Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2708-957/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
1-2708-957/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28414-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
T. R.
Civilinis ieškovas
M. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2708-957/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28414-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.4.2.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamajam T. R.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Leeds miesto apygardos magistrato (Leeds District Magistrates Court) teismo 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžiu dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų ir jam paskirtos bausmės – įpareigojimas įgyvendinti teismo nurodytas lygtinio nuteisimo priemones, įskaitant įpareigojimą likti stebimam, piniginė sankcija, vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas (jeigu baigiami kursai, diskvalifikacija sutrumpinama), viešieji darbai ir aukos bauda, mokėtina į fondą,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. R. 2020 m. liepos 18 d., apie 2.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie turgavietės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo laiptų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 promilės girtumas), konflikto metu tyčia, dėl menkavertės dingsties, kitų žmonių akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą M. S. į veido sritį, dėl to pastarasis parkritęs prarado sąmonę, tokiais savo veiksmais padarė M. S. nosies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda nosies srityje su atviru nosies kaulų lūžiu bei poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis T. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nedaug gali papasakoti, nes neprisimena. 2020 m. liepos 20 d. vartojo alkoholį „Lofte“ su draugais, nemažai išgėrė. Nuėjo į „Keulė rūkė“ barą, o kai ten užsidarė, patraukė link „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau nieko neprisimena. Pasak kaltinamojo, girdėjo, koks kaltinimas yra pareikštas, matė vaizdo įrašą. Pripažįsta, kad sudavė M. S. smūgius į veido sritį, sukėlė jam skausmą. Per daug alkoholio buvo pavartota. Labai blogai vertina įvykį. Tik dabar prie teismo salės susitiko su nukentėjusiuoju ir atsiprašė jo. Kaltinamojo teigimu, labai pergyveno, pirmą kartą teisme, jaučiasi kaltas. Turėtų galimybę atlyginti žalą per kažkokį laiko tarpą. Sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais. Nors 5 000 Eur yra per didelė suma, uždirba 800 Eur, nuomoja kambarį, tačiau per metus galėtų atlyginti.

3. Nukentėjusysis M. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civilinio ieškinio suma susideda iš to, kad reikės nosies operacijos, nes negali kvėpuoti, pastoviai naudoja nosies purškalus. Yra perkreipta nosies pertvara, likę randai ant veido. Domėjosi, kad operacija kainuos apie 2 300 Eur. Taigi turtinė žala 2 300 Eur, moralinė – 2 000 Eur. Psichologiškai yra baisu pamačius didesnę vaikinų grupę, sunku praeiti pro juos. Pasak nukentėjusiojo, turėjo 10 dienų nedarbingumą, dvi savaites viskas gijo. Tuo metu sunkiai jautėsi, negalėjo prie nosies prisiliesti, patyrė skausmą. Supranta, kad iš karto kaltinamasis negalės sumokėti visos sumos. Kaltinamasis atsiprašė, o jis jam atleido, nes neturi pykčio. Sutinka, kad kaltinamasis per 1 metus atlygintų žalą. Mažina 1 000 Eur civilinį ieškinį ir tegu kaltinamasis sumoka 4 000 Eur.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Nukentėjusysis M. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 17 d. nuo 19.00 val. dirbo apsaugos darbuotoju klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), stovėjo prie įėjimo į pastatą ant laiptų ir kontroliavo įeinančių žmonių srautus. Apie 2.30 val. prie durų pasirodė trys vaikinai. Kadangi vaikinai buvo stipriai neblaivūs arba apsvaigę, galimai nuo narkotinių medžiagų, atsisakė juos įleisti į klubą. Vienas iš vaikinų ėmė elgtis agresyviai, matė, kad yra stipriai apsvaigęs ir elgiasi neadekvačiai. Vaikinas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Kiek pamena, vaikinas dėvėjo šviesios spalvos švarkelį – striukę. Minėtas vaikinas, jam stovint prie durų, sugriebė už marškinėlių, ėmė tempti už jų į apačią, žemyn nuo laiptų, sakydamas „ateik čia, pakalbėsim“. Norėdamas vaikiną atstumti, pastūmė jį koja. Vaikinas buvo stipriai apsvaigęs, todėl nugriuvo laiptais žemyn, ant pėsčiųjų šaligatvio. Pamatė, kad pažįstamas L. P. laiptų apačioje kalbėjo su kitais dviem vaikinais, atėjusiais kartu su minėtuoju vaikinu, sugriebusiu už marškinėlių, todėl nusileido laiptais į apačią ant šaligatvio. Priėjęs prie L. P., staiga pajautė stiprų smūgį į veidą. Smūgiavo asmuo, stovintis jam už nugaros. Kas sudavė smūgį ir kuo buvo smūgiuota nežino, pasakyti negali, paties smūgio fakto nematė. Nuo smūgio nukrito ant žemės, prarado sąmonę. Atsipeikėjęs pajautė stiprų fizinį skausmą veido srityje, pamatė, kad jam iš nosies stipriai bėga kraujas. Matė, kad netoliese stovi anksčiau minėti vaikinai. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. L. P. pasakė, kad matė, jog vaikinas, kuris griebė už marškinėlių, nugriuvo nuo laiptų, atsikėlęs priėjo prie jo ir sudavė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį. Po jo smūgio, jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Atvykusiems pareigūnams L. P. nurodė vaikiną, sudavusį smūgį. Kiti vaikinai, buvę kartu su minėtuoju vaikinu, nesmurtavo, fizinio smurto nenaudojo, todėl jiems jokių pretenzijų neturi. Greitoji medicinos pagalba nuvežė į RVUL, kur jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis ir nosies žaizda (b. l. 22-23).

6. Liudytoja K. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 2.20 val. rūkė ant „(duomenys neskelbtini)“ turgaus laiptelių. Pro šalį praėjo trys vaikinai, kurie norėjo patekti į barą. Visi vaikinai buvo apsirengę su marškinėliais trumpomis rankovėmis, vienas vaikinas buvo su šortais. Pamatė, kad apsauginis neįleido trijų minėtų jaunuolių, nes jie akivaizdžiai buvo neblaivūs. Vienas iš trijulės žengė į priekį link apsauginių, o likusieji du vaikinai irgi palinko į priekį link M. S. ir L. P.. Apsauginis M. S. šiek tiek stumtelėjo atgal vieną iš vaikinų, dėl to asmuo parkrito. M. S. priėjus prie pastumtojo vaikino, vaikinas atsistojo nuo žemės ir pradėjo pulti M. S.. M. S. porą kartų panaudojo ašarines dujas. Tai pamatęs atskubėjo apsauginis L. P., kurį užpuolė likusieji du vaikinai, t. y. vienas pradėjo kumščiuoti pastarąjį iš priekio, o kitas iš nugaros, matė, kaip daužo kumščiais į nugarą. Pamatė kaip M. S. susiėmė už nosies, jam iš jos pradėjo bėgti kraujas ir lašėti ant žemės. Tuo tarpu trijų vaikinų kompanija atsitraukė nuo apsauginių, perėjo į kitą gatvės pusę. Vienas vaikinas iš kompanijos parkrito gatvės viduryje, kurį draugai patraukė nuo važiuojamosios dalies, ant šaligatvio. Vaikinų kompanija pradėjo šaukti ir provokuoti konfliktą žodžiais: ,,ar tokie drąsūs, ateikit, darom kažką, necenzūrinis žodis“, bet apsauginiai nereagavo į šiuos žodžius. Kaip būtent vaikinas smūgiavo M. S. ir kuria ranka negali pasakyti (b. l. 40-41).

7. Liudytojas L. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 17 d. apie 23.30 val. jis atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kur tą vakarą draugas M. S. prižiūrėjo tvarką. Jis leido laiką turgaus patalpose, alkoholio nevartojo, nes vairavo. Kažkur po 2.00 val. kartu su M. S. stovėjo lauke ant laiptų pačiame viršuje prie pagrindinių durų įėjimo ir šnekėjosi. Tada atėjo trys jauni vyrai, kurie buvo akivaizdžiai stipriai apsvaigę, svirduliavo. Du vyrai buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, trečias apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vienas vyras buvo apsirengęs tamsiai, kitas su rusvais marškinėliais, o trečias su pilkšvu mėlynu švarkeliu. Vyrai norėjo užeiti į vidų, tačiau dėl jų būsenos M. S. neleido jiems užeiti, paaiškino, kad jie per girti. Vyrai iš karto nusiteikė agresyviai, ėmė aiškintis, kas jie tokie ir kodėl jie neįleidžiami. Vyrai dar minėjo, kad jie negirti, o „ratų užvalgę“, keikėsi, išvadino juos „gaidžiais“. Kažkuris iš vyrų pasakė „einam į apačią pasiaiškinti“, akivaizdžiai norėjo muštis ir nusileido laiptais žemyn. Vyras su pilkšvai mėlynu švarkeliu, stovėdamas priešais M. S. keliais laipteliais žemiau, sugriebė jam už marškinėlių ir pradėjo traukti žemyn nuo laiptų. M. S. atstūmė tą vyrą nuo savęs koja, berods, tas vyras pargriuvo. M. S. nusileido laiptais į apačią, o tas vaikinas laiptais žemyn pasileido bėgti link M. S.. Pribėgęs staigiai dešinės rankos kumščiu smogė M. S. į veido sritį, nuo smūgio M. griuvo. Jis (L. P.) pribėgęs atitraukė minėtą vyrą, tada pribėgo jo draugas su gelsvais marškinėliais, kuris šoko ant jo. Jis (L. P.) juos visus nustūmė. O po to kartu su M. S. papurškė į jų pusę ašarinių dujų, kad ramintųsi, nepultų ir iškvietė policiją. M. S. buvo prie laiptų, jam kažkas atnešė ledo, nes buvo sumušta nosis ir stipriais kraujavo. Atvykę pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, pareigūnams nurodė vyrą, kuris smūgiavo M. S. (b. l. 44-45).

8. Liudytojas V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 18 d. dirbant apie 2.43 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Atvykus į vietą buvo išsiaiškinta, kad sužalotas apsaugos darbuotojas M. S., kurį greitoji išvežė į Lazdynų ligoninę. Buvo sulaikytas T. R., kurį kiti apsaugos darbuotojai ir liudytoja K. G. atpažino užpuolus ir sužalojus M. S. (b. l. 48).

9. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2020 m. liepos 18 d., apie 2.41 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja matė kaip susimušė grupė jaunuolių, vienas be sąmonės (b. l. 3-4).

10. 2020 m. liepos 18 d. M. S. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 2.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į naktinį klubą, anksčiau nematytas, nepažįstamas vyriškis, vieną kartą ranka sudavė į veido sritį. Dėl smūgio nukrito ant žemės, prarado sąmonę. Dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į RVUL, kur jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis (b. l. 7-8).

11. 2020 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas pėsčiųjų šaligatvis prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, adresu (duomenys neskelbtini). Lauke prie turgavietės laiptų yra trinkelėmis grįstas pėsčiųjų šaligatvis. Prie laiptų, apačioje, ant trinkelėmis grįsto pėsčiųjų šaligatvio, aptinkamos išdžiūvusios raudonos spalvos skysčio dėmės (b. l. 12-17).

12. Iš 2020 m. liepos 18 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad pacientas M. S. skundėsi kraujavimu iš nosies žaizdos, jį bare sumušė, buvo be sąmonės, sužalojimo pobūdis – atviras lūžis, nosies kaulų lūžis (b. l. 27).

13. Iš 2020 m. liepos 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2027/2020(01) matyti, kad remiantis apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda nosies srityje su atviru nosies kaulų lūžiu bei poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, padarytas minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL, t. y. iki 2020 m. liepos 18 d. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. M. S. patiriant nustatytus sužalojimus galėjo justi fizinį skausmą (b. l. 34-35).

14. Iš 2020 m. liepos 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. S. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą (b. l. 36).

15. 2020 m. rugpjūčio 26 d. M. S. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl jam padaryto nesunkaus sužalojimo, padarytą neturtinę ir turtinę žalą vertina 5 000 Eur suma (b. l. 37).

16. 2020 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas vaizdo įrašas filmuotas mobiliuoju įrenginiu, įrašo trukmė 21 sekundė. Vaizdo įraše nufilmuotas (duomenys neskelbtini) turgavietės adresu (duomenys neskelbtini), pastato įėjimo laiptai. Matoma kaip nuo laiptų žemyn bėga vaikinas, apsirengęs pilkos spalvos viršutiniu drabužiu, tamsios spalvos šortais, avintis šviesios spalvos sportinius batelius. Iš paskos leidžiasi tamsiai apsirengęs aukštas vyras, kuris veda už rankos kitą tamsiai apsirengusį vaikiną. Pirmas vaikinas, nubėgęs nuo laiptų, staigiai smūgiuoja dešinės rankos kumščiu ant šaligatvio stovinčiam M. S. (apsirengęs tamsiais šortais ir džinsiniu švarkeliu) į veidą. Nuo smūgio M. S. smenga ant šaligatvio grindinio. Pirmasis vaikinas vėl užsimoja, jį atitraukia aukštas vyras, ėjęs iš paskos. Šalia stovi tamsiai apsirengęs vaikinas, pribėga trečias vaikinas, apsirengęs geltonos spalvos marškinėliais. Vaikinai, šūkaudami kerta gatvę, M. S. atsistoja. Vaikinai šūkauja agresyviai, o M. S. ir aukštas vyras purškia į jų pusę ašarines dujas (b. l. 50-52).

17. Iš 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad prašoma priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 84,38 Eur žalą dėl nukentėjusiojo M. S. gydymo, kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų ir prašoma priteisti 5 procentus nuo metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 55-56).

18. Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. liepos 18 d., 3.30 val. T. R. buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas (b. l. 63).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

19. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

20. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamo elgesio motyvas, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, Nr. 2K-63-648/2016).

21. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad T. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

22. Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamasis T. R. 2020 m. liepos 18 d., apie 2.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie turgavietės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo laiptų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 promilės girtumas), konflikto metu tyčia, dėl menkavertės dingsties, kitų žmonių akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą M. S. į veido sritį, dėl to pastarasis parkritęs prarado sąmonę, tokiais savo veiksmais padarė M. S. nosies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda nosies srityje su atviru nosies kaulų lūžiu bei poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

23. Tokias aplinkybes patvirtina bylos įrodymų visuma, jų apklausiamas teisme neneigė ir kaltinamasis T. R., kuris parodė, kad nelabai atsimena, tačiau 2020 m. liepos 20 d. vartojo alkoholį. Pripažįsta, kad sudavė M. S. smūgius į veido sritį, sukėlė jam skausmą. Per daug alkoholio buvo pavartota. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai esminėse detalėse viso proceso metu išliko nuoseklūs, jie atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be to, kitų byloje esančių įrodymų turinį.

24. Štai nukentėjusysis M. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 18 d. dirbant apsauginiu klube adresu (duomenys neskelbtini), 2.30 val. prie durų pasirodė trys vaikinai. Kadangi jie buvo stipriai neblaivūs arba apsvaigę, galimai nuo narkotinių medžiagų, atsisakė įleisti į klubą. Vienas iš vaikinų ėmė elgtis agresyviai, matė, kad yra stipriai apsvaigęs ir elgiasi neadekvačiai. Kiek pamena, dėvėjo šviesios spalvos švarkelį – striukę. Jam stovint prie durų, minėtas vaikinas sugriebė už marškinėlių, ėmė tempti už jų žemyn nuo laiptų, sakydamas „ateik čia, pakalbėsim“. Norėdamas vaikiną atstumti, pastūmė jį koja, todėl nugriuvo laiptais žemyn, ant pėsčiųjų šaligatvio. Jis (M. S.), pamatęs kaip pažįstamas L. P. laiptų apačioje kalbėjo su kitais dviem vaikinais, atėjusiais kartu su minėtuoju vaikinu, nusileido laiptais į apačią. Priėjęs prie L. P., staiga pajautė stiprų smūgį į veidą. Smūgiavo asmuo, stovintis jam už nugaros. Kas sudavė smūgį ir kuo buvo smūgiuota nežino, pasakyti negali, paties smūgio fakto nematė, nes nuo smūgio nukrito ant žemės, prarado sąmonę. Atsipeikėjus L. P. pasakė, kad matė, jog vaikinas, kuris griebė už marškinėlių, atsikėlęs priėjo prie jo ir sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį (b. l. 22-23). Kartu nukentėjusiojo parodymus detalizuoja bei patvirtina jo protokole-pareiškime nurodomos aplinkybės (b. l. 7-8), 2020 m. liepos 21 d. kitų objektų (M. S. pateikto vaizdo įrašo) apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, jog nuo laiptų žemyn bėga vaikinas, apsirengęs pilkos spalvos viršutiniu drabužiu, o iš paskos leidžiasi tamsiai apsirengęs aukštas vyras. Pirmas vaikinas, nubėgęs nuo laiptų, staigiai smūgiuoja dešinės rankos kumščiu ant šaligatvio stovinčiam M. S. (apsirengęs tamsiais šortais ir džinsiniu švarkeliu) į veidą. Nuo smūgio M. S. smenga ant šaligatvio grindinio (b. l. 50-52) bei 2020 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėjus minėtu adresu, lauke prie turgavietės laiptų trinkelėmis grįstą pėsčiųjų šaligatvį aptinkamos išdžiūvusios raudonos spalvos skysčio dėmės (b. l. 12-17).

25. Pirmiau minėtas aplinkybes, o kartu ir nukentėjusiojo parodymų patikimumą sustiprina ir liudytojo L. P., apklausiamo ikiteisminio tyrimo metu, parodymai apie tai, kad 2020 m. liepos 18 d. po 2.00 val. kartu su M. S. stovėjo lauke ant laiptų pačiame viršuje prie pagrindinių durų įėjimo ir šnekėjosi. Atėję trys vyrai norėjo užeiti į vidų, tačiau dėl jų būsenos M. S. neleido jiems užeiti, paaiškino, kad jie per girti. Vyrai iš karto nusiteikė agresyviai, ėmė aiškintis, kas jie tokie ir kodėl jie neįleidžiami. Vyras su pilkšvai mėlynu švarkeliu, stovėdamas priešais M. S. keliais laipteliais žemiau, sugriebė jam už marškinėlių ir pradėjo traukti žemyn nuo laiptų. M. S. atstūmė tą vyrą nuo savęs koja, berods, tas vyras pargriuvo. Po to M. S. nusileido laiptais į apačią, o tas vaikinas laiptais žemyn pasileido bėgti link M. S. ir pribėgęs staigiai dešinės rankos kumščiu smogė M. S. į veido sritį. Nuo smūgio M. S. griuvo. M. S. kažkas atnešė ledo, nes buvo sumušta nosis ir stipriai kraujavo (b. l. 44-45). Šiuos liudytojo parodymus detalizuoja policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog išties, 2020 m. liepos 18 d., apie 2.41 val. gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja matė kaip susimušė grupė jaunuolių, vienas be sąmonės (b. l. 3-4). Be kita ko, liudytoja K. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 2.20 val. pro šalį praėjo trys vaikinai, kurie norėjo patekti į barą. Apsauginis neįleido jų, nes jie akivaizdžiai buvo neblaivūs. Vienas iš trijulės žengė į priekį link apsauginių. M. S. šiek tiek stumtelėjo atgal vieną iš vaikinų, dėl to asmuo parkrito. M. S. priėjus prie pastumtojo vaikino, vaikinas atsistojo nuo žemės ir pradėjo pulti M. S.. Pamatė kaip M. S. susiėmė už nosies, jam iš jos pradėjo bėgti kraujas ir lašėti ant žemės (b. l. 40-41). Pirmiau minėtų asmenų parodymus patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog vietoje buvo išsiaiškinta, kad sužalotas apsaugos darbuotojas M. S., kurį greitoji išvežė į Lazdynų ligoninę. Buvo sulaikytas T. R., kurį kiti apsaugos darbuotojai ir liudytoja K. G. atpažino užpuolus ir sužalojus M. S. (b. l. 48). Tuo tarpu aplinkybę, jog nusikalstamą veiką T. R. padarė būdamas neblaivus, patvirtina byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, jog tuoj pat po nagrinėjamo įvykio, 2020 m. liepos 18 d., 3.30 val. jam buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas (b. l. 63).

26. Sprendžiant dėl padarinių ir priežastinio ryšio tarp kilusių padarinių ir kaltinamojo veikos, greta pirmiau paminėtais parodymais nustatytų faktinių aplinkybių, svarbūs ir kiti įrodymai. Antai iš pirmiau minėtų liudytojų parodymų matyti, kad po smūgio M. S. buvo išvežtas į ligoninę, kur jam, iš 2020 m. liepos 18 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, nustatytas atviras lūžis, nosies kaulų lūžis (b. l. 27). Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2027/2020(01) matyti, kad M. S. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda nosies srityje su atviru nosies kaulų lūžiu bei poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, padarytas minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL, t. y. iki 2020 m. liepos 18 d. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. M. S. patiriant nustatytus sužalojimus galėjo justi fizinį skausmą (b. l. 34-35).

27. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad T. R. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suvokė, kad duodamas kumščiu į veido sritį kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad suduodamas smūgį neišvengiamai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai). Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal kilusius padarinius. Kaip jau buvo minėta, kad apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

28. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo T. R. nukentėjusiajam M. S. suduotas smūgis tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su dėl šio smūgio nukentėjusiajam kilusiais padariniais, t. y. muštine žaizda nosies srityje su atviru nosies kaulų lūžiu bei poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be kita ko, abu asmenys iki tol nebuvo pažįstami, veika padaryta dėl mažareikšmės priežasties, nepaisant elementarių moralės bei elgesio normų, t. y. dėl to, kad nebuvo įleistas į barą ir dėl to supyko, todėl T. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

IV. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

29. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

30. Kaltinamasis T. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kuri priskiriama apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), prisipažino padaręs veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai ir teismo posėdžio metu parodė, kad prieš posėdį atsiprašė nukentėjusiojo M. S.. Be kita ko, teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog jam padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala dėl kaltinamojo veiksmų. M. S. paaiškino, kad jam bus reikalinga nosies operacija, nes yra perkreipta nosies pertvara. Operacija kainuos apie 2 300 Eur. Taigi, pasak nukentėjusiojo, turtinė žala sudaro 2 300 Eur, moralinę žalą įvertino 2 000 Eur, tačiau po to apklausiamas nurodė, kad mažina civilinį ieškinį 1 000 Eur ir nori, kad kaltinamasis sumokėtų 4 000 Eur per metus. Tuo tarpu kaltinamasis T. R. apklausiamas teismo posėdžio metu sutiko su pareikštais civiliniais ieškiniais. Nors 5 000 Eur yra per didelė suma, kadangi uždirba 800 Eur, nuomoja kambarį, tačiau per metus galėtų atlyginti. Be kita ko, šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 84,38 Eur, kurie sumokėti už nukentėjusiojo gydymą iš PSDF, atlyginimo bei prašoma priteisti 5 procentus nuo metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 55-56). Šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo T. R. padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu visiškai sutiko, nors ir nėra dėl šios sumos susitarimo, tačiau atsižvelgiant į jos dydį ir kaltinamojo kaltės pripažinimą, spręstina, kad toks dydis negali nulemti BK 38 straipsnio nuostatų netaikymo, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai – minėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. Taigi, egzistuoja formalios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su M. S..

31. Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad nors iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog T. R. 2018 m. teistas Didžiojoje Britanijoje, tačiau Lietuvoje anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 83-84), vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau už nusižengimą, susijusį su greičio viršijimu (b. l. 79-80). Iš T. R. parodymų matyti, kad dėl padarytos veikos labai pergyveno, jis pirmą kartą teisme, jaučiasi kaltas. Taigi, T. R. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, nulemtas dėl alkoholio vartojimo. Be to, teismas įvertina ir T. R. asmenybę – yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (b. l. 82), taigi, turi legalų pragyvenimo šaltinį, tai taip pat teigiamai jį apibūdina. Teismo vertinimu, byloje nėra itin reikšmingų duomenų, kurie leistų manyti, kad T. R. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Vien tik teistumas Didžiojoje Britanijoje ir viena administracinė nuobauda kitų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos T. R. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad T. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas kaltinamajam T. R. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju M. S..

V. Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

32. Kaltinamajam T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

33. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu vokas su nuoplova, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20, pagal kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002223 – sunaikintinas (b. l. 18-19);

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti T. R. ir M. S. susitarimą dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

- T. R. įsipareigoja sumokėti 2 300 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą (viso 4 000 Eur) nukentėjusiajam M. S. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtintos žalos atlyginimo sutarties nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš kaltinamojo Vilniaus teritorinei ligonių kasai 84,38 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus nuo metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu voką su nuoplovą, perduotą saugoti pagal kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002223 – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti T. R., kad tuo atveju:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Marijus Kursevičius