Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atmestas pataisos namų teikimas dėl E. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2002-09-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 104 straipsnį laisvės atėmimu 11 metų. Nuteistasis bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose nuo 2001-12-11, bausmės pabaiga 2012-12-11.

Nuteistasis E. V. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-05-07 nutartį, prašo ją pakeisti ir tenkinti Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad pagal LR BVK 143 str. 10 d. teismas turi laikyti, kad jis neturi nuobaudų, nes nuteistasis, per metus negavęs nuobaudos, laikomas neturinčiu nuobaudų. Teismas negali riboti jo teisės į lygtinį paleidimą dėl to, kad bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, nes LR BVK 158 str. nurodo atvejus, dėl kurių lygtinis paleidimas negali būti taikomas, todėl teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, negali atsižvelgti į nusikaltimo sunkumą bei pobūdį. Teismas be pagrindo atmetė pataisos namų teikimą, nes administracija yra padariusi išvadą, kad jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. skundas atmestinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, tarp jų ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, negaliojančias nuobaudas, nuteistojo asmenybę, į bausmės paskirtį ir tikslus, nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra svarbi nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozė. Ar galima manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir nebedarys naujų nusikaltimų, laikysis įstatymų, teismas sprendžia įvertinęs ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Šis vertinimas apylinkės teismo padarytas. Įvertinta tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu penkis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį ir darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau aštuonis kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Nors nuobaudos nebegaliojančios, tačiau tai charakterizuoja nuteistąjį, kad jis nėra nepriekaištingo elgesio, nors nuteistasis privalo nepriekaištingai elgtis viso bausmės atlikimo metu. Psichologinės grupės išvadoje nurodyta, kad nuteistojo E. V. pakartotinio teistumo rizika yra vidutinė, nuostatos silpnos, linkęs pasiduoti kitų įtakai. Nuteistasis pasirinko ir aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirba Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų. Pagrįstai įvertinta aplinkybė, kad E. V. bausmę atlieka už labai sunkų ir visuomenei pavojingą nusikaltimą – nužudymą.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas nurodė, kad šiuo metu taikant lygtinį paleidimą E. V., nebūtų įgyvendinta LR BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis toliau nebenusikals, laikysis įstatymų, t. y. nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, jog toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Ta aplinkybė, kad nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, skatintas penkis kartus, charakterizuojamas patenkinamai, rodo, jog E. V. tinkamai elgiasi bausmės atlikimo vietoje, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Vien ši aplinkybė nėra pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, pataisos įstaigos teikimas atmestas pagrįstai, nėra įstatyminio pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo 2010-05-07 nutartį nuteistojo E. V. skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.