Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-10 · Civilinė byla Nr. 2A-603/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-10
Bylos Nr.
2A-603/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų, viešajai įstaigai Šiaulių
Advokatai
Dalia Zaleckienė
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-603/2010Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.2.4.15. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,dalyvaujant ieškovui V. J. ,ieškovo atstovui Nerijui Ulčinui,atsakovo VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės atstovei advokatei Daliai Zaleckienei,atsakovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų atstovui Henrikui Davidavičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-40/2010 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Šiaulių apskrities ligoninei, viešajai įstaigai Radviliškio ligoninei, viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikoms, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, M. M. , V. T. , G. G. , R. M. , A. L. , S. K. , Romualdui K. M. , P. K. , A. N. , A. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. J. 2006 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams VšĮ Radviliškio ligoninei, VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikoms, tretiesiems asmenims UAB DK „PZU Lietuva“, M. M. , V. T. , G. G. , R. M. , A. L. , S. K. , R. K. M. , P. K. , A. N. , A. B. , prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 150 000 Lt būsimų nuostolių atlyginimo ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 5 d. apie 11 val. Radviliškio rajone eismo įvykio metu jam buvo sužalota kairė koja, medicininė pagalba suteikta VšĮ Radviliškio ligoninėje, kur buvo nustatytas kairės kojos blauzdos kaulų lūžimas. Ieškovas nurodė, kad gydymui 2003 m. rugsėjo 5 d. buvo atvežtas į VšĮ Šiaulių ligoninę, kur buvo gydomas traumatologijos skyriuje ir chirurgo R. M. atlikta chirurginė operacija, kurios metu laidinėje nejautroje išoperuoti kondilo lūžgaliai ir sintezuota T formos AO plokštelė su 6 sraigtais. Nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 7 d. jam buvo atlikta chirurginė operacija, kurią atliko chirurgai A. R. ir R. M. , ir buvo nustatyta, kad arterija trombuota ties kelio sąnario plyšiu. Ieškovas nurodė, kad esant neigiamai gijimo eigai, tolimesniam gydymui buvo pervežtas į KMUK mišrių traumų skyrių, kur 2003 m. rugsėjo 19 d. gydytojų konsiliumas, įvertinęs ligonio V. J. būklę ir objektyvius duomenis, nusprendė atlikti kairės blauzdos amputaciją kairės šlaunies apatiniame trečdalyje ir tą pačią dieną buvo atlikta kairės blauzdos amputacija kairiojo šlaunikaulio apatiniame trečdalyje. Ieškovo nuomone, ūmi kojos išemija įvyko dėl netinkamai atlikto gydymo ir nepakankamos priežiūros pooperaciniu laikotarpiu. Ieškovo teigimu, pristačius jį į gydymo įstaigas gydytojams buvo žinomos traumos aplinkybės. Ieškovas nurodė, kad įvykus ūmiai kojos išemijai netrukus po operacijos jis pradėjo jausti stiprų fizinį skausmą, išsakė savo nusiskundimus jį slaugančiam medicinos personalui, tačiau nuo 2003 m. rugsėjo 5 d. 16 val. 30 min. iki 2003 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 40 min. jo niekas neapžiūrėjo ir jo sveikatos būklės neįvertino gydytojas, tai nėra užfiksuota medicininiuose dokumentuose, jo prašymu nebuvo pakviestas budintis gydytojas. Ieškovo nuomone, laiku pastebėjus komplikacijas ir pritaikius tinkamą gydymą buvo galima išvengti sunkių pasekmių, t.y. kairės kojos amputacijos. Ieškovo teigimu, ūmi kojos išemija įvyko gydytojams A. L. , R. M. netinkamai atlikus savo, kaip gydytojo pareigas, nes jo sveikatos būklė kritiniu laikotarpiu nebuvo stebima ir įvertinta kvalifikuoto specialisto apie 40 valandų, laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 5 d. 16 val. 30 min. iki 2009 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 40 min. Ieškovas nurodė, jog VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės pažeidimus, gydant ieškovą nustatė Valstybinė medicininio audito inspekcija. Ieškovo nuomone, jam teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos gydymo metodikos ir tie pažeidimai jam sukėlė sveikatos pablogėjimą pasireiškusį kairės kojos blauzdos amputacija. Ieškovo nuomone, šiuose veiksmuose yra sveikatos priežiūros paslaugas jam teikusių įstaigų ir jų darbuotojų kaltė, jie nebuvo rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ieškovas nurodė, kad žala jo sveikatai atsirado dėl to, kad VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė stacionarinės kraujagyslių chirurgijos priežiūros veiklai nebuvo licencijuota ir VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė pažeidė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 3 punkto reikalavimą teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios buvo numatytos licencijoje. Ieškovo teigimu, gydytojas kraujagyslių chirurgas A. R. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės traumatologijos skyriuje atliko pakinklinės arterijos šuntavimo operaciją, nors tai nėra numatyta chirurgo, pareigų instrukcijos pagrindinių funkcijų reikalavimuose – teikti konsultacijas, atlikti diagnostinius tyrimus. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 6 d. gydytojas ortopedas traumatologas A. L. , neaprašydamas jo vizitacijos rezultatų, pažeidė VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės direktoriaus 1999 m. birželio 22 d. patvirtintos Ligonių vizitacijų tvarkos 7 punktą – vizitacijų rezultatai turi būti aprašomi ligos istorijoje. Ieškovo teigimu, jo gydymo stacionare istorijoje Nr. 204.72 nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. 9 val. iki 2003 m. rugsėjo 15 d. 8 val. 30 min. nėra 2003 m. rugsėjo 13 d. ir 2003 m. rugsėjo 14 d. budėjusių gydytojų ortopedų traumatologų R. M. ir V. Š. įrašų apie buvusią jo sveikatos būklę, tuo minėti gydytojai pažeidė VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės direktoriaus įsakymu patvirtintos Ligos istorijų pildymo tvarkos 2.6 punktą, nes gydytojo įrašai ligos įstaigoje rašomi pasikeitus paciento būklei ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms, bet ne rečiau, kaip 40 val. intervalu. Be to, 2003 m. rugsėjo 5 d. ir 2003 m. rugsėjo 7 d. užpildytuose paciento sutikime chirurginei operacijai ar invazinei procedūrai nėra jo parašo, tuo paciento sutikimą chirurginei operacinei procedūrai užpildę gydytojai ortopedai traumatologai pažeidė VšĮ Šiaulių ligoninės direktoriaus patvirtintos Ligonio patekimo, gydymo ir išrašymo tvarkos 10 punktą, nėra jo parašo gydymo stacionare istorijoje Nr. 204.72, jog susipažino su vidaus tvarkos taisyklėmis, tuo pažeistas Ligonio pateikimo, gydymo ir išrašymo tvarkos 11 punktas. Ieškovas nurodė, kad ūmi kairės kojos išemija nebuvo laiku diagnozuota laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 5 d. 16 val. 30 min. iki 2003 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 40 min. dėl didelio VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės gydytojų neatsargumo, dėl ko jo sveikatos būklė nebuvo stebima ir įvertinama daugiau kaip 48 val. laikotarpiu. Ieškovo nuomone, VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės veiksmai yra kalti tuo, kad pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ieškovo nuomone, sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovas pažymėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugas teikė VšĮ Radviliškio ligoninė, VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, todėl pagal prievolę turi atsakyti solidariai. Ieškovas nurodė, kad dėl sveikatos sužalojimo būsimus nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Ieškovo teigimu, iki sužalojimo jo vidutinis darbo užmokestis buvo 1 400 Lt ir dėl netinkamo gydymo, ir dėl sveikatai padarytos žalos neteko profesinio darbingumo, neteko pajamų, kurias sudaro skirtumas tarp buvusio darbo užmokesčio ir Vyriausybės nustatytos minimalios algos, kas sudaro 800 Lt/mėn., todėl, dirbdamas vairuotoju iki pensinio amžiaus suėjimo būtų gavęs darbo užmokestį už 300 mėnesių, todėl dėl prarasto profesinio darbingumo negautos pajamos sudaro 240 000 Lt. Ieškovas neturtinę žalą įvertino 150 000 Lt, kadangi patyrė ilgalaikį stresą, fizinį skausmą, nepatogumus, prarado dalį darbingumo, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, nepatogumus patirs ir ateityje.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo V. J. atsakovui VšĮ Radviliškio ligoninei 2 000 Lt atstovavimo išlaidų.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl valstybinės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų įstatymo pagrindu teiktų gydymo paslaugų kokybės, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, kuriomis yra grindžiama pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė negalima, jei nėra žalos ir priežastinio ryšio tarp kalto asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Teismas pažymėjo, kad neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo, o kaltė yra preziumuojama. Teismas nurodė, kad spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, teismas turi nustatyti, ar medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias paslaugas. Teismo nuomone, laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jų darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismas pažymėjo, kad gydytojui savo darbą atlikus rūpestingai, bet žalai vis dėlto atsiradus, nuo atsakomybės gydytojas atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktinė.

Teismas nurodė, kad sprendžiant neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, įvertinimui reikalingos specialios žinios, todėl tam buvo atliktos Medicininės ekspertizės, ekspertams buvo užduoti klausimai, į kuriuos jie davė atsakymus.

Teismas konstatavo, kad byloje yra nustatyta, jog 2003 m. rugsėjo 5 d. apie 11 val. Radviliškio rajone, eismo įvykio metu V. J. buvo sužalota kairė koja, jog 2003 m. lapkričio 14 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 3, kuriame nustatyta, kad V. J. , aplenkdamas kliūtį, norėjo pristabdyti savo vairuojamą automobilį, bet stabdžiai neveikė, pavara ir rankinis stabdis nesuveikė, V. J. , įvažiavęs į priešingą eismo juostą, atsitrenkė į toje pačioje eismo kryptyje stovėjusį automobilį, nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodytas darbuotojo V. J. eismo taisyklių pažeidimas, eksploatuojant transportą, pažeistas KET 171 straipsnio reikalavimas. Teismas nurodė, kad VšĮ Radviliškio ligoninėje V. J. buvo suteikta medicininė pagalba, nustatytas kairės kojos blauzdos kaulų lūžimas, jo paties pageidavimu tolimesniam gydymui buvo atvežtas į VšĮ Šiaulių apskrities ligoninę ir gydomas traumatologijos skyriuje. Teismas nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 5 d. 14 val. 55 min. V. J. buvo atlikta gydytojo operacija, kurią atliko chirurgas R. M. - buvo išoperuoti kondilo lūžgaliai ir sintezuota T formos AO plokštelė. Teismas nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 7 d. 11 val. 45 min. atlikta kraujagyslių chirurgo A. R. konsultacija, diagnozuota ūmi kojos išemija II0 B, trombozė ir tą pačią dieną 12 val. 10 min. buvo atlikta chirurginė operacija, kurią atliko gydytojai. A. R. ir R. M. . Teismas pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog arterija trombuota ties kelio sąnario plyšiu. Teismas nurodė, kad chronologiška seka V. J. ligos istorijoje gydantis VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje po 2003 m. rugsėjo 5 d. atliktos operacijos yra įrašai, kad 2003 m. rugsėjo 5 d. 16 val. 30 min. ieškovą apžiūrėjo gydytojas R. M. ir 2003 m. rugsėjo 6 d. 6 val. apžiūrėjo gydytojas R. M. .

Teismas nurodė, kad ieškovas R. J. teigė, jog nuo 2003 m. rugsėjo 5 d. 16 val. 30 min. iki 2003 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 40 min. jo niekas neapžiūrėjo, sveikatos būklės nevertino, ko pasėkoje išsivystė ūmi kojos išemija, gydytojai R. M. ir A. L. netinkamai atliko savo pareigas, nes jo sveikatos būklė nebuvo stebima ir įvertinta gydytojo specialisto 40 val. laikotarpiu, o medicininių dokumentų įrašas „2003-09-06 6 val. T-36,6° C. Tvarstis sausas. Koja kiek patinusi, šilta. Nuskausminimui - Dolsini 1 amp. x 3 d.“, pasirašytas gyd. R. M. vardu, neatitinka tikrovės, nes šis gydytojas nebuvo atvykęs. Teismas pažymėjo, kad, ieškovo teigimu, šis įrašas prieštaravo gydytojo A. R. išvadai, jog 2003 m. rugsėjo 7 d. 11 val. 45 min. kojos išemija trūko daugiau kaip 48 val.

Teismas nurodė, kad ieškovo prašymu buvo atlikta rašysenos ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, ir 2007 m. birželio 5 d. ekspertizės akte Nr. 11-1152(07)11-1597(07) nurodoma, kad VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės V. J. gydymo stacionare ligos istorijos Nr.204.72 11 lape esantis įrašas „ 09-06 06 val. T-36, 6° C. Tvarstis sausas. Koja kiek patinusi, šilta. Nuskausminimui – Dolsini po 1 amp. x 3 d.“ parašytas 3 lapo eilutėje be prirašymo požymių ir požymių, nurodančių, kad rašysena ligos istorijoje 11 lape kraipyta, nenustatyta.

Teismas nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog jis buvo netinkamai gydomas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje, rėmėsi Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadomis, kuri nustatė, kad VšĮ Šiaulių ligoninėje buvo teiktos antrinės stacionarinės kraujagyslių chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugos, nors įstaiga šiai veiklai nebuvo licencijuota, taip pat nustatė, kad nebuvo laiku diagnozuota ūmi kairės kojos išemija, kurios priežastimi galėjo būti arterijos trauma autoįvykio metu, kad pooperacines komplikacijas - blauzdinio nervo neuritą bei minkštųjų audinių nekrozę galėjo lemti užsitęsusi kojos išemija, negalima atmesti ir buvusio ilgalaikio kojos suspaudimo, be to, buvo nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai vidaus ir išorės dokumentuose nurodytiems reikalavimams.

Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-107-04 buvo 2004 m. spalio 8 d. atlikta ekspertizė, surašytas aktas EDG-37(165)/05(01), ekspertizę atliko Teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus ekspertai, kurie nustatė, kad V. J. operacija 2003 m. rugsėjo 5 d. buvo atlikta tinkamai, per pooperacinį laikotarpį buvo taikomas įprastinis ir tinkamas gydymas bei priežiūra, V. J. sveikatos pablogėjimą lėmė ne atlikta operacija ar pooperacinis gydymas, bet pati kojos trauma, taip pat konstatavo, kad tarp operacijos, gydymo ir pasekmių - invalidumo priežastinio ryšio nėra ir, ekspertų nuomone, V. J. buvo suteikta pilna ir kvalifikuota medicininė pagalba. Teismas pažymėjo, kad 2006 m. sausio 10 d. atlikta dar viena ekspertizė, surašytas 2006 m. sausio 10 d. ekspertizės aktas EDG-10(150)/06(01), ekspertams pateikti papildomi klausimai ir ekspertai išvadoje nurodė, jog spręsti apie gydytojo A. R. išvadą, kad kojos išemija tęsėsi daugiau kaip 48 val. negalima, nes nėra objektyvių kriterijų, kurie leistų apžiūros metu valandų tikslumu įvertinti išemijos laiką, nurodė, kad pakinklio arterijos trombozė įvyko pooperaciniu laikotarpiu, remiantis gydymo stacionare istorijos išrašais; Šiaulių ligoninės gydytojų medicininiuose dokumentuose užfiksuota diagnozė - suspaudimo sindromas neprieštarauja išvadai, kad komplikacijos vystosi greitai, taip pat nurodė, kad esant pakinklio srities kaulų, minkštųjų audinių ir kraujagyslių traumai, tikimybė išvengti neigiamų pasekmių (kojos amputacijos) yra labai maža.

Teismas nurodė, kad nagrinėjant šią civilinę bylą buvo paskirta medicininė ekspertizė, kurią atliko M. Romerio universiteto teisės medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertai M. K. , G. V. , J. G. -Dorošenko, kurie anksčiau atliekant ekspertizes nedalyvavo. Teismas konstatavo, kad ekspertizės akto Nr. EDG-5(116)/09(01) išvadose nurodyta, kad 2003 m. rugsėjo 5 d. kairio blauzdikaulio osteosintezės operacijos metu ir pooperaciniame laikotarpyje 2003 m. rugsėjo 5 d. 16 val. 30 min. – 2003 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 40 min. pagrindo įtarti kairės kojos kraujotakos sutrikimą ar arterijos pažeidimą pagal turimus medicininius įrašus, nebuvo. Teismas pažymėjo, kad ekspertai išvadoje nurodė, jog atsakyti, ar buvo pagrindo įtarti kairės kojos kraujotakos sutrikimą ar arterijos pažeidimą nėra galimybės dėl duomenų trūkumo, taip pat nurodė, jog tam, kad būtų pastebėti ūmios kojos išemijos požymiai pooperaciniame laikotarpyje nuo 2003 m. rugsėjo 5 d. 16 val. 30 min. iki 2003 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 40 min. budintys gydytojai turėjo atidžiau ir dažniau žiūrėti V. J. , o atsakydami į 6 klausimą ekspertai nurodė, kad kraujotakos sutrikimo ar arterijos pažeidimo nesavalaikiam diagnozavimui galėjo turėti ta aplinkybė, kad 2003 m. rugsėjo 6 d. 6 val. – 2003 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 40 min. V. J. kairės kojos būklės, sprendžiant pagal turimas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos išrašus ir esamas pasekmes, neįvertino budintys gydytojai.

Teismas nurodė, kad apklaustas teismo posėdyje ekspertas G. V. patvirtino, jog ekspertizės akte nurodytus teiginius, kad iki 2003 m. rugsėjo 6 d. rytinės apžiūros nebuvo jokio pagrindo įtarti ūmios kairės kojos išemijos ir kviesti gydytoją angiochirurgą, bei teigė, kad išemijos požymiai atsirado 2003 m. rugsėjo 7 d. ryte ir jie gydytojų buvo pastebėti, todėl buvo būtina kviesti kraujagyslių chirurgą bei atlikti skubią kraujagyslių operaciją. Teismas pažymėjo, kad ekspertas paaiškino, jog kraujagyslių šuntavimo operacija dar buvo galima, kad Šiaulių medikai suspėjo pagauti tinkamą momentą kraujotakai atstatyti, ką ir padarė, sprendimas buvo priimtas teisingai, teigė, jog per pusantros valandos atvykus angiochirurgams, tai buvo labai skubus atvykimas, operacija atlikta laiku, be jokių pažeidimų, teigė, kad yra idealu, kai kraujotaka atstatoma 6 val. bėgyje, nurodė, kad kraujotaka operacijos metu buvo atstatyta, operacija atlikta gerai ir buvo sėkminga. Teismas nurodė, kad į klausimą, kaip vertina gydytojo A. R. įrašą, kad išemija truko daugiau kaip 48 val., ekspertas atsakė, jog tiek ekspertizės akto išvadoje ir atsakant į klausimą tvirtina, kad šis gydytojo įrašas neatitinka tikrovės ir vertinant visas aplinkybes yra nelogiškas ir nepagrįstas, bei teigė, jog nėra objektyvių kriterijų nustatyti tikrąją išemijos trukmę, jog kraujotaką pavyko atstatyti ir kojoje arterinė pulsacija konstatuota dar ir VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose. Teismas nurodė, kad ekspertas teigė, jog išemija neatitinka gydytojo A. R. įrašyto į dokumentus termino, kuris išemijos laiką galėjo susieti su patirtos traumos laiku. Teismas pažymėjo, kad atsakydamas į pateiktą klausimą, ekspertas teigė, jog V. J. atvykus į VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikas 2003 m. rugsėjo 15 d. blauzda buvo patinusi, tačiau tai nereiškė, jog sutrikusi kraujotaka, pulsas buvo čiuopiamas, galūnė buvo šilta, kojos situacija normali, atliktas kojos hagiografinis tyrimas patvirtino, kad kraujotaka veikia. Teismas pažymėjo, kad, eksperto nuomone, tai buvo įvykusios traumos komplikacijos, traumos metu ne tik lūžo kaulai, buvo pažeistas odos vientisumas, bet ir raumenys, audiniai buvo suspausti ir dalis jų grupių nukentėjo negrįžtamai, medikų pastangos atstatyti būklę ir išgelbėti galūnę buvo tinkamos ir pakankamos, bet nesėkmingos, ir svarbiausia, kad pavyko išgelbėti V. J. gyvybę. Teismas nurodė, kad ekspertas teigė, jog pastabų gydytojų veiksmams neturi, jų veiksmai neįtakojo amputacijos pasekmių, indikacijos kojos amputacijai buvo sąlygotos traumos padarinių. Teismas nurodė, kad į klausimą kas įtakojo kojos amputacijos būtinumą, ekspertas atsakė, jog pagrindinė priežastis - trauma autoįvykio metu, teigė, jog gydymo taktika išgelbėjo V. J. gyvybę, gydytojų veiksmai buvo adekvatūs, o dėl įrašų nebuvimo ligos istorijoje nuo 2003 m. rugsėjo 6 d. 6 val. ryto iki 2003 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 40 min., atsakė, jog nėra vieningos privalomos dokumentų pildymo tvarkos, todėl įrašė į ekspertizės aktą apie 2003 m. rugsėjo 6 d. įrašų nebuvimą, tačiau svarbiausia, kad kraujotaka buvo atstatyta laiku. Teismas nurodė, kad ekspertų išvados atsakyme į 6 klausimą, atsakyta, jog kairės kojos kraujotakos sutrikimo ar arterijos pažeidimo diagnozavimui, dėl kurio išsivystė kairės kojos išemija, galėjo turėti įtakos ta aplinkybė, kad 2003 m. rugsėjo 6 d. 6 val.-2003 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 40 min. daugiau nei paros laikotarpiu, ieškovo kairės kojos būklės neįvertino budintys gydytojai, tačiau ekspertas G. V. atsakė, jog kraujotaka buvo atstatyta laiku ir atsakymas išvadoje duotas bendro pobūdžio, netaikant konkrečiai V. J. atvejui.

Teismas nurodė, kad apibendrinus ekspertizės akto Nr. EDG 5(116)/09(01) išvadą, eksperto G. V. papildomus paaiškinimus, nustatyta, kad ieškovui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje buvo tinkamos. Teismas pažymėjo, kad šie įrodymai vertinami kaip savo srities specialistų išvados, pritaikius specialias žinias. Teismo teigimu, be šių duomenų, jog V. J. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai - baudžiamosios bylos Nr. 40-2-017-04 medžiaga, joje esantys ekspertizės aktai, trečiųjų asmenų gydytojų M. M. , G. G. , R. M. , A. L. , S. K. , R.K. M. , P. K. , A. N. , A, Briedžio, V. T. paaiškinimai.

Teismo teigimu, byloje, kurioje nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialių žinių reikalaujančiais klausimais. Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad ekspertų išvada yra neobjektyvi ir nepagrįsta, nes ją atliko patyrę gydytojai, įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą. Teismas pažymėjo, kad ekspertas G. V. , duodamas išvadą teismo posėdyje, taip pat buvo įspėtas dėl atsakomybės. Teismas nustatė, jog nei vienoje ekspertizės išvadoje, nei eksperto G. V. teisme duotoje išvadoje nėra konstatuota, kad dėl VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės gydytojų kaltės pablogėjo V. J. sveikata.

Teismas nurodė, kad ieškovas remiasi VMAI asmens sveikatos priežiūros paslaugų 2006 m. liepos 10 d. ataskaita Nr. 1A-77-401K ir VMAI 2006 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 4A-75-401, kuriuose nurodyta, jog VšĮ Šiaulių ligoninės traumatologijos skyriuje pacientui V. J. nebuvo laiku diagnozuota ūmi kairės kojos išemija, kurios priežastimi galėjo būti arterijos trauma autoįvykio metu, jog pooperacines komplikacijas - blauzdinio nervo neuritą bei minkštųjų audinių nekrozę galėjo lemti užsitęsusi kojos išemija bei negalima atmesti ir buvusio ilgalaikio suspaudimo sindromo. Teismas pažymėjo, kad ataskaitoje Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas-konsultantas V. T. nurodė, kad VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje trombozės išsivystymą galėjo lemti arterijos trauma autoįvykio metu, pakinklio arterijos trombozė buvo diagnozuota pavėluotai, operacijos taktika buvo teisinga, tolimesnių komplikacijų išsivystymui galėjo turėti įtakos 48 val. užsitęsęs galūnės išemijos laikas. Teismas konstatavo, kad šios išvados paneigtos ekspertizės akto išvadomis, eksperto išvadomis, kita bylos medžiaga.

Teismas konstatavo, kad neįrodytos ir nenustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, susijusios su VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės bei jos gydytojų veiksmais gydant V. J. . Teismas nurodė, kad remtis ieškovo V. J. paaiškinimais, liudytojos E. J. - V. J. sutuoktinės parodymais, VMAI ataskaita, nėra pagrindo, kadangi ataskaitoje nurodyti pažeidimai nesudaro pagrindo teigti, jog dėl minėtų pažeidimų buvo neteisingai V. J. nustatyta diagnozė, dėl ko išsivystė kairės kojos išemija. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte ekspertų atsakyme į 22 klausimą išvadoje pasakyta, kad V. J. sveikatos priežiūra VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje 2003 m. rugsėjo 5 d. - 2003 m. rugsėjo 7 d. po 2003 m. rugsėjo 5 d. atliktos operacijos iki 2003 m. rugsėjo 7 d. atliktos operacijos buvo nepilnai adekvati ir tinkama jo sveikatos būklei, kad į 23 klausimą buvo atsakyta, kad nuo 2003 m. rugsėjo 7 d.-2003 m. rugsėjo 15 d. po 2003 m. rugsėjo 7 d. atliktos operacijos iki perkėlimo į VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikas priežiūra buvo adekvati ir tinkama jo sveikatos būklei. Teismas nurodė, jog išaiškinta, kad po atliktos 2003 m. rugsėjo 5 d. operacijos V. J. būklė nepablogėjo, o 2003 m. rugsėjo 7 d. nustačius sveikatos pablogėjimą, buvo skubiai operacijas ir operacija pavyko sėkmingai, kraujotaka atstatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės ir jos gydytojų kaltė, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai bei kaltė, gydant ieškovą V. J. , konstatavo, jog ieškinys VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės atžvilgiu atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad ieškovas prašė ieškinį tenkinti ir priteisti žalą solidariai iš VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės, VšĮ Radviliškio ligoninės, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų, tačiau laikė, jog kalčiausia dėl netinkamo gydymo ir netinkamos priežiūros yra VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė, kitų ligoninių gydytojų kaltės neįžvelgia.

Teismas nurodė, kad VšĮ Radviliškio ligoninė prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti, nes šioje ligoninėje ieškovas buvo gydomas tik trumpą laiką – nuo 2003 m. rugsėjo 5 d. 11 val. 40 min. iki 13 val. 15 min. 2003 m. rugsėjo 5 d. 12 val. 20 min. buvo diagnozuota, kad skauda kairę blauzdą, nepakelia kojos, nurodė, jog avarijoje prieš valandą patyrė traumą, nustatytas kairės kojos blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas, apie tai, jog koja buvo suspausta apie 15 min., nukentėjęs neaiškinęs, todėl gydytojas nepadaręs įrašo ligos istorijoje.

Teismas konstatavo, kad nenustatytas VšĮ Radviliškio ligoninės gydytojų netinkamas gydymas bei netinkama priežiūra, pats ieškovas VšĮ Radviliškio ligoninei pretenzijų neturi. Teismas pažymėjo, kad nei ekspertizės aktuose, nei kituose pateiktuose įrodymuose nenustatyta VšĮ Radviliškio ligoninės kaltė, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai, todėl ieškinys jų atžvilgiu atmestinas.

Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį reiškė ir atsakovui VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikoms, nors iš esmės nenurodė jį gydančių gydytojų netinkamo gydymo ir netinkamos priežiūros. Teismo teigimu, tiek ekspertizės aktuose, tiek kitoje bylos medžiagoje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų bei jų gydytojų netinkamo gydymo ar netinkamos priežiūros gydant V. J. nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad atsakovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų atstovas E. K. , pasiremdamas pasauline medicinine literatūra, praktika, nurodė, kad nėra abejonės dėl VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojų pasirinktos gydymo taktikos. Teismas nurodė, kad kitų įrodymų dėl VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojų, kurie gydė V. J. , kaltės, priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl žala nepriteistina, ieškinys jų atžvilgiu atmestinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, nes išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, padarė nelogiškų išvadų ir dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas konstatavo, kad ieškovas jo paties pageidavimu tolimesniam gydymui buvo atvežtas į VšĮ Šiaulių apskrities ligoninę ir gydomas traumatologijos skyriuje, tačiau ieškovas tik sutiko vykti į kitą gydymo įstaigą pagal rekomendacijas.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apibendrinus ekspertizės akto Nr. EDG 5(116)709(01) išvadą, eksperto G. V. papildomus paaiškinimus, nustatyta, kad ieškovui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje buvo tinkamos, kad nei vienoje ekspertizės išvadoje, nei eksperto G. V. teisme duotoje išvadoje nėra konstatuota, jog dėl VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės gydytojų kaltės pablogėjo V. J. sveikata. Priešingai nei nustatė teismas, ekspertizės aktu aiškiai ir nuosekliai atskleista būtinybė ir pareiga atsakovams sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ieškovui metu intensyviau ir kvalifikuočiau stebėti ieškovo sveikatos būklę, tinkamai pildyti medicininę dokumentaciją. Ekspertas G. V. negalėjo vienasmeniškai keisti ekspertizės akto išvadų, kadangi išvadas pateikė trys ekspertai.

4. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumą patvirtina byloje esantys įrodymai - baudžiamosios bylos Nr. 40-2-017-04 medžiaga, joje esantys ekspertizių aktai, trečiųjų asmenų gydytojų M. M. , G. G. , R. M. , A. L. , S. K. . R. K. M. , P. K. , A. N. , A. B. , V. T. paaiškinimai. Teismo nurodyti asmenys dėl darbo santykių su atsakovais yra suinteresuoti bylos baigtimi ir negali nešališkai duoti paaiškinimų. Vertinant šių asmenų paaiškinimus atsižvelgtina, kad atsakovai iki pradedant ikiteisminį tyrimą ilgą laiką disponavo medicininiais dokumentais ir galėjo daryti atitinkamus atsakovams palankius pakeitimus.

5. Nepagrįstos teismo išvados, kad neįrodytos ir nenustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos dėl VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės bei jos gydytojų veiksmų gydant V. J. , t.y. tai neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala, žala padariusio asmens kaltė.

6. Neteisingos teismo išvados, kad remtis ieškovo V. J. paaiškinimais, liudytojos E. J. - V. J. žmonos parodymais, VMAI ataskaita teismas, priimdamas sprendimą, neturi pagrindo, kadangi ataskaitoje nurodyti pažeidimai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl minėtų pažeidimų buvo neteisingai V. J. nustatyta diagnozė ir dėl to išsivystė kairės kojos išemija. Priešingai nei nurodė teismas, Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2006 m. liepos 10 d. sprendime Nr. 4R-896-401K aiškiai nurodyta, kad atsakovas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė nepakankamai intensyviai stebėjo ieškovo sveikatos būklę ir netinkamai pildė medicininę dokumentaciją, neturėjo reikiamos licencijos.

7. Teismas pažeidė materialinės teisės normas. Materialinės teisės normų pažeidimas pasireiškė nepagrįstu CK 6.6 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios solidariąją skolininkų pareigą, 6.191 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios sutartį trečiojo asmens naudai, 6.732 straipsnio, reglamentuojančio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo rūpestingumo laipsnį, normų nepritaikymu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pateikti į bylą ekspertizės aktai ir kiti įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės atsakomybės bei netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir patvirtina, kad sveikatos priežiūros paslaugos V. J. buvo suteiktos tinkamai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Radviliškio ligoninė prašo apeliacinės instancijos teismą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovo nuomone, teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teisingai išsiaiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo praktikos. Atsakovas pažymi, kad teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir padarė teisingas išvadas, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniame skunde suformuluotais teiginiais, kad atsakovai nepaneigė solidarios skolininkų pareigos prezumpcijos, kai prievolė susijusi su paslaugų teikimu, kad atsakovas VšĮ Radviliškio ligoninė nesurinko ir tiksliai neužrašė visų duomenų, būtinų tinkamai suteikti sveikatos paslaugas, nurodo, kad šie apelianto teiginiai prieštarauja įstatymui ir teismų praktikai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos prašo apeliacinės instancijos teismą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovo teigimu, nesuprantama ieškovo pozicija atsakovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų atžvilgiu - ieškovas teismo proceso metu minėto atsakovo atžvilgiu pretenzijų nereiškė. Dėl to laikytina, kad ieškovas atsisakė nuo bet kokių reikalavimų atsakovui VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikoms. Atsakovas pažymi, kad teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, atsakovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų medicinos darbuotojai šias paslaugas ieškovui teikė užtikrindami maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo lygį, todėl nesant medicinos darbuotojų veiksmuose kaltės, atsakovas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos negalėjo būti įpareigotas atlyginti ieškovui tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, ką konstatavo teismas, netenkindamas ieškovo ieškinio. Dėl šios priežasties negali būti tenkinamas ieškovo apeliacinis skundas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybinės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų įstatymo pagrindu teiktų gydymo paslaugų kokybės, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, kuriomis yra grindžiama pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Civilinė atsakomybė negalima, jei nėra žalos ir priežastinio ryšio tarp kalto asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis-ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.279 str.). Neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo. Kaltė yrapreziumuojama. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą turi nustatyti, ar medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias paslaugas. Laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jų darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Gydytojui savo darbą atlikus rūpestingai, bet žalai vis dėlto atsiradus, nuo atsakomybės gydytojas atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr.3K-3-408/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 5 d. apie 11 val. Radviliškio rajone, eismo įvykio metu V. J. buvo sužalota kairė koja. 2003 m. lapkričio 14 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 3 nurodyta, kad V. J. , aplenkdamas kliūtį, norėjo pristabdyti savo vairuojamą automobilį, bet stabdžiai neveikė, pavara ir rankinis stabdis nesuveikė, kad V. J. , automobiliu įvažiavęs į priešingą eismo juostą, atsitrenkė į toje pačioje eismo kryptyje stovėjusį automobilį, ir kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra nurodytas V. J. eismo taisyklių pažeidimas, eksploatuojant transportą ir pažeidžiant KET 171 straipsnio reikalavimus. Byloje taip pat nustatyta, kad VšĮ Radviliškio ligoninėje V. J. buvo suteikta medicininė pagalba, nustatytas kairės kojos blauzdos kaulų lūžimas. Tolimesniam gydymui V. J. pervežtas į VšĮ Šiaulių apskrities ligoninę, gydomas traumatologijos skyriuje ir 2003 m. rugsėjo 5 d. 14 val. 55 min. V. J. buvo atlikta operacija, kurią atliko chirurgas R. M. . 2003 m. rugsėjo 7 d. 11 val. 45 min. atlikta kraujagyslių chirurgo A. R. konsultacija, diagnozuota ūmi kojos išemija 11° B, trombozė. Tą pačią dieną 12 val. 10 min. buvo atlikta chirurginė operacija, kurią atliko gydytojai A. R. ir R. M. . 2003 m. rugsėjo 15 d. V. J. gydymui perkeltas į VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikas ir 2003 m. rugsėjo 17 d. atlikta operacija, kurios metu atlikta V. J. kojos amputacija.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

Teisėjų kolegija vadovaujasi pateiktais į bylą ekspertizių aktais, t.y. 2005 m. kovo 16 d. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus ekspertizės aktu Nr. EDG 37(165)/05(01) (2005 m. ekspertizės aktas), 2006 m. kovo 22 d. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EDG 10(150)/06(01) (2006 m. ekspertizės aktas) ir 2009 m. sausio 12 d. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktui Nr. EDG 5(116)/09(01) (2009 m. ekspertizės aktas) ir kitais į bylą pateiktais įrodymais. 2005 m. ekspertizės aktas ir 2006 m. ekspertizės aktas surašyti atlikus ekspertizes, paskirtas ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis baudžiamojoje byloje, 2009 m. ekspertizės aktas surašytas atlikus ekspertizę pagal Šiaulių apygardos teismo nutartį nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Dėl atsakovo VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės veiksmų

Byloje nustatyta ir apeliaciniu skundu neginčijamos šios aplinkybės, kad 2003 m. rugsėjo 5 d. V. J. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje buvo nustatyta teisinga diagnozė patvirtina 2005 m. ekspertizės akto išvadų 1 punktas), kad 2003 m. rugsėjo 5 d. operacija ieškovui atlikta tinkamai (2005 m. ekspertizės akto išvadų 2 punktas), kad 2003 m. rugsėjo 7 d. kraujagyslės šuntavimo operacija ieškovui buvo sėkminga ir atlikta tinkamai (2009 m. ekspertizės akto išvadų 21 punktas ir eksperto G. V. apklausos teismo posėdyje duomenys), kad nuo 2003 m. rugsėjo 7 d. kraujagyslės šuntavimo operacijos iki 2003 m. rugsėjo 15 d. ieškovo pooperacinė priežiūra buvo adekvati ir tinkama V. J. sveikatos būklei (2009 m. ekspertizės akto išvadų 23 punktas).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės gydytojų neteisėta veika pasireiškė nepakankama priežiūra pooperaciniu laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. 16 val. 30 min. iki 2003 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 40 min. Apelianto nuomone, šiuo laikotarpiu jam laiku nebuvo organizuota kraujagyslių chirurgo konsultacija ir nebuvo savalaikiai diagnozuota ūmi kairės kojos išemija.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad kraujagyslių chirurgo konsultacija skiriama ir specialūs tyrimai kraujotakai nustatyti naudojami tada, kai yra įtariama ūmi galūnės išemija (2006 m. ekspertizės akto išvadų 1-3, 8 punktai, 2009 m. ekspertizės akto 1 punktas). Tam, kad gydantis gydytojas galėtų įtarti ūmią galūnės išemiją pacientui turi pasireikšti išemijos pagrindiniai išemijos požymiai: 1) ūminis labai stiprus skausmas, 2) galūnės odos išblyškimas, kuris pereina į melsvumą, 3) galūnės atšalimas; 4) pulso išnykimas; 5) jutimo sutrikimai; 6) motorikos sutrikimas. (T. Š. . Bendroji chirurgija. 1965 m., „Mintis", p.483; M. S. . Ūminė galūnės išemija. 2003 m., „Vaistų žinios", p. 9-10). Analogiški išemijos požymiai nurodyti ir ekspertizės aktuose (2006 m. ekspertizės akto išvadų 7 punktas, 2009 m. ekspertizės akto išvadų 7 punktas).

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. 16 val. 30 min. iki 2003 m. rugsėjo 7 d. 9 val. V. J. skundėsi tik skausmu, kitų ūmią kojos išemija patvirtinančių požymių nebuvo. V. J. skundas skausmu nebuvo būdingas išemijos skausmui, nes ekspertas G. V. nurodė, kad ūmios išemijos skausmas yra išskirtinis savo stiprumu, todėl ligoniui skirtas vaistas Dolsinas nebūtų esminiai jo numalšinęs. Esant tik ypatingai neišreikštam skausmui ir neesant kitų ūmią kojos išemija objektyviai patvirtinančių požymių, objektyvaus ir pakankamo pagrindo kviesti kraujagyslių chirurgą konsultacijai, nebuvo (2009 m. ekspertizės akto išvadų 3 punktas, eksperto G. V. apklausa 2009 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apygardos teismo posėdyje).

Tai, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. 12 val. 45 min. kraujagyslės šuntavimo operacijos metu V. J. buvo atstatyta kraujotaka ir jam neatsirado inkstų nepakankamumo, kitų komplikacijų tiesiogiai įrodo bei patvirtina, kad ūmi kairės kojos išemija buvo diagnozuota ir kraujagyslės šuntavimo operacija atlikta savalaikiai (nepavėluotai).

V. J. 2009 m. rugsėjo 7 d. ryte diagnozuota antro b (II B0) lygio išemija, t.y. vidutinė stadija, kai yra grėsmė galūnės gyvybingumui, bet dar galima atstatyti kraujotaką ir išsaugoti galūnės gyvybingumą. Byloje nustatyta, kad V. J. užsikimšo pakinklio arterija, kuri vienintelė maitina blauzdos raumenis, t.y. užsikimšus šiai kraujagyslei blauzdos raumenys buvo visiškai nebemaitinami. Raumenys išbuvę be maitinimo ilgiau 6 val. tampa nebegyvybingi. Į negyvybingus raumenis kraujotakos atstatyti nebeįmanoma ir tai yra labai pavojinga. Pažymėtina, kad V. J. operacijos metu kraujotaka buvo atstatyta, po operacijos kraujotaka blauzdoje taip pat buvo, pėda buvo šilta. Pagal bylos duomenis net 2003 m. rugsėjo 15 d. t. y., praėjus aštuonioms dienoms po pakinklio arterijos operacijos, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose buvo čiuopiamas pulsas, pėda buvo šilta, kairės blauzdos arterijos praeinamos, t.y. blauzdos raumenys dar buvo gyvybingi. Šie faktai patvirtina, kad ieškovo pakinklio arterija nebuvo trombuota ilgiau kaip 6 val. iki kraujotakos atstatymo. Kadangi kraujotaka atstatyta 2003 m. rugsėjo 7 d. apie 13 val., tai anksčiausiai pacientui ūmi išemija galėjo išsivystyti ir jis jos požymius galėjo pradėti jausti tik 2003 m. rugsėjo 7 d. apie 7 val.

Nurodytas aplinkybes ir atsakovo VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius dėl šių aplinkybių patvirtino ekspertas G. V. , kuris nurodė, kad faktas, kad kraujotaką pavyko atstatyti ir kojoje arterinė pulsacija konstatuota dar ir KMUK, kad tokie požymiai, jog nebuvo inkstų nepakankamumo požymių, pėda buvo šilta, A. dorsalis pedis palpacija ++, reiškia, kad nuo pakinklio venos trombozės iki operacijos atstatymo praėjo nedaugiau kaip 6-7 valandos. Ekspertas G. V. taip pat nurodė, kad pagal medicinos praktikoje nustatytą taisyklę užsitęsusi išemija neatstatinėjama. Užsitęsusios išemijos atstatymas yra pavojingas paciento gyvybei, nes padeda žuvusius audinius kraujui išnešioti po visą organizmą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad išemija įvyko 2009 m. liepos 7 d. ryte, kada ir buvo pastebėta. Operacijos rezultatai patvirtino, kad VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės medikai tinkamai nustatė momentą (tilpo į laiko reglamentą) paciento kraujotakai atstatyti.

Apeliaciniame skunde argumentai dėl VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės darbuotojų neteisėtų veiksmų grindžiami 2009 m. ekspertizės akto 5, 14 ir 22 punkto išvadomis, kuriose nurodyta, kad V. J. pooperaciniu laikotarpiu turėjo būti stebimas intensyviau.

Apklausos metu ekspertas G. V. patvirtino, kad ekspertai buvo susipažinę tik su VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės ir VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų V. J. gydymo istorijomis ir ankstesnių ekspertizių išvadomis. Ekspertas G. V. nebuvo susipažinęs su gydytojo A. L. parodymais baudžiamojoje byloje ir paaiškinimais byloje, kad jis vizitavo bei apžiūrėjo V. J. 2003 m. rugsėjo 6 d. ir kad V. J. bei jį lankę artimieji nepareiškė jokių skundų ar aplinkybių dėl pasikeitusios (pablogėjusios) sveikatos, atsiradusių naujų požymių, specifinio, išemijai būdingo skausmo, ir V. J. patvirtinimu apklausos metu, kad gydytojas A. L. jį lankė 2003 m. rugsėjo 6 d., teiravosi dėl jo sveikatos. 2009 m. ekspertizės aktą pasirašę ekspertai taip pat nebuvo susipažinę su VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje nustatyta Ligos istorijų pildymo tvarka, patvirtinta VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės direktoriaus 1999 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 189, kurio 2 ir 6 punktuose nurodyta, kad gydytojo įrašai ligos istorijoje rašomi tik pasikeitus paciento būklei ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms, bet ne rečiau kaip 48 val. intervalu.

Ekspertas G. V. paaiškino, kad ekspertai, nežinoję apie Všį Šiaulių apskrities ligoninėje galiojusią ligos istorijų pildymo tvarką, ekspertizės akte įrašė savo nuomonę dėl 2003 m. rugsėjo 6 d. dienos įrašų nebuvimo. Ekspertas G. V. taip pat nurodė, kad ekspertams įvertinus tai, kad ligos istorijoje matėsi, kad parą nebuvo gydytojų įrašų, atsirado nuomonė, kad pacientas tinkamai nebuvo apžiūrėtas. Susipažinęs su anksčiau nurodytais įrodymais, ekspertas G. V. nurodė, kad jokių priekaištų bei pastabų VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės gydytojams neturi.

Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant paciento pooperacinį stebėjimą reikia atkreipti dėmesį, kad 2003 m. rugsėjo 6 d. 6 val., 14 val. ir 22 val. V. J. apžiūrėjo ir jam paskirtus nuskausminančius vaistus suleido VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės slaugytojos. Slaugytojos jokių ieškovo sveikatos būklės pakitimų nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, kad slaugytojos turi kompetenciją stebėti pacientų būklę. Medicinos normoje MN 28:2004 "Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje 2004 m. birželio 14 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-437, nurodyta, kad slaugytojų kompetencijoje yra stebėti paciento elgesį, jo sveikatos fizinę, psichinę, socialinę būklę, atkreipti dėmesį į nebūdingus požymius ir numatyti, kokią patologiją gali reikšti šie ženklai, simptomai, reakcija, skubiai informuoti apie tai gydytoją.

Teisėjų kolegijos nuomone, reikšminga tai, kad intensyvesnis V. J. sveikatos būklės stebėjimas niekaip nebūtų įtakojęs kairės kojos ūmios išemijos diagnozavimo ir gydymo laiko ar taktikos. Kaip minėta, byloje nustatytos aplinkybės (2003 m. rugsėjo 7 d. operacijos metu kraujotakos atstatymas, inkstų nepakankamumo požymių nebuvimas ir kt.) patvirtina, kad išemija V. J. įvyko 2009 m. liepos 7 d. ryte, kada VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės medikų ir buvo pastebėta bei nustatyta.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ekspertas G. V. apklausos metu 2009 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu negalėjo vienasmeniškai keisti 2009 m. ekspertizės akto išvadų, kadangi išvadas pateikė trys ekspertai.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad į 2009 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apygardos teismo posėdį buvo kviečiami visi trys ekspertai, tačiau neatvykus M. K. , apklausti G. V. ir J. G. -Dorošenko. Ekspertė J. G. -Dorošenko nurodė, kad atliekant ekspertizę jai buvo pavestas organizacinis darbas, o kiti ekspertai parinkti turintys specialių žinių atitinkamose srityse. Ūmios išemijos diagnozavimo ir kraujagyslių šuntavimo operacijos savalaikiškumo klausimai yra būtent kraujagyslių chirurgo G. V. kompetencijoje. Be to, ekspertas G. V. iš esmės 2009 m. ekspertizės akto išvadų nepakeitė ir į kelis klausimus atsakė naujai, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, su kuriais ekspertai nebuvo susipažinę.

Dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos sprendimo ir ataskaitos, kaip įrodymo byloje

Apeliantas kaip įrodymu vadovaujasi i Valstybines medicininio audito inspekcijos (VMAI) 2006 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 4A-75-401K ir 2006 m. kovo 7 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita Nr. 1A-77-401K.

Vertinant VMAI atliktą tikrinimą atkreiptas dėmesys į reikšmingas aplinkybes dėl VMAI ataskaitos ir sprendimo.

VMAI ataskaita nėra individualus administracinis sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, t.y. ji negali sukelti tikrintai įstaigai teisinių pasekmių, todėl ataskaita negali būti skundžiama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. lapkričio 9 d. nutartyje konstatavo: ,,..pareigūno atliktas tikrinimas turi būti įformintas tikrinimo akto (šiuo atveju) ataskaitos surašymu... Kolegija taip pat pažymi, kad tikrinimą atlikusio pareigūno pasiūlymai patikrinimą paskyrusios įstaigos vadovui turi tik rekomendacinį pobūdį, todėl jie negali tiesiogiai sukelti tikrintai įstaigai teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties tikrinimo aktas negali būti laikomas teisės taikymo (individualiu teisės) aktu" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-900/2004 UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ v Valstybinė medicininio audito inspekcija). Nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė nagrinėti VMAI ataskaitos pagrįstumą, nes konstatavo, kad VMAI ataskaita nesukelia tikrintai įstaigai teisinių pasekmių, o teisines pasekmes gal sukelti tik VMAI priimtas sprendimas.

Vertinant VMAI sprendimą, pažymėtina, kad VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė su VMAI sprendimu nesutiko, tačiau neturėjo teisinio pagrindo šį sprendimą skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nes VMAI sprendimu atsakovui nebuvo pritaikyta jokių sankcijų, VMAI sprendimas iš esmės nepažeidė Všį Šiaulių apskrities ligoninės teisių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-120/2010 nurodė, kad VMAI priimtas sprendimas yra laikomas rekomendacinio pobūdžio, jeigu sprendimu pareiškėjui nebuvo taikytos kontrolės priemonės ir sankcijos. Toks VMAI sprendimas, kuriame nėra šio viešojo administravimo subjekto privalomojo pobūdžio patvarkymų, konkrečių asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų neįtakoja, tiesiogiai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė: „Pareiškėjo argumentas, kad toks atsakovu sprendimas gali potencialiai sukelti finansinius nuostolius ateityje, asmeniui pasikreipus su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, yra tik prielaida. Nepriklausomai nuo Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadų, pacientas turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas ir, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusio medicinos darbuotojo nerūpestingumo ir padarytos žalos pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamas atsakovo sprendimas nelaikytinas administraciniu (individualiu teisės) aktu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme.“

Tokia pat VMAI sprendimo aiškinimo praktika suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS8 -467/2007.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 ir 58 straipsniais VMAI, nustačiusi reikšmingesnius teisės aktų pažeidimus, taiko įstaigai sankcijas: įspėjimą skiria administracines nuobaudas, teikia reikalavimus dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija patikrinimo, sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą teikti motyvuotą pasiūlymą sveikatos apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui sustabdyti ar panaikinti gydytojo medicinos praktikos ar įstatymų nustatytų kitų licencijų verstis sveikatos priežiūra galiojimą, reikalauti iki 1 mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją. Nei vienos iš šių, įstatymuose numatytų sankcijų, VMAI Všį Šiaulių apskrities ligoninės atžvilgiu netaikė.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad žala jo sveikatai atsirado dar ir dėl to, kad Všį Šiaulių apskrities ligoninė neturėjo licencijos stacionarinei kraujagyslių chirurgijos sveikatos priežiūros veiklai ir neturėdama licencijos atliko 2003 m. rugsėjo 7 d. kairės pakinklio arterijos operaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, šie teiginiai yra visiškai nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad kairės pakinklio arterijos revizija buvo atlikta tinkamai, jos metu kraujotaka buvo atstatyta. Pažymėtina, kad ūmi kraujagyslių trombozė yra ūmi pavojinga būklė, dėl kurios gresia sunkios komplikacijos ir ieškovui buvo būtina teikti būtinąją pagalbą (2009 m. ekspertizės akto išvadų 19 punktas). Būtinosios pagalbos teikimui licencijos nėra išduodamos (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. V-99 "Dėl licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo patvirtinimo"). Teikti būtinąją pagalbą yra Všį Šiaulių apskrities ligoninės pareiga, t.y. ji neturėjo teisės atsisakyti suteikti būtinąją pagalbą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 1 dalies 1 punktas). Ieškovas nenurodo, kokią žalą jam padarė kairės pakinklio arterijos revizijos atlikimas ir koks priežastinis ryšys tarp žalos ir licencijos neturėjimo. Byloje nustatyta, kad gydytojas angiochirurgas A. R. , kuris atliko kairės pakinklio arterijos revizijos ir šuntavimo operaciją, tuo metu buvo paskirtas konsultantu skubiai šios srities pagalbai visose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose (VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės 2007 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. K2-2985), todėl turėjo pilnateisę šią skubią operaciją atlikti ir pas atsakovą.

Dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovų veiksmų

Ieškovas V. J. pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose nurodė, kad visa jo patirta žala yra susijusi su kojos amputacija. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kojos amputacijos.

Byloje nustatyta, kad V. J. kojos amputacija yra nelaimingo atsitikimo (autoavarijos) pasekmė, o ne suteiktos sveikatos priežiūros. Galūnės amputacija yra galima ūmios galūnės išemijos komplikacija, nors ir tinkamai atstačius kraujotaką. Komplikacijos tikimybę ypač padidino sunki paciento patirta trauma, t.y. raumenų sužalojimas autoavarijos metu.

Tai, kad nėra priežastinio ryšio tarp Všį Šiaulių apskrities ligoninės darbuotojų veikos ir V. J. kojos amputacijos patvirtina atliktos deontologinės ekspertizės, taip pat darbingumo nustatymo ekspertizės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimai.

Ekspertizių išvadose konstatuota, kad esant pakinklio srities kaulų, minkštųjų audinių ir kraujagyslių trauma, tikimybė išvengti neigiamų pasekmių (kojos amputacijos) yra labai maža (2006 m. ekspertizės akto išvadų 14 punktas ir 2005 m. ekspertizės akto išvadų 11 punktas). V. J. sveikatos pablogėjimą lėmė ne atlikta operacija ir pooperacinis gydymas, bet pati kairės kojos trauma (2005 m. ekspertizės akto išvadų 6 punktas). Tarp operacijos, gydymo ir pasekmių - invalidumo priežastinio ryšio nėra. (2005 m. ekspertizės akto išvadų 10 punktas). Ekspertas G. V. eksperto apklausos metu į klausimą kas įtakojo V. J. tas pasekmes, kurios yra - kojos amputaciją, atsakė, kad pagrindinė priežastis trauma autoįvykio metu, kad ši trauma viena iš pavojingiausių, specifinė tai sąnarinis lūžimas, kad ne visada įmanoma pacientui padėti, nors pastangos didelės ir tinkamos, kad eksperto nuomone, gydymo taktika išgelbėjo V. J. gyvybę. Ekspertas G. V. taip pat nurodė, kad pagal statistinius duomenis JAV didelėse specializuotuose tokių traumų klinikose 25-30 procentų pacientų patyrusių tokias traumas praranda galūnę dėl negrįžtamų audinių pokyčių (nekrozės) traumos metu ir dėl traumos.

Į bylą yra pateiktos ne tik atliktos deontologinės ekspertizės, bet ir darbingumo netekimo ekspertizės, kurios nustatė darbingumo netekimo priežastį, siedamos ją išskirtinai tik su autoįvykio padariniais, o ne su netinkama gydymo kokybe ar mediku nerūpestingumu (jatrogeninėmis priežastimis). Tokia galimybė yra nurodant atitinkamus ligos kodus. Todėl yra reikšmingos išvados dėl V. J. darbingumo netekimo. 2005 m. sausio 31 d. profesinio darbingumo netekimo pažymėjimas Nr. 028361 – diagnozės kodas T- 02 (kūno sričių lūžimai) - suluošinimas darbe. 2006 m. vasario 28 d. profesinio darbingumo netekimo pažymėjimas Nr. 028356 - diagnozės kodas S 82.2 (blauzdikaulio distalinio galo lūžimas); T 05.4 (vienos kojos trauminė amputacija) - suluošinimas darbe, nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr,3 2003-11-14). 2006 m. vasario 27 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma Nr. 0009552 - diagnozės kodas T- 05.6 (kojos trauminė amputacija) - nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe. Nurodyti duomenys patvirtina, kad V. J. kojos amputacija yra pačios traumos, o ne netinkamo gydymo pasekmė. Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK) yra numatyti specialūs kodai T80- 88, kurie numato traumų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių padarinių priežastis ir vieną iš jų - chirurginės ir medicinos pagalbos sukeltos komplikacijos, nekvalifikuojamos kitur (T80-88). Taigi ekspertai galėjo šiuos kodus nurodyti, jei jiems būtų kilęs įtarimas, kad negalią įtakojo ne kaulo lūžis , o netinkamas jo gydymas, tačiau to nepadarė. Todėl NDNT ekspertai taip pat padarė išvadą, kad kojos amputavimo (neįgalumo) priežastis yra pati trauma, o ne gydymo komplikacijos ar netinkamo gydymo pasekmės.

Aplinkybę, kad V. J. savo negalią dėl kojos amputacijos siejo su trauma, o ne su gydytojų veiksmais, patvirtina, kad jis neginčijo nurodytų darbingumo netekimo išvadų, su jomis kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, kuriame užpildė prašymą skirti jam netekto darbingumo periodinę kompensaciją t.y. prašė skirti kompensaciją dėl netekto darbingumo, kuris buvo netektas dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

Byloje nustatyta, kad nuo 2004 m. sausio mėnesio V. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, netekus profesinio darbingumo, moka netekto darbingumo periodinę kompensaciją, V. J. taip pat yra išmokėta vienkartinė 50 000 Lt išmoka.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Ieškovas V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo V. J. sveikatos būklė nebuvo stebima ir įvertinta apie 40 val. nuo 2003 m. rugsėjo 5 d. 16 val. 30 min. iki 2003 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 40 min. Šis teiginys neatitinka pateiktą į bylą įrodymų. 2003 m. rugsėjo 6 d. 6 val. V. J. apžiūrėjo ieškovą operavęs vedėjas gydytojas R. M. . Šio gydytojo įrašo ligos istorijoje tikrumą patvirtino atlikta grafologinė ekspertizė, kuri buvo atlikta ieškovo iniciatyva. Be to, kaip nurodyta anksčiau 2003 m. rugsėjo 6 d. V. J. apžiūrėjo gydytojas A. L. ir šį faktą teismo posėdyje patvirtino ir A. L. , ir V. J. , o 2003 m. rugsėjo 6 val., 14 val. ir 22 val. V. J. apžiūrėjo ir jam paskirtus nuskausminančius vaistus suleido ligoninės slaugytojos.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teikiant V. J. sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė ieškovui sveikatos pablogėjimą, pasireiškusį kairės kojos amputacija, kadangi šie apeliacinio skundo teiginiai yra paneigti ekspertų išvadomis ir kitais pateiktais į bylą įrodymais.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovo nustatyta tvarka, kad pacientų sveikatos būklė stebima ir įvertinama 48 val. laikotarpyje, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes neužtikrina rūpestingumo ir apdairumo laipsnio, būtino atitinkamomis sąlygomis. Šis teiginys nepagrįstas. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Ligos istorijų pildymo tvarkos, patvirtintos VšĮ Šiaulių ligoninės direktoriaus 1999 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 189, 2 ir 6 punktuose nurodyta, kad gydytojo įrašai ligos istorijos dienyne rašomi pasikeitus paciento būklei ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms, bet ne rečiau kaip 48 val. intervalu. Šie punktai reglamentuoja tik laiko reikalavimus įrašams ligos istorijoje, o ne pačioms apžiūroms. Tai reiškia, kad gydytojai kasdien turi apžiūrėti pacientus ir įvertinti jų sveikatos būklę, tačiau įrašus ligos istorijoje gali daryti kas 48 val., jeigu paciento būklė nesikeičia.

Apeliantas V. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.6 straipsnio 3 dalies, 6.191 straipsnio 1 dalies ir 6.732 straipsnio normų. Vadovaujantis CK 6.725 straipsnio 3 dalimi CK XXXV skyriaus antrojo skirsnio taisyklės netaikomos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos pagal įstatymus yra apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi šiuo atveju V. J. gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, tai CK 6.732 str. nuostatos šioje byloje yra netaikytinos.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2001 m. lapkričio 14d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001 m. nurodė, kad jeigu paslaugas teikė valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešoji ar biudžetinė įstaiga, o paslaugos buvo apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, tai sveikatos priežiūros įstaiga tokiu atveju atsako ne pagal sutartinės, o pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles. Todėl atmestini apelianto argumentai dėl CK 6.191 str. 1 d. taikymo.

V. J. dėl patirtos traumos gydėsi trijose atskirose sveikatos priežiūros įstaigose ir jose buvo teikiamos skirtingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos V. J. sveikatos priežiūros įstaigose nebuvo teikiama bendra paslauga, todėl atmestini apelianto argumentai dėl solidariosios atsakomybės taikymo.

Dėl atsakovo VšĮ Radviliškio ligoninės veiksmų

Teisėjų kolegijos nuomone, Šiaulių apygardos teismas, vertindamas civilinėje byloje surinktus įrodymus, teisingai išsiaiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo praktikos. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas V. J. VšĮ Radviliškio ligoninėje buvo gydomas tik trumpą laiko tarpą - nuo 2003 m. rugsėjo 5 d. 11 val. 40 min iki 13 val. 15 min. Į šią gydymo įstaigą V. J. buvo atvežtas po autoįvykyje patirtos traumos. VšĮ Radviliškio ligoninės gydytojas traumatologas P. K. apžiūrėjo V. J. ir surašė anamnezę ir po to V. J. buvo perkeltas į VšĮ Šiaulių apskrities ligoninę. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu šių aplinkybių ieškovas neginčijo, konkrečių pretenzijų VšĮ Radviliškio ligoninės medikams dėl jų nustatytos diagnozės nereiškė. Ieškovas teigė, kad VšĮ Radviliškio ligoninė atsakovu yra tik todėl, kad taip numato įstatymai, nes visi medikai atsako solidariai.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagal pateiktus į bylą įrodymus padarė teisingas išvadas, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo atsakovui VšĮ Radviliškio ligoninei.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga - teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pacientas pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222 /2005).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas V. J. neįrodė, jog VšĮ Radviliškio ligoninės gydytojas P. K. netinkamai, nekvalifikuotai ir nerūpestingai teikė sveikatos priežiūros paslaugas ir nepagrindę šių paslaugų priežastinio ryšio su jam padaryta žala, bet ir netinkamai išsiaiškino ir taikė materialinės

Dėl VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos veiksmų

Ieškovas V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių ieškinio argumentų ir savo sprendime padarė materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimus, kurie turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad ieškovui V. J. sveikatos priežiūros paslaugos KMUK buvo suteiktos pagal gydytojų atsakomybei taikomus griežtus atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo ir atsargumo standartus.

Pateikti į bylą įrodymai patvirtina KMUK pasirinkto chirurginio gydymo teisingą taktiką, ir neišvengiamą būtinybę V. J. amputuoti koją. Todėl įrodymais neparemti ir nepagrįsti ieškovo V. J. teiginiai apeliaciniame skunde, kad atsakovas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos neatliko visų būtinų tyrimų, kad nustatytų indikacijas kairės blauzdos dėl amputacijos, kad šie veiksmai vertintini kaip nerūpestingi ir neapdairūs, nes jie kliudo pakankamai nustatyti ūmios kojos išemijos priežastis, o tuo pačiu ir atsakovo VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės neteisėtų veiksmų apimtį ir kaltę.

Byloje nustatyta, kad gydant ieškovą KMUK buvo griežtai laikomasi Lietuvos medicinos normų reikalavimų. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškovo V. J. prašymu tyrė V. J. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir išvadoje nurodė, jog VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose kojos amputacijai buvo gyvybinės indikacijos, alternatyvos nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra nurodyta, kad bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės, kad formalios teisinės gydytojo atsakomybės ribos apibrėžtos įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D.B. v. Kauno medicinines universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

Ginčo teisinių santykių su ieškovu V. J. atsiradimo metu galiojusios Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1998 m. gegužės 21 d. redakcijos 14 straipsnyje, reglamentuojančiame pacientams padarytos žalos sampratą, buvo nustatyta, kad pacientams padaryta žala, už kurią privalo atsakyti gydymo įstaiga, yra žala, atsiradusi kaip pacientų gydymo ar medicininio tyrimo pasekmė, dėl infekcijos ar uždegimo, siejamų su pacientų tyrimu ar gydymu, atsiradusi dėl diagnostinės procedūros ar pjūvio, jei tai nepagrįstai sukelia ilgalaikius sveikatos sutrikimus, ar atsiradusi dėl medicinos aparatūros trūkumų; visuotinai pripažintais medicinos praktikos ir mokslo principais ar standartais pagrįsto gydymo pasekmės, kurių negalima buvo išvengti kitu lygiaverčiu efektyviu gydymo metodu, nėra vertinama kaip pacientams padaryta žala.

Byloje nustatyta, kad teikiant ieškovui V. J. sveikatos priežiūros paslaugas, atsakovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų medicinos darbuotojai šias paslaugas ieškovui teikė užtikrindami maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo lygį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos nuomone, Šiaulių apygardos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo V. J. atsakovams VšĮ Radviliškio ligoninei 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pateikti į bylą rašytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymas), patvirtina išlaidų faktą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečias bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina, kad ši civilinė byla buvo nagrinėjama daugiau nei trejus metus, atsakovo VšĮ Radviliškio ligoninės advokatė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, atsakovo VšĮ Radviliškio ligoninės advokatės darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo V. J. atsakovui VšĮ Radviliškio ligoninei 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovui viešajai įstaigai Radviliškio ligoninei 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis