Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. G. – B. gynėjo advokato A. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. – B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteista 50 MGL dydžio (2500 eurų) bauda, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ją savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 68 straipsniu ir 72 straipsniu, E. G. – B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis (įgyti) teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, ir transporto priemonės – automobilio BMW 735 Li, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančios pinigų sumos – 4680 (keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt) eurų, konfiskavimas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. G. – B. (toliau – E. G. – B.) pripažinta kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent: 2019 m. lapkričio 30 d., apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kiemo vairavo A. L. priklausantį automobilį „BMW 735Li“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jos neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, neadekvačią elgseną, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore alkoholio kiekio matuokliu, atsisakė tikrinimo, kad įvertinti bendrą jos būklę, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Nuteistosios E. G. – B. gynėjo advokato A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

5. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad apylinkės teismas baudžiamąją bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai nuteistosios E. G. – B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. G. – B. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad, sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

9. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ginčo dėl to, jog nuteistoji vengė neblaivumo patikrinimo, nėra. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kurio duomenimis nuteistoji į policijos pareigūnų jai kelis kartus užduotą klausimą, ar ši sutinka pasitikrinti savo neblaivumą, atsako, jog to daryti neketina. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pati nuteistoji. Remiantis jos pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, policijos pareigūnai jai liepė pūsti į alkotesterį, tačiau ji buvo labai susinervinusi, nematė reikalo, kodėl turi tikrintis savo neblaivumą, dėl ko, vykdyti pareigūnų reikalavimą ji atsisakė. Tai, kad E. G. – B. vengė neblaivumo patikrinimo tiek alkotesterio pagalba, tiek ir atliekant tam tikrus veiksmus – einant tiesia linija pėda už pėdos, pirštu paliečiant nosies galą, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu betarpiškai patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai G. P. ir D. S., pažymėdami ir tai, kad jiems atvykus į įvykio vietą nuo nuteistosios sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, ji elgėsi agresyviai, keikėsi, į jai užduodamus klausimus neatsakinėjo, sunkiai koordinavo savo judesius. Būtent toks E. G. – B. elgesys matomas ir peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą. Iš jo matyti, kad nuteistoji sunkiai rezga žodžius, jos kalba neaiški, emocijos neadekvačios – ji tai verkia, tai juokiasi, kas, neabejotinai atitinka neblaivaus asmens elgesį. Be to, kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 30 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų, 19.45 val. E. G. – B. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: oš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. E. G.– B. vengė neblaivumo patikrinimo, buvo įspėta dėl filmavimo, jai buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta leisti ją tikrinti ir įvertinti bendrą jos būklę, tačiau tai padaryti ji atsisakė (1 t., b. l. 142).

10. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, E. G. – B. neneigiant atsisakymo tikrintis savo neblaivumą fakto, šią aplinkybę betarpiškai patvirtinant tiek byloje esančiu vaizdo įrašu, tiek ir liudytojų policijos pareigūnų G. P. ir D. S. parodymais, pagrindo abejoti E. G. – B. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nėra. Vien tik faktas, jog ji atsisakė tikrintis savo neblaivumą, kai to ji buvo paprašyta policijos pareigūnų, leidžia pagrįstai spręsti, jog ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą komentuojamame straipsnyje.

11. Klausimas dėl E. G. – B. atsisakymo tikrintis neblaivumą apeliaciniame skunde nekeliamas. Nesutinkama tik su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybe, kad E. G. – B. vairavo automobilį būdama neblaivi, teigiant, jog šį faktą patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, o alkoholį nuteistoji pavartojo jau nebevairuodama automobilio, tačiau iki to laiko, kol į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Ir vis tik, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, su tokiais apeliacinio skundo motyvais nesutiktina.

12. Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos duomenimis, vertinamo įvykio metu E. G.– B., vairuodama jai nepriklausantį automobilį, nekviesta atvyko į liudytojo A. Š. tėvams priklausančios sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kiemą. Tuo metu įvykio vietoje buvo į sodybą pas A. Š. atvykę jo draugai I. S. ir D. L., kurie laukė atvykstančių A. Š. ir T. G.. I. S. ir D. L. parodė, kad į sodybos kiemą atvykusi E. G. – B., neišlipdama iš automobilio, paprašė jų duoti jai cigaretę, ką jie ir padarė. Tuo metu į sodybos kiemą atvažiavo A. Š. ir T. G., po ko, E. G. – B. išlipo iš automobilio, pradėjo ant jų visų šaukti, kalbėjo nesąmones, juos vadino įžeidžiančiais žodžiais, narkomanais. Jokių alkoholinių gėrimų rankose ji neturėjo. Iš moters elgesio suprato, jog ji neblaivi. Be to, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, ji elgėsi agresyviai, dėl ko, buvo paprašyta išvažiuoti iš kiemo. Ji supyko, tačiau įsėdusi automobilio, nebesugebėjo jo užkurti. Tuo metu A. Š. kvietė policijos pareigūnus, o E. G. – B. vėl išlipo iš automobilio, puolė T. G., kuris iš jos paėmė automobilio užvedimo raktelius. E. G. – B. iki atvykstant policijos pareigūnams į įvykio vietą buvo išėjusi iš sodybos, tačiau, atvykus pareigūnams, sugrįžo atgal, pamačiusi juos, vėl bandė pasišalinti, bet buvo sulaikyta.

13. Aptarti duomenys, gauti įvertinus liudytojų A. Š., T. G., I. S. ir D. L. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų visumą, patvirtina, kad E. G. – B. įvažiavus į sodybos kiemą ir jai išlipus iš automobilio, nuo jos jau sklido stiprus alkoholio kvapas, ji elgėsi neadekvačiai, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog į sodybos kiemą nuteistoji atvažiavo jau būdama neblaivi, kas reiškia, jog automobilį ji vairavo neblaivi. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad matė, kaip nuteistoji vartojo alkoholį dar neišlipusi iš automobilio, o įvertinus laiką, per kurį ji paprašė cigaretės, po ko, išlipo iš automobilio, neabejotina, kad per tokį trumpą laiką pasiekti tokį neblaivumo laipsnį, kuris matomas iš nuteistosios elgesio, nebuvo jokios objektyvios galimybės.

14. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad alkoholį E. G. – B. vartojo pasišalinusi iš sodybos kiemo, t. y. iki į įvykio vietą atvykstant policijos pareigūnams, tačiau ši versija, atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų duomenų visumą, atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kaip nuteistosios gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juo labiau, jog nei vienas iš aptartų liudytojų nematė, kad išeidama iš sodybos (iki atvykstant policijos pareigūnams) E. G. – B. su savimi turėjo alkoholinio gėrimo butelį, priešingai, teigė, jog išlipusi iš automobilio ji rankose nieko neturėjo, automobilyje (jį vėliau apžiūrėjus pareigūnams) jokie alkoholiniai gėrimai taip pat nebuvo rasti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad minėti liudytojai negalėjo matyti nuteistosios rankose alkoholio butelio, nes lauke buvo tamsu, tačiau su šiuo advokato motyvu nesutiktina. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, A. Š., T. G., D. L. ir I. S. su E. G. – B. bendravo nedideliu atstumu vieni nuo kitų, todėl net ir esant tamsiam paros laikui, nepastebėti alkoholio butelio nuteistosios rankose, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo objektyvios galimybės.

15. Nesutinkant su apeliaciniame skunde keliama versija, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. Š. pranešimą apie į sodybos kiemą įvažiavusią galimai neblaivią E. G.– B., Bendrasis pagalbos centras gavo 19.07 val. Policijos pareigūnams jį perdavė išklausę A. Š. nusiskundimų (visą tą laiką A. Š., sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, matė E. G. – B.), t. y. 19.10 val. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 19.29 val. (1 t., b. l. 72-75). Šių faktinių aplinkybių egzistavimas iš esmės paneigia nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo teiginius, jog iki atvykstant policijos pareigūnams į įvykio vietą E. G. – B. turėjo bemaž valandą laiko alkoholio vartojimui. Maksimalus laikas tokių veiksmų atlikimui buvo ne didesnis nei 19 min. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad po skambučio Bendrajam pagalbos centrui, E. G. – B. dar kurį laiką buvo sodybos kieme, per tą laiką ji susistumdė su T. G., iš jos buvo paimti automobilio užvedimo raktai, neabejotina, kad pabėgusi iš sodybos kiemo, iki atvykstant policijos pareigūnams, suvartoti tokį alkoholio kiekį, kuris sukėlė vaizdo įraše matomą itin neadekvatų nuteistosios elgesį policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, objektyvios galimybės nebuvo, todėl sutikti su apeliaciniame skunde keliama versija, jog alkoholį nuteistoji vartojo jau nebeketindama niekur važiuoti, nėra pagrindo. Ją, be kita ko, paneigia ir ankščiau aptarti liudytojų teiginiai, kad tik įvažiavusi į sodybą ir išlipusi iš automobilio nuteistoji jau elgėsi neadekvačiai ir nuo jos sklido alkoholio kvapas.

16. Netikėti ankščiau aptartų liudytojų parodymais, pagrindo nėra. Tik A. Š. iki komentuojamo įvykio pažinojo nuteistąją, tačiau ir tai tik iš matymo, jokių konfliktų, dėl kurių jis galėtų melagingai apkalbėti E. G. – B., su ja neturėjo. Liudytojų suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi teisėjų kolegija neįžvelgia. Visų keturių sodybos kieme buvusių asmenų parodymai buvo detalūs ir nuoseklūs, jie iš esmės atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nesivadovauti šių asmenų parodymais, sprendžiant E. G. – B. kaltės klausimą, nėra pagrindo.

17. Tuo tarpu nuteistosios parodymai neatitiko byloje nustatytų faktinių aplinkybių, buvo prieštaringi ir nelogiški. Nors ji nurodė, kad parduotuvėje nusipirko tris alkoholio butelius, tačiau jie E. G. – B. automobilyje po jo apžiūros rasti nebuvo. Tikėti M. Č. parodymais, jog parvairavęs BMW automobilį į savo namo kiemą, jis iš automobilio salono paėmė krepšį su alkoholio buteliais, nėra pagrindo. M. Č. yra E. G. – B. sugyventinis, būtent jis pirmasis atvyko į įvykio vietą, paėmė automobilio raktelius ir patraukė automobilį iš įvykio vietos, tokiu būdu, apsunkindamas faktinių aplinkybių tyrimą. Atsižvelgiant į tokius M. Č. veiksmus, kyla abejonių jo parodymų patikimumu ir objektyvumu. Toliau analizuojant E. G. – B. parodymų visumą, matyti, jog ji tiesiog sumaišė M. Č., pas kurį vyko, namo kiemą su A. Š. tėvų namo kiemu, todėl ir įsuko į svetimos sodybos kiemą, paprašė ten buvusių vaikinų cigaretės ir pamaniusi, kad jie neblaivūs, pastebėjusi, kaip jie „šūkalioja“, pradėjo jiems sakyti, jog paskambins vieno iš vaikinų mamai. Nuteistosios teigimu, automobilio raktus vaikinai iš jos atėmė be jokios priežasties, po ko, ji pasiėmė butelį alkoholio ir išėjo iš sodybos. Įvertinus šių parodymų visumą, akivaizdu, jog jie ne tik neatitinka ankščiau aptartų liudytojų parodymų, bet ir prieštarauja elementariai logikai. Įsukusi į svetimą kiemą E. G. – B., paprašo iš ten buvusių asmenų cigaretės, po ko, be jokios aiškios priežasties pradeda jiems grasinti, jog paskambins vieno iš vaikinų mamai, po ko, jaunuoliai, tiesiog šiaip sau, iš jos atima automobilio raktelius, o ji tiesiog palieka ne jai priklausantį automobilį ir iš sodybos kiemo pasišalina. Tikėti tokiais nuteistosios parodymais, atsižvelgiant dar ir į tai, jog įvykio metu ji išvis atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, ir jų pagrindu konstatuoti jos nekaltumą, nėra pagrindo. Juo labiau, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti šiuo konkrečiu atveju pakanka vien tik fakto, kad paprašyta pasitikrinti savo neblaivumą, E. G. – B. tai padaryti atsisakė, tokiu būdu vengdama neblaivumo patikrinimo kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai – nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, elgesys neadekvatus.

18. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apeliantės kaltės ir tėra nuteistosios ir jos gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad E. G. – B. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, priimdamas skundžiamą nuosprendį buvo šališkas, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

20. Atmetant nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą skundžiamu nuosprendžiu jai skirta bausmė nekeistina. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptartas nuteistosios asmenybę bei jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgiant į nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą į tai, kad nuteistoji praeityje nebuvo teista, jai skirtą bausmę – piniginę baudą, vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu E. G. – B. paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. G. – B. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jos asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti E. G. – B. teisinę padėtį švelninant jai skirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta.

21. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistosios E. G. – B. gynėjo advokato A. T. apeliacinis skundas atmetamas, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios E. G. – B. gynėjo advokato A. T. apeliacinį atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.