Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajai J. M., jos atstovei advokatei Reginai Šaltinienei, gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, 2-grupės invalidas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 187 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008-02-01 sugadino J. M. priklausantį turtą: jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), jos naudojamosiose patalpose nupjovė tris vamzdžius dėl ko buvo atjungta pastato centrinė radiatorinio šildymo sistema, radiatoriuje padarė 3x8 cm dydžio skylę, krosnies koklyje padarė 9x12 cm skylę, nuplėšė anrto kambario medines apdailos lentutes, atklijavo 0,5 m ilgio ir 0,70 m. pločio medinę apdailos lentutę, antro kambario lubų apdailoje padarė septynias skyles, išplėšė elektros instaliaciją, pirmo kambario grindyse padarė 32x11 cm ir 42 cm įpjovas bei grindyse išgręžė 59 skyles bei užmūrijo duris skyrusias jos ir buvusio sutuoktinio V. M. patalpas, tuo nukentėjusiajai padarydamas 4400 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad radiatoriai susprogo, kai žiemos metu gyvenamasis namas nebuvo šildomas, elektros instaliaciją pakeitė, nes jis ją pats įvedė ir ji buvo įvesta neprisilaikant visų reikalavimų, vamzdžius nupjovė, nes reikėjo pertvarkyti šildymo sistemą, jokių radiatorių negadino, koklių nedaužė skylių grindyse negręžiojo. Kambaryje, kur išgręžiotos skylės buvo sudėti jo aviliai. Nukentėjusioji gyvenamajame name beveik nesilankė jame negyveno, su ja susitarti dėl gyvenamojo namo remonto nebuvo įmanoma.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 1999 m. ji išsituokė su kaltinamuoju, o 2001 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo padalintas jų turtas. Atvykusi 2008-02-01 ji pamatė, kad jo gyvenamojo namo dalyje nupjauti tris vamzdžiai dėl ko buvo atjungta pastato centrinė radiatorinio šildymo sistema, radiatoriuje pamatė skylę, krosnies koklyje buvo skylė, nuplėštos medinės apdailos lentelės, išplėšta elektros instaliacija, grindyse išgręžiotos skylės, užmūrytos durys. Ji mano, kad šiuos turto sugadinimus padarė kaltinamasis, nes joks pašalinis žmogus negalėjo patekti į jos patalpas. Jai padaryta 4400 Lt turtinė žala. Taip pat ir 5000 Lt neturtinė žala.

Liudytoja N. Š. davė tokius pačius parodymus kaip ir nukentėjusioji.

Liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamojo prašymu 2002 m. ar tai 2003 m., tiksliai nepamena, jo namuose suvirino pečių, pakeitė radiatorius. Paleidus šildymo sistemą, necirkuliavo vanduo, todėl kaltinamojo leidimu nupjovė vamzdžius. Jis šildymo sistemą tvarkė rudenį. Prieš tai buvusią žiemą namas nebuvo šildomas, todėl radiatoriai kaltinamojo namo pusėje buvo susprogę.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2003 m. jis kaltinamajam jo gyvenamojo namo dalyje įrengė lubas.

Liudytojas A. P. parodė, kad apie 2002 m. ar 2003 m. kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamajame name buvo sprogę radiatoriai. 2003 m. jis padėjo kaltinamajam įvesti elektros instaliaciją.

Liudytojas D. V. parodė, kad jis 2003 m. rudenį įrengė kaltinamojo gyvenamajame name lubas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 56-57) matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kuria naudojasi nukentėjusioji yra nupjauti vamzdžiai, radiatoriuje yra skylė, nuplėštos medinės apdailos lentutės.

Iš Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo kopijos ( b. l. 17-21, civilinė byla Nr. 2-137-03/01 ) matyti, kad J. M. pripažinta nuosavybės teisė į 60/100 dalis, o V. M. į 40/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei nustatyta naudojimosi tvarka.

Iš civilinių bylų Nr. 2(duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis ginčo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neišsprendė.

Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2003-10-09 parengiamojo teismo posėdžio metu ( b. l. 78 ) V. M. nurodė, kad šildymo sistema buvo užšąlusi, jis atjungė du vamzdžius.

Iš civilinėje byloje Nr. 2-874-228/2006, esančio turto vertės nustatymo ataskaitos ( b. l. 74-89 ) matyti, kad gyvenamasis namas, kurio 60/100 dalis nuosavybės teise priklauso J. M. yra (duomenys neskelbtini). Centrinis šildymas yra atjungtas, vandentiekio nėra, patalpoms reikalingas remontas bei šildymo sistemos rekonstrukcija.

Kaltinamasis buvo kaltinamas, kad krosnies koklyje padarė 9x12 cm skylę, nuplėšė antro kambario medines apdailos lentutes, atklijavo 0,5 m ilgio ir 0,70 m. pločio medinę apdailos lentutę, antro kambario lubų apdailoje padarė septynias skyles, pirmo kambario grindyse padarė 32x11 cm ir 42 cm įpjovas bei grindyse išgręžė 59 skyles bei užmūrijo duris. Byloje nėra surinkta duomenų, kad būtent kaltinamais padarė šiuos turto sugadinimus. Radiatoriuje 3x8 cm dydžio skylė galėjo atsirasti ir nekūrenant žiemos metu šildymo sistemos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų name buvo vykdomas remontas, todėl neatmestina galimybė, kad minėti sužalojimai galėjo atsirasti ir jo metu. Be to, sve­ti­mas tur­tas – tai daik­tai, ku­rie gro­bi­mo mo­men­tu pri­klau­so ne kal­ti­nin­kui, o ki­tam as­me­niui. Pa­gal BK 187 straips­nį sve­ti­mu ne­lai­ko­mas tur­tas, pri­klau­san­tis as­me­nims ben­dro­sios nuo­sa­vy­bės tei­se, nes ben­dro­sios nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­tas yra val­do­mas, juo nau­do­ja­ma­si ir dis­po­nuo­ja­ma ben­dra­tur­čių su­si­ta­ri­mu. Todėl už šiuos turto sugadinimus kaltinamasis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Todėl šios nurodytos aplinkybės iš kaltinimo pašalinamos.

Taip pat kaltinamasis buvo kaltinamas, kad nukentėjusiajai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiančio gyvenamojo namo, esančio Grybelių k., Vyžuonų s., Utenos r., jos naudojamosiose patalpose nupjovė tris vamzdžius dėl ko buvo atjungta pastato centrinė radiatorinio šildymo sistema, išplėšė elektros instaliaciją.

Kaltinamasis neneigė, kad jis siekdamas užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas padarė šiuos kaltinime nurodytus veiksmus. Liudytojai patvirtino aplinkybes, kad kaltinamasis 2003 m. atliko šiuos veiksmus. Tai patvirtina ir V. M. nurodytos aplinkybės civilinės bylos nagrinėjimo metu. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis centrinio šildymo vamzdžius nupjovė bei pakeitė elektros instaliaciją 2003 m. BK 95 str. 1 dalies 1 punkto a) papunktis bei b) papunktis numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas ir penkeri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. BK 187 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika vertintina kaip nesunkus tyčinis nusikaltimas, o BK 187 str. 3 d. numatyta nusikalstama veika kaip baudžiamasis nusižengimas ( BK 11 str. 3 d., 12 str. ). Todėl, esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina ( BPK 3 str. 1 d. 2 p. ).

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą V. M. atžvilgiu nutraukti kaip suėjus senaties terminams ( BPK 3 str. 1 d. 2 p. ).

Nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 d. nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.