Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B. (R. B.), vertėjams Svetlanai Minakovai ir Giedriui Račkauskui, išnagrinėjusi R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje gyv. vietą nurodžiusiam (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2017 m. rugsėjo 6 d., apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūno reikalavimu atsisakė leistis patikrinamas, ar yra neblaivus, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo poliso. Šiais veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 bei 17 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.

R. B. dalyvavo viename iš teismo posėdžių (2017-11-07), davė parodymus, vėliau į teismo posėdžius nebeatvyko. Į 2017-11-30 teismo posėdį neatvyko, nedalyvavimą pateisinančių priežasčių nepateikė, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas be jo. Tuo tarpu į 2017-12-13 posėdį (atnaujinus bylos nagrinėjimą) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nors ir neatvyko, tačiau paskambinęs telefonu pranešė, kad bylos nagrinėjime dalyvauti negali, kadangi mirė jo tėvas, posėdžio dieną vyksta jo laidotuvės. Visgi administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. pabrėžė, jog nepaisant šios priežasties jis bylos nagrinėjime dalyvauti nepageidauja, prašė bylą nagrinėti be jo, be to, paprašė priėmus procesinį sprendimą jo nuorašą atsiųsti el. paštu (nurodė el. pašto adresą) (b. l. 57). Atsižvelgiant į tokią R. B. poziciją, taip pat tai, kad viso proceso metu pastarasis iš esmės nerodė didesnio noro dalyvauti teismo posėdžiuose, dėl ko kelis kartus buvo nutarta pastarąjį vesdinti, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas baigtas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

2017-11-07 teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. savo kaltės dėl atsisakymo tikrintis blaivumą kategoriškai nepripažino. Apklausiamas R. B. parodė, kad 2017-09-06 buvo išvykęs iš namų, grįžo apie 11.30 val. Nuėjo į namus, nusprendė išgerti, tačiau tėvas jam pradėjo priekaištauti, neleido gerti, dėl ko jis pasiėmė pradėtą gerti degtinės butelį (0,5 l talpos, namuose spėjo išgerti porą taurelių) ir nuėjo į automobilį. Automobilis „Ford“ priklauso jo tėvui, tačiau realiai transporto priemone naudojasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (tėvas automobiliu nevažinėja). Atsisėdo į vairuotojo vietą ir gėrė degtinę (tiesiai iš butelio). Tiksliai neatsimena, kur buvo automobilio rakteliai - galimai kišenėje, tačiau gali būti, jog raktelius įdėjo į užvedimo spynelę, kadangi kitaip negroja radijas. Daugmaž po pusvalandžio privažiavo pareigūnai. Jis jau buvo spėjęs išgerti beveik visą degtinę (iki pareigūnų pasirodymo išgėrė apie 400 ml), butelis buvo padėtas, atrodo, kažkur tarp sėdynių. Kategoriškai neigia, jog išgėręs kažkur vairavo, jis tik sėdėjo automobilyje ir vartojo jame degtinę. Dokumentų su savimi neturėjo, juos paliko namuose, kadangi niekur neketino važiuoti (b. l. 25-27).

Bylos nagrinėjimo metu į teismą kaip liudytojas buvo iškviestas Z. B. (Z. B.), tačiau 2017-11-30 teismo posėdžio metu pastarajam išaiškinus teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, Z. B. nurodė tokia teise pasinaudosiantis, atitinkamai atsisakydamas duoti teismui parodymus. Liudytojas pažymėjo, kad parodymų neduos, kadangi bijo savo sūnus, mano, kad jis gali jam keršyti. Teismui perskaičius liudytojo rašytinį paaiškinimą ir paklausus, ar jis pageidauja išreikšti poziciją dėl anksčiau teikto savo pareiškimo, Z. B. nurodė savo paaiškinimą tvirtinantis, tačiau daugiau jokių aplinkybių nedėstė (b. l. 40-41).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. V. (vyriausiasis patrulis) parodė, jog 2017-09-06 buvo gauti keli iškvietimai – iš pradžių pranešta, jog Parko gatvėje galimai neblaivus vairuotojas „Ford“ markės automobiliu apgadino kelis automobilius ir pasišalino, antrasis pranešimas buvo dėl to, kad tas vairuotojas grįžo atgal į tą patį kiemą ir sėdi automobilyje. Atvykus į įvykio vietą, automobilyje rado už vairo sėdintį pilietį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Automobilio rakteliai buvo degimo spynelėje, degimas įjungtas, nes asmuo klausėsi muzikos, palietus variklio dangtį, jis buvo šiltas. Ar automobilio viduje buvo kokių nors butelių, neatsimena. Pats vairuotojas buvo labai nedraugiškai nusiteikęs, agresyvus, kaip ir daugeliui išgėrusių asmenų jo nuotaikos greitai keitėsi. Paklaustas dėl vairavimo viską neigė, nenorėjo bendrauti, aiškino, kad pareigūnai jo vairavimo fakto nematė ir nieko neįrodys. Su pranešėju bendravo jo kolega D. K., būtent kuris nuėjo į namą. Sugrįžęs D. K. nurodė, kokias aplinkybes jam išdėstė pranešėjas, ką liudytojas R. V. paskui surašė į tarnybinį pranešimą (kolega pasakė, kad pranešėjas nurodė, jog stebėjo vairuotoją per langą, matė, kaip jis įvažiavo į kiemą, iki jiems atvykstant pastarasis iš automobilio išlipęs nebuvo). Perskaičius tarnybinį pranešimą, liudytojas R. V. patvirtino, kad jame išdėstytos aplinkybės yra teisingos ir prašė jomis vadovautis (b. l. 60-63).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas D. K. (vyriausiasis patrulis) parodė kartu su kolega R. V. pagal iškvietimą vykęs į (duomenys neskelbtini). Buvo gauta informacija, kad prieš valandą eismo įvykį padaręs galimai neblaivus asmuo ką tik (šiuo metu) grįžo atgal į eismo įvykio vietą. Reaguodami į tokį pranešimą, iškart nuvyko nurodytu adresu, kur rado automobilį bei jame miegantį vyriškį (tą aplinkybę atsimena gerai, jie vyriškį dar žadino, ką padaryti pavyko ne iš karto). Apžiūrėjo tiek šį, tiek greta stovinčius automobilius, atsimena, kad kažkas iš tame kieme esančio namo gyventojų pirštu rodė, kurie automobiliai yra apgadinti. Tuomet liudytojas nuėjo į namą, pakilo iki to asmens buto, paaiškėjo, kad tai pranešėjas, kuris buvo to vyriškio, miegančio automobilyje, tėvas ar tai patėvis. Jam pranešėjas paaiškino, jog jo sūnus namo grįžo jau neblaivus, namuose dar išgėrė, po to sėdo į automobilį ir išvažiavo, išvažiuodamas kliudė pranešėjo ir dar vieno kaimyno automobilius. Eismo įvykį padaręs sūnus po valandos grįžo atgal ir pasistatė automobilį kieme (praktiškai toje pačioje vietoje). Tai matydamas pranešėjas iš karto iškvietė pareigūnus. Liudytojas pažymėjo, kad pranešėjas nurodė viską stebėjęs virtuvės langą, butas antrame aukšte, liudytojo teigimu, kiemo dalis, kuriame stovėjo automobiliai, yra tiesiai priešais virtuvės langus. Pažodžiui pranešėjo nurodytų aplinkybių negali nurodyti, tačiau esmė buvo ta, kad pranešėjas, matė, kaip automobilis parvažiavo į kiemą, vairuotojas liko automobilio viduje iki atvykstant pareigūnams. Pranešėjo nurodytas aplinkybes jis iš karto nurodė kolegai R. V., kuris jas surašė į tarnybinį pranešimą (teismui perskaičius šio pranešimo dalį, liudytojas D. K. patvirtino, kad jos yra teisingos, būtent taip ir aiškino pranešėjas). Tuomet sugrįžo atgal pas pranešėją į butą, kur pastarasis parašė rašytinį paaiškinimą. Pats vairuotojas, kuris buvo neblaivus (dar atsimena, kad automobilyje buvo buteliai – plastikiniai alaus buteliai, taip pat butelis nuo degtinės, o ant galinės automobilio sėdynės buvo padėti ramentai, nes vyriškis sunkiai vaikščiojo), aiškino niekur nevažiavęs, tvirtino nesuprantantis, ko iš jo norima, teigė, kad niekas nematė jo vairuojančio ir niekas nieko neįrodys, taip pat klausė, ar yra kažkokių liudininkų (b. l. 60-63).

Nors nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. jam inkriminuojamų nusižengimų kategoriškai nepripažįsta, teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog R. B. pareikšti kaltinimai pilnai pasitvirtino. Byloje surinktų ir teismo posėdžiuose tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka atsisakė tikrintis blaivumą, be to, policijos pareigūnams nepateikė dokumentų (galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo poliso).

Taigi apklausiamas teisme R. B. neneigė, kad jis automobilyje vartojo alkoholį, tačiau kategoriškai nesutiko su tuo, kad būdamas neblaivus vairavo. Jis grįžo namo, kuriuose šie tiek išgėrė, tačiau jo tėvas, pamatęs degtinės butelį, ėmė priekaištauti, dėl ko jis (R. B.) pasiėmė butelį ir nuėjo į automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietą ir tiesiai iš butelio gėrė degtinę, klausėsi muzikos (tuo tikslu į degimo spynelę buvo įdėjęs automobilio raktelius, degimo nejungė). Atvykus pareigūnams, buvo išgėręs didesnę dalį degtinės. Tikrintis nesutiko, kadangi jis niekur nevažiavo, automobilio nevairavo, tik sėdėjo jame. Dėl tos pačios priežasties išeidamas iš namų nepasiėmė jokių dokumentų, kadangi niekur važiuoti neketino (b. l. 25-27). Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybėn ar bent jau sušvelninti ją.

Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas dėl atsisakymo tikrintis blaivumą, svarbu nustatyti, kad asmuo turėjo pareigą tokį patikrinimą atlikti. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, jis kaip tik ir bando įtikinti, kad jam tokia pareiga nebuvo kilusi, kadangi jis automobilio nevairavo, o tik sėdėjo jame. Visgi teismas su tokiais R. B. nurodytais teiginiais nesutinka ir pastarojo kaltę grindžia liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, teisme perskaitytu Z. B. rašytiniu paaiškinimu, garso įrašu, kita rašytine bylos medžiaga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, asmuo, pranešęs apie galimą nusižengimą, buvo Z. B. (administracinėn atsakomybėn traukiamo R. B. tėvas). Būtent jis buvo tas, kuris matė kaip jo sūnus, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į kiemą ir lieka jame sėdėti iki atvykstant pareigūnams, kurie pasirodė netrukus. Rašytiniame Z. B. paaiškinime nurodyta, kad 2017-09-06, apie 9 val., jo sūnus R. B. (duomenys neskelbtini), esančiame kieme padarė eismo įvykį ir pasišalino. Apie 12.10 val., R. B., būdamas girtas, atvažiavo automobiliu „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą ir liko sėdėti automobilyje, po ko jis (Z. B.) paskambino į policiją, atvykę pareigūnai sulaikė R. B. (b. l. 4). Taigi iš tokio paaiškinimo turinio matyti, jog pranešėjas aiškiai nurodė, jog nuo to momento, kai automobilis, vairuojamas R. B., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, vairuotojas iš jo neišlipo, liko sėdėti viduje iki pareigūnų atvykimo. Siekiant išsamiai išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pranešėjas, t. y. Z. B., buvo iškviestas į teismą, tačiau teisėjai išaiškinus ANK 582 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, tokia teise pasinaudojo ir parodymus duoti atsisakė. Paaiškindamas tokį savo sprendimą, Z. B. nurodė bijantis savo sūnaus, kuris yra kerštingas, tik prieš dieną buvo paleistas iš areštinės (b. l. 40-41). Teismui perskaičius pastarojo rašytinį paaiškinimą ir paklausus, ar šis pageidauja išreikšti bent kokią poziciją dėl jo, liudytojas jokių aplinkybių nenurodė, tik pažymėjo, kad patį paaiškinimą jis tvirtina. Taigi nepaisant to, jog Z. B. teisme parodymų nedavė, ši aplinkybė pati savaime nereiškia, jog teismas turėjo jai suteikti išskirtinę reikšmę, atsisakant toliau tiesiogiai tirti kitus įrodymus. Pasisakant dėl liudytojo Z. B. teisme pasirinktos pozicijos neduoti parodymų, tokį pasirinkimą aiškinant baime, negalima nepažymėti, jog liudytojas išties turėjo pagrindą nuogąstauti dėl sūnaus reakcijų ir elgesio. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, Z. B. anksčiau buvo patyręs sūnaus smurtą, dėl ko buvo pradėtas baudžiamasis procesas, kuriame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-03 baudžiamuoju įsakymu R. B. pripažintas ir kaltu nuteistas dėl smurto vartojimo artimoje aplinkoje, t. y. prieš savo tėvą Z. B. Neakcentuojant tos aplinkybės, kad teisme liudytojas Z. B., kuris parodymų nors ir nedavė, tačiau patį rašytinį paaiškinimą patvirtino, teismas rašytinio paaiškinimo turinio pagrįstumą patikrino kitais būdais. Visų pirma teisme tiesiogiai buvo apklausti policijos pareigūnai R. V. ir D. K. Pastarieji nors paties vairavimo fakto ir nematė, tačiau atvykę į įvykio vietą bendravo su Z. B. (konkrečiai su pranešėju bendravo D. K., o R. V. liko lauke su vairuotoju), kuris patvirtino matęs, automobilio įvažiavimo į kiemą faktą, pažymėjo automobilį stebėjęs nepertraukiamai, iki, kol atvyko policijos ekipažas. Per tą visą laiką R. B. iš automobilio išlipęs nebuvo (b. l. 60-63). Pranešėjo papasakotas aplinkybes D. K. iš karto nurodė kolegai R. V., kuris jas vėliau kaip tik ir išdėstė tarnybiniame pranešime (b. l. 3). Pranešimo turinį teisme patvirtino tiek R. V., tiek ir D. K. pažymėjo, kad visos aplinkybės dėl bendravimo su pranešėju Z. B. ir jo nurodytos informacijos jo kolega tarnybiniame pranešime išdėstė teisingai. Beje, apklausiami abu pareigūnai pažymėjo, kad bendraujant su R. B. šis minėjo, kad jeigu jis ir vairavo, tai jie nieko neįrodys, kadangi nėra jokių liudytojų. Be to, teismas iš Bendrojo pagalbos centro išsireikalavo garso įrašą (b. l. 48), kuris buvo išklausytas teisme (dalyvaujant vertėjui, įrašo turinys išverstas į lietuvių kalbą ir užfiksuotas teismo posėdžio protokole). Iš šio garso įrašo, kuriame yra užfiksuotas Z. B. telefoninis pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatore, taip pat matyti, jog Z. B. nurodo, kad tik ką (prieš 1-2 min.), į kiemą įvažiavo jo sūnus, kuris sėdi už vairo, manevruoja kieme, nors prieš tai padarė eismo įvykį (b. l. 48, 60-63). Nedėstant viso įrašo turinio, matyti, kad Z. B. vėliau surašyto paaiškinimo turinys kaip tik pilnai atitinka garso įrašą, taip pat analogiškas aplinkybes jis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiam bei su juo bendravusiam D. K. Taip pat paminėtina, jog pagrindą abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, be kita ko, suteikia ir liudytojo R. V. nurodytos aplinkybės, kad automobilio degimas buvo įjungtas, o palietus variklio dangtį šis buvo šiltas, nors atsižvelgiant į paties R. B. parodymus dėl grįžimo laiko, buvimo namuose, po to dar automobilyje, šiluma per variklio dangtį po tokio laikotarpio vargiai galėjo būti jaučiama.

Tokiu būdu, įvertinus visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, laikytina esant pakankamą pagrindą išvadai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B., kuris vairavo automobilį ir dėl kurio blaivumo pareigūnams kilo įtarimų, turėjo pareigą tikrintis alkotesteriu, tačiau to daryti nesutiko, taip vengdamas patikrinimo. Be to, pastarasis atitinkamai turėjo pateikti pareigūno prašomus dokumentus – galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vairuojamo automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo polisą, tačiau ir to nepadarė. Tokie R. B. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį bei 417 straipsnio 8 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą (įvykdė nusižengimus eismo saugumo srityje), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami R. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys (vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. B. baudas, savo dydžiu kiek mažesnes už ANK 422 straipsnio 7 dalies bei 417 straipsnio 8 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkį. Be to, atsižvelgiant į ANK 422 straipsnio 9 dalies nuostatas, R. B. skirtina administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsniu, 422 straipsnio 7 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. B. (R. B.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 1 300 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

R. B. (R. B.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam 11 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. B. (R. B.) pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalį, 417 straipsnio 8 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 17072088762. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.