Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-08-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-6644-982/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-08-21
Bylos Nr.
A2.6.-6644-982/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05645-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Urbonas
Pažeidėjas
J. F.
Advokatai
Edgaras Paulius Staniukaitis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-6644-982/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05645-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. F., jo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 128 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 28 d. apie 1.00 val. Kaune, Kaunakiemo g. J. F. vairavo transporto priemonę Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Šiais veiksmais J. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. F. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad 2011 metais išvyko studijuoti į Jungtines Amerikos Valstijas. Po vienerių metų sugrįžo į Lietuvą, kurioje praleido taip pat vienerius metus. Į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko 2014 m. studijuoti koledže. Į Lietuvą sugrįžo 2015 m. liepos 14 d. Būdamas Lietuvoje ne kartą naudojosi automobiliu. 2015 m. liepos 28 d. apie 1.00 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems pateikė laikiną vairuotojo pažymėjimą, išduotą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Misūrio valstijos. Pažymėjimas laikinas, nes išduodamas vizos galiojimo terminui. Policijos pareigūnai jam teigė, kad jis neturi teisės vairuoti, nors jo įsitikinimu, Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotas vairuotojo pažymėjimas suteikia jam teisę vairuoti ir Lietuvoje, ir jis tuo, kartu su tėvu S. F. domėjosi Lietuvos institucijose. Pripažino, kad jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu nebuvo deklaravęs savo išvykimo į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau tą padarė po to.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. nurodoma, kad Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Pažymėtina, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra prisijungusios prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo, jose išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkto 4 dalis numato, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. F. patikrinimo metu policijos pareigūnams pateikė laikinąjį vairuotojo pažymėjimą, kurį išdavė Misūrio mokesčių departamento Vairuotojų pažymėjimų skyrius (b. l. 18). Teismo posėdžio metu, taip pat pateikė Floridos valstijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galiojo nuo 2013-05-08 iki 2013-08-05 (b. l. 14, 15), taip pat Misūrio valstijos išduotą vairuotojo pažymėjimą galiojantį nuo 2015-07-02 iki 2015-09-14 (b. l. 16, 17). Vertindamas šiuos dokumentus teismas daro išvadą, kad J. F. turėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotą vairuotojo pažymėjimą, ir jis atitiko konvencijos nustatytus reikalavimus.

Kita vertus, J. F. teigė, kad teisę vairuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose įgijo tuomet, kai buvo išvykęs studijuoti. Iš pradžių mokėsi mokykloje, o šiuo metu studijuoja koledže. Šias aplinkybes, t.y. laikiną buvimą Jungtinėse Amerikos Valstijose patvirtina ne tik pakankamai trumpam terminui išduoti vairuotojo pažymėjimai, tačiau ir teismui pateikti kelionės dokumentai (b. l. 21-29). Pažymėtina ir tai, kad „Liteko“ duomenimis, pažeidimo padarymo metu J. F. deklaruota gyvenamoji vieta buvo Kaune, Dūkšto g. 1A, o savo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo deklaravo jau po to, kai jam inkriminuojamas pažeidimas buvo užfiksuotas. Šios aplinkybės neneigė ir pats J. F..

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad J. F. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Todėl, vadovaujantis minėta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nustatančia, jog mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, Jungtinėse Amerikos Valstijose J. F. išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-807/2011, Nr. N444-2111/2010 ir kt.).

Taigi, ATPK 128 str. 1 d. pažeidimo faktą ir J. F. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1, 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. 1. 3, 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. 1. 5), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 6) ir kita bylos medžiaga.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. F., vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d., todėl jis baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

J. F. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kad J. F. administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris, jam nesant nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, būtų suteikęs teisę vairuoti, ir kuris patvirtina, kad atitinamas saugaus eismo žinias bei vairavimo įgūdžius jis turėjo ir realios grėsmės eismui saugumui nekėlė, taip pat ir tai, kad pažeidimas padarytas ne dėl tyčinių paskatų, o daugiau sąžiningai klystant, ar turimas Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotas vairuotojo pažymėjimas suteikia jam teisę dalyvauti eisme Lietuvoje, teismas mano, kad net ir minimali už jam inkriminuojamą pažeidimą įstatymo numatyta administracinė nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 128 str. 1 d., 286 str., 287 str. teismas

nutarė:

J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Urbonas