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-749/2010
1.1.3.2.; 1.1.8.1.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N UTARTIS
2010 m. liepos 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. 5 metų laisvės atėmimo bausme.
Patenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš A. T. priteista Valstybinei ligonių kasai 28917,55 Lt Č. K. gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
A. T. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:
jis 2008-09-21 nuo 19.00 val. iki 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) bute, asmeninio konflikto metu nukentėjusiajam Č. K. sudavė smūgius kumščiu per galvą bei kitas kūno vietas ir padarė nukentėjusiajam daugybines kraujosruvas visame kūne, muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimą su kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu, suspaudusia smegenis, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į visą eilę aplinkybių, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę. Teismas, apelianto teigimu neatsižvelgė į tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis serga ypatingai sunkia liga – plaučių tuberkulioze. Nuteistasis nesutinka su tuo, jog jo padaryta nusikalstama veika buvo pripažinta tyčine, pastarojo teigimu, nusikalstama veika buvo padaryta netyčia ir ne iš savanaudiškų paskatų. Buitinis kivirčas įvyko tarp giminių, nukentėjusysis yra jo dėdė, pas kurį jis gyveno.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Teismas ištyrė šioje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo A. T. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Apeliantas nesutinka su tuo, jog jo padaryta nusikalstama veika buvo pripažinta tyčine, pastarojo teigimu, nusikalstama veika buvo padaryta netyčia ir ne iš savanaudiškų paskatų. Buitinis kivirčas įvyko tarp giminių, nukentėjusysis yra jo dėdė, pas kurį jis gyveno.
Pažymėtina tai, jog A. T. viso proceso metu, t.y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu parodė, jog jis išgertuvių su dėde Č. K. metu pradėjo pyktis, kas iš jų pradėjo konfliktą, jis negali pasakyti. Kažkuriuo metu jo ir dėdės Č. žodinis ginčas peraugo į muštynes, t.y. jiems būnant dėdės kambaryje ir jam sėdint ant lovos, jis supykęs iš visų jėgų ne mažiau keturių kartų kumščiu sudavė Č. per galvą. Dėdė atsistojęs por1 kartų spyrė jam į pilvą ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Tada jis dėdę pastūmė ir, kiek pamena, išėjo iš buto (b.t. 1, b.l. 48-49). Antrosios apklausos metu A. T. parodė, jog tuo metu, kai prasidėjo konfliktas tarp jo ir dėdės, dėdė jam sudavė pirmas, kiek pamena, prakirto antakį, tuomet jis supykęs jį sumušė (b.t. 1, b.l. 51). Pas ikiteisminio tyrimo teisėją vykusios apklausos metu A. T. parodė, jog pabaigus gerti jo atsineštus alkoholinius gėrimus, jis su dėde susiginčijo, dėdė jam trenkė į veidą ir prakirto antakį. Tuomet jis supykęs ir sėdėdamas ant lovos, kumščiais mušė dėdę per galvą ir galbūt sudavė į krūtinę. Kiek smūgių sudavė, jis neprisimena. Smūgius į galvą sudavė kur papuolė (b.t. 1, b.l. 65-66). Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, A. T. vėlgi patvirtino, jog tarp jo ir dėdės įvyko konfliktas ir jis pastarajam sudavė sėdinčiam por1 smūgių galvą. Liudytoja K. K. teisme parodė, jog įvykio dieną, grįžusi vakare namo, matė, kad bute vis dar buvo A. T. ir jos buvęs vyras (Č. K. ). Vakare ji girdėjo kai Č. K. šaukėsi pagalbos, prašė jo nemušti. Ji išėjusi į koridorių matė Č. K. gulintį ant savo kambario slenksčio, A. T. buvo kambaryje. Teisme apklaustas ekspertas V. K. paaiškino, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu. Šiai traumai padaryti reikėjo pakankamos jėgos. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog apeliantas jam inkriminuotą nusikaltimą padarė, būtent, veikdamas tiesiogine tyčia.
Pažymėtina ir tai, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. T. bausmę atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. keliamų reikalavimų nepažeidė.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. T. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.) pobūdį, pavojingumo laipsnį (padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai, kuri pagal LR BK 11 str. 5 d. nuostatas, priskiriama prie sunkių nusikaltimų), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.)), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)), įvertino pastarojo asmenybę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas anksčiau keturis kartus teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, nuteistojo atžvilgiu ne kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įstatymas „Dėl amnestijos”, taip pat baustas administracine tvarka. Aukščiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog A. T. yra linkęs nusikalsti, nedaro jokių pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų, nesistengia pasitaisyti bei pakeisti savo gyvenimo būdo. Be to, pastarasis niekur nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nuo 2008-12-03 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Taigi, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas A. T. už sunkaus nusikaltimo padarymą pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tuo tarpu aplinkybė, jog apeliantas serga plaučių tuberkulioze, nagrinėjamu atveju, negali būti pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimui, priešingu atveju nebūtų pasiekti LR Baudžiamojo kodekso 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jog keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.