- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-151-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51819-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- P. P.
- Advokatai
- Vladimiras Vlasovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 40 parų areštas, bausmę atliekant areštinėje. Taip pat jis pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 20 parų areštas, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 40 (keturiasdešimt) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Taip pat P. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams bei konfiskuotas automobilis „Chrysler Voyager“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. P. P. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t.y. jis, 2018 m. spalio 28 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014 m. spalio 03 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (neturėdamas teisės vairuoti) jam priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje pagal specialisto išvadą Nr. T-A 10798/2018(01) nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 ‰ promilės etilo alkoholio, t. y. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikalstamą veiką.
2. Taip pat, P. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio mėn. 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-346-419/2017 (įsiteisėjo 2018 m. vasario 28 d.) jis yra pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, privalėdamas atlikti šiuo nuosprendžiu jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, bei 2018 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriuje (Šalčininkai) būdamas pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gręsiančia už vengimą ją atlikti, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu tyčia vengė atlikti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2018 m. spalio 28 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, tokiu būdu pažeisdamas jam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jos nevykdė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu P. P. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ar apribojimo bausmę.
4. Nurodo, kad pilnai pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi dėl tokio savo neteisėto elgesio. Sutinka, kad jam būtų paskirta griežčiausia pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimo bausmė iki 1 metų, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, o pagal BK 243 straipsnį – bauda. Būtent tokios bausmės teisme prašė prokuroras. Jis yra neįgalus, gyvena kartu su motina D. P., kuri šiuo metui sunkiai serga, jai reikalinga priežiūra. Vykdant arešto bausmę, motina liktų be priežiūros.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
P. P. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme.
7. Kolegija, patikrinusi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, tiek susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su apelianto asmenybe.
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
10. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad kita bausmės rūšimi BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas praeityje yra teistas 1 kartą už analogiškos nusikalstamos veikos (BK 281 straipsnio 7 dalis) padarymą, taip pat baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti (2018 m. spalio 28 d.). Kolegijos vertinimu, ankstesnės poveikio priemonės P. P. elgesiui jokios teigiamos įtakos neturėjo. Nors apeliantas skunde nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežtą, tačiau kaip matyti iš apelianto asmenybę charakterizuojančių duomenų, jis nėra linkęs laikytis įstatymų, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir visiškai nedaro dėl jų išvadų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, paskyrė apeliantui ne pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, bet švelnesnę bausmę – areštą. Kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir nemato pagrindo dar labiau švelninti apeliantui paskirtos arešto bausmės ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
11. Nuteistasis P. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 1 (vienerių) metų, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą pilnamečiui asmeniui gali būti skirta iki 90 parų arešto bausmė. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nėra nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę, už padarytas nusikalstamas veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – areštą. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis. Už BK 243 straipsnyje padarytą baudžiamąjį nusižengimą teismas, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip pat paskyrė galutinę 20 arešto parų bausmę, kuri yra ženkliai mažesnė už minėtą tokios bausmės rūšies vidurkį (45 arešto paros). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą. Paskirti apeliantui už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudą nėra jokio pagrindo.
12. Apeliantas prašo paskirti jam griežčiausią pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, nurodydamas, kad turi rūpintis savo mama, kuri sunkiai serga, o atliekant arešto bausmę, to daryti negalės. Toks nuteistojo prašymas negali būti tenkinamas. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Kadangi BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų apeliaciniai skundai (nagrinėjamu atveju – prokuroro) nėra gauti, bloginti nuteistojo padėtį pagal jo apeliacinį skundą negalima.
13. Pagal BK 49 straipsnio 5 dalimi, jeigu asmeniui paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis tokio prašymo nepareiškė, todėl šis klausimas apylinkės teismo nuosprendžiu nebuvo sprendžiamas. Nuteistasis gali teikti prašymą teismui dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2006). Nagrinėjamu atveju, jei arešto bausmės atlikimas įprasta tvarka sukelia neigiamas pasekmes nuteistojo artimųjų gyvenimui, jis su prašymu dėl arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus. Pagal pateiktą P. P. nedarbingumo lygio pažymą (b.l. 121), nuteistojo darbingumo lygis yra 40 proc., tačiau tai savaime nepagrindžia, kad nuteistasis dėl savo sveikatos būklės negalėtų atlikti arešto bausmės. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą apeliantas yra atlikęs 30 parų arešto bausmę pagal 2017 m. lapkričio 14 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį.
14. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam P. P. paskirta teisinga bei proporcinga bausmė, ją švelninti ar griežtinti skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. P. apeliacinio skundo netenkinti.